Europai siekiant tvarumo įvairiuose sektoriuose, ūkininkai ieško būdų pradėti pildyti keliamus reikalavimus ir taip atsigręžia į mikrobiologijos produktus.
Žaliojo kurso keliami reikalavimai perpus sumažinti cheminių pesticidų ir penktadaliu trąšų naudojimą iki 2030 m. kelia nerimą daugeliui ūkininkų. Pagrindinis Žaliojo kurso tikslas - kurti sveikesnę visuomenę ir tvaresnes maisto sistemas visoje Europoje. Siekiant tai įgyvendinti, norima iki 2030 m. Europos Sąjungos išmetamo ŠESD kiekį sumažinti 55 proc., o iki 2050 m. - tapti klimatui neutraliu žemynu.
Norėdami padėti įgyvendinti tvarumo reikalavimus, mokslininkai atranda naujus būdus, kaip kurti sveikesnę visuomenę ir tvaresnes maisto sistemas į pagalbą pasitelkę specialius mikroorganizmų preparatus dirvožemiui.
Specialistų teigimu, nors tokių preparatų populiarumas didėja, vis dėlto per maža ūkininkų ryžtasi naudoti mikroorganizmus. Tačiau mokslininkas priduria, kad tuo pačiu yra itin svarbu suvokti, jog ūkininkaujant dirvožemio struktūra yra pažeidžiama ir išbalansuojama - dėl to gali rastis ligas sukeliantis mikroorganizmai, sumažėti maistinių medžiagų.
„Dirvožemio mikrobiologiją mes įvardiname kaip ateitį, kuri taps pirmu pasirinkimu ūkininkams visoje Europoje, ne tik dėl Žaliojo kurso reikalavimų, bet ir dėl to, kad bus suvokiama ir išnaudojama tokių preparatų nauda. Iki dirvožemio mikrobiologijos efektyvių priemonių dirbti su blogėjančio dirvožemio priežastimi neturėjome“, - sako „Bioversio“ technologijų vadovas A. Jurys.
„Kai kalbame apie kovą su klimato kaitos krize, žemės ūkio sektorius yra ypatingas, nes gali prisidėti ne tik tiesiogiai mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas, bet ir didinant absorbcijas, kai CO2 iš atmosferos yra sugeriamas ir užrakinamas dirvožemyje. Todėl praktikos, priemonės ir technologijos, kurios skatina didesnį anglies kaupimą bei tuo pačiu teikia ir kitas naudas, pavyzdžiui, saugo dirvožemio biologinę įvairovę ar didina derlingumą, yra labai svarbios ir perspektyvios. Sveikintina, kad tokios inovatyvios bei aplinkai draugiškos technologijos yra vystomos ir Lietuvoje“, - sako ministras K. Navickas.
„Mūsų gaminami mikrobiologiniai preparatai nėra trąša. Tai - pagalbinė priemonė, kurią naudojant tiek trąšų, tiek pesticidų reikia mažiau. Mikroorganizmams skaidant dirvožemyje esančias liekanas, skatinama ir humuso gamyba, kuriame lengviau išlaikomos visos augalams reikalingos maistinės medžiagos - CO2, kaip organinė medžiaga, kalis, fosforas ir azotas“, - aiškina S.
Kaip rodo „Bioversio“ penkerių metų bandymų rezultatai, naudojant mikroskopinius grybus per metus vidutiniškai yra „užrakinama“ 1t anglies į ha, t.y. 3,67 t/ha CO2/ha. Skaičiuojant, kad Lietuvoje yra 1,8 mln. ha pasėlių, per metus potencialiai galėtų būti sukaupta 6,6 mln. tonų CO2 - tai maždaug 2,4 mln. automobilių išmetamo CO2 kiekis per metus.
„Gavę tokius tyrimų ir bandymų rezultatus matome, kad mikrobiologiniai produktai gali būti vienas įrankių pasiekti Žaliojo kurso keliamus reikalavimus“, - teigia S.
„Dalis ūkininkų Lietuvoje vis dar yra labai konservatyvūs, jie pasitiki laiko patikrintais metodais, o prieš išbandydami naujus nori pamatyti įvairių bandymų rezultatus, o geriausia - išgirsti kito ūkininko patirtis. „Bioversio“ technologijų vadovo Arnoldo Jurio teigimu, nereikėtų stebėtis, kad ūkininkams kyla klausimų - daugelis jų turi įsipareigojimų, kuriuos privalo vykdyti, o ir ūkininkavimo sezonas Lietuvoje nėra ilgas.
Dirvožemio mikrobiologija yra darbas su priežastimis, o cheminės priemonės ir trąšos yra reikalingos susidoroti su pasekmėmis. Susikooperavus gauti tokią paramą lengviau, nes kooperacija pagal šią veiklą yra vienas svarbiausių projektų atrankos kriterijų.
Tuo įsitikinęs grūdų augintojų kooperatyvas „Šiaurės aruodai“, už KPP ir savo lėšas pasistatęs modernų grūdų elevatorių, žengia į perdirbimą - jam skirta 3 mln. Eur siekianti parama ankštinių ir baltyminių augalų perdirbimui.
Šis žemės ūkio kooperatyvas, vienijantis 41 narį, nuosekliai žengė į gamybą - pajutę didžiulę elevatoriaus naudą kooperatyvo nariai, auginantys javus, rapsus, ankštines kultūras, ėmė planuoti gamybą.
Pasak kooperatyvo valdybos pirmininko Aurimo Garlausko, pasinaudojus parama pastatytas grūdų elevatorius padeda nariams susitvarkyti su užauginta produkcija. Parama ūkininkams buvo didelis žingsnis į priekį ir teisingas evoliucijos kelias kooperatyvui, kaip organizacijai, toliau žengti į užaugintos produkcijos perdirbimą.
„Kas iš to? Pirma - ūkininkams tai bus kaip investicija su grąža ateityje, kas leis lengviau išgyventi kainų nepastovumą. Antra - perdirbsime ankštines kultūras, kurių auginimas didės norint įgyvendinti Žaliąjį kursą, taigi pagerinę sėjomainas išspręsime realizacijos problemą“, - teigia A.Garlauskas.
Kreiptis paramos ankštinių ir baltyminių augalų perdirbimui ir pretenduoti į 5 mln. Eur paramą vienam projektui galima nuo 2022 m., kai pirmuoju kvietimu ankštinių ir baltyminių augalų perdirbimui buvo skirta 10 mln. Eur, o antruoju kvietimu - 15,9 mln. Eur. Taip pat planuojamas paraiškų priėmimas ir 2023 m. gegužės ir birželio mėnesiais, tam iš viso numatyta skirti apie 30 mln. Eur.
„Susijungę ūkininkai gali konsoliduoti savo produkciją, rinkoje tokia produkcija jau daug įdomesnė kiekio prasme. Labai svarbus veiksnys - vadybos pagalba ūkininkams pirkimų pardavimo ir parduodamos produkcijos kokybės suvaldymo klausimais. Ūkininkas, būdamas kooperatyve, dirba vieno langelio principu, visos vadybinės paslaugos yra vienoje vietoje - kooperatyve. Jeigu ūkininkas nori grąžos, stabilesnių kainų iš kooperatyvo ateityje, tai kooperacija yra vienas iš tų įrankių“, - teigia kooperatyvo atstovas.
Baltyminiai augalai yra svarbi pašarų gamybos sektoriaus tiekimo grandinės dalis. Šio sektoriaus susitraukimas gali lemti visišką vietinių kombinuotųjų pašarų gamintojų priklausomybę nuo importo iš trečiųjų šalių. Lietuvoje 2022 m. deklaruoti baltyminių augalų bei jų mišinių (neskaitant mišinių, kuriuose baltyminiai žoliniai augalai yra vyraujantys) plotai siekė 7 proc. visų deklaruotų plotų.
„Kooperatyvas „Šiaurės aruodai“ jau ne sykį įrodė kooperacijos naudą. Bendras darbas gali lemti ūkininkavimo sėkmę, „Šiaurės aruodai“, išdrįsę imtis išties didelio projekto - grūdų elevatoriaus - o dabar žengiantys į perdirbimą, yra puikus pavyzdys, kad susivienijus galima nuveikti kur kas daugiau nei pavieniui“, - sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.
| Organizacija | Veikla | Parama |
|---|---|---|
| Šiaurės aruodai | Grūdų auginimas, perdirbimas | 3 mln. Eur (ankštinių ir baltyminių augalų perdirbimui) |
| Bioversio | Mikrobiologiniai preparatai dirvožemiui | - |