Lietuvos kaimai išgyvena permainas. Vieni jų pamažu nyksta, tačiau atsiranda ir tokių, kurie sulaukia naujų gyventojų bei atgimsta iš naujo. Šiame kontekste negyvenamų sodybų priežiūra tampa ne tik būtinybe, bet ir galimybe sukurti darbo vietas bei prisidėti prie kaimo bendruomenės stiprinimo.
Atgimstantys kaimai
Prieš keletą metų plaukdami Mūšos upe, meškeriotojai iš Panevėžio pačiame Pakruojo rajono pakraštyje aptiko seną, bebaigiantį nykti Gedžiūnų kaimą. Dabar čia atgyja ne tik sodybos, bet ir kaimo istorija. Po sodybos medžiais įrengtas didžiulis voljeras su tvenkinuku, tilteliais, stoginėmis ir įvairiomis lipyklomis. O linkuvietės verslininkės Genės Jaškulienės atkurtoje tėviškėje žada įsikurti sūnus.
Gedžiūnų vyrai sako, kad imsis talkų, ir aptvarkys tų namų aplinką. Dabar Gedžiūnuose negyvenamos liko tik dvi sodybos. Jose augę dekoratyvūs krūmai, piktžolės ir kažkokie šabakštynai sužėlę iki stogų.
Gražios gamtos apsuptas kaimas buvo bepradedąs nykti. Poilsiautojai stebisi ir naminių paukščių įvairove. Gedžiūnų žmonės bėgo ne nuo kaimo gyvenimo, bet nuo dulkių, - sako naujakuriai, ankstesnės rajono valdžios išvadinti atėjūnais.
Tokį argumentą išgirdę gedžiūniečiai stebėjosi: „Gal jie žiemą eismo intensyvumą skaičiavo? Atvažiuotų vasarą, kai žemės ūkio darbymetis.
Už keliolikos metrų nuo kelio - Mūša. Nusileidus nuo stačiaus kranto laipteliais žemyn, dulkės nebesiekia. Dabar čia baidarėmis atplaukia poilsiautojai, sustoja, išlipa į krantą pailsėti, pasidairyti po kaimą. Bet skuba atgal prie upės, bėga nuo dulkių, - pasakoja A.
Kitame kaimo pakraštyje apleista sodyba irgi jau atgyja. Besišnekučiuojant kieme vėl praleikia sunkvežimis. Gedžiūniečiai kartą sustabdė vairuotoją ir pasiteiravo, kodėl mėšlo neveža asfaltuotais keliais, o suka čia. Išeina, kad kiaulių sveikata labiau rūpinamasi, nei žmonių, - apmaudo neslėpė G.
Šiame kelyje dėl tirštos dulkių uždangos sunkvežimis nuo kelio nubloškė dviračiu važiavusią Raudondvario gyventoją Valeriją Mikolaitienę. Į kaimą įvažiuojame lėtai, kad nuo žvyrkelio pakeltume kuo mažiau dulkių. Kaimo pradžioje - remontuoti baigiama sodyba. Paliktą griūti ją beveik prieš dešimtmetį nupirko panevėžiškis. Nebžinome kaip nuo dulkių gelbėtis. Kelią valandą laistai, pusvalandis - ir sausa, - nelinksmai kalba vyras.
Gedžiūnuose, vis dar gražinamoje sodyboje Jonas praleidžia penkias dienas per savaitę.
Kelias per Gedžiūnus asfaltuoti buvo numatyta dar 2008-aisiais, 700 metrų asfalto buvo įtraukti į Rajoninių kelių ruožų asfaltavimo rajono gyvenvietėse prioritetinį sąrašą. Rajono Tarybos patvirtintame dokumente nurodoma, kad Gedžiūnuose tada gyveno 25 žmonės. Dabar kreipimąsi dėl žvyrkelio per kaimą asfaltavimo pasirašė 40 gyventojų, - sakė A.
A. Liobikas pakviečia į savo sodybos gilumą - toliau nuo kelio.
Vieniši senoliai ir tuštėjančios sodybos
Deja, ne visuose kaimuose situacija tokia optimistinė. Yra vietų, kur vieniši senoliai gyvena apleistose sodybose, o jaunimas išvykęs į miestus ar užsienį. 85-erių metų Ivoškių kaimo (Joniškio r.) gyventoja Augustina Dabrkaitė - vienintelė senbuvė, gyvena medinėje šimtmetėje rąstų troboje nuo pokario laikų.
Močiutei bičiulius atstoja šunelis Tobis ir keturi svetimi prijunkę katinai. Ji tikisi kaimynų sulaukti iš užsienio - žada grįžti tautietė su vakariiečiu vyru. Pastatys naujus namus, aplinką sutvarkys, gal net kokią įmonę atidarys. Dabar žolė iki juosmens slepia likusius tuščius kaimo statinius.
Senovines užsklęstas duris atvėrusi močiutė Augustina Dabrkaitė pakviečia užeiti. Jai didelis džiaugsmas, kad kažkas dieną paįvairins pokalbiu, nes tik su du kartus per savaitę atvykstančia lankomosios priežiūros darbuotoja.
Augustina Dabrkaitė - vyriausia senbuvė Ivoškių kaimo gyventoja. Senelis Farsonatas Dabrikas sūnų Stasį pasiliko prie namų Juodžiuose, kad turėtų kas 15 hektarų žemės dirba.
Po karo eigulys gavo buvusio ūkininko Skridulio žemės ir apie 1946-uosius su gausia šeima atsikraustė į Ivoškius. Nuo to laiko, jau septynis dešimtmečius Augustina Dabrkaitė iš šios vietos išsikėlusi nebuvo. Kiti broliai ir seserys sukūrė šeimas, išsikraustė. Paskyrė Augustiną į Gataučių tarybinio ūkio Vaizgučių karvių fermą, netoli namų. Vėliau buvo perkelta į Juodžius. Jauną moterį susuko radikulitas, tad ėmė ieškotis kito darbo. Netrukus rado - Gataučių mokykloje įsitaisė valytoja ir kūrike.
Kelkis kilometrus iki gretimo kaimo važiuodavo dviračiu, o žiemą klampodavo sniegu. Į darbą tekdavo išeiti penktą ryto, kad spėtų pečius iškūrenti ir mokiniams į pamokas susirinkus nebūtų šalta. Reikėdavo pačiai vandenį ir anglis tąsyti.
Kadangi esu gimusi rugsėjo 1-ąją, mokiniai ne tik mokytojus, bet ir mane sveikindavo. Gataučiuose atidarius ambulatoriją, Augustina išėjo ten dirbti valytoja. Senolė sukaupė net 46 metus darbo stažo, nors pensija toli gražu to neatspindi. Tačiau 85-erių Augustina Dabrkaitė neaimanuoja, mieliau prisimena jaunystės laikus, kada kaime virė gyvenimas.
Į nedidelį medžiais apaugusį Ivoškių kaimelį, išsimėčiusį retomis sodybomis, dažnai užsukdavo ir partizanai, ir stribai. Kaime gyveno tokie Čepaičiai, auginę lapes kailiams. Juos ištrėmė, nes, esą rėmė banditus, kurie pas juos lankėsi. Kartą šie, pritrūkę gėrimo ir maisto, savavališkai pasičiupo šeimininkų arklį ir vežimu išdardėjo į Rudiškių kaimą, ten apiplėšė parduotuvę.
Turėjau kavalierių iš Andrešiūnų kaimo. Jau beveik buvome sutarę gyvenimą kartu pradėti. Bet jis važiavo dviračiu iš Joniškio, pakliuvo į avariją ir žuvo. Turbūt man neskirta buvo ištekėti, nors ir vaikus mylėjau, ir vyrų aplink vienas kitas sukosi. Bet kad kiti netraukė. Kitąsyk našlys bandė pirštis. Dabar pagalvoju, kad vieniša pasidaro, ilgu. Bent vaikų turėčiau. Gerai, kad netoliese giminaitė Aldona gyvena, apsilanko. Yra jaunesni kaimynai vieni, bet toliau - tuščios sodybos, - linguoja galva A. Kadaise kaime gyveno Raliai, Balčiūnai, Černauskai, Vilčiauskai, Katiliai...
Iš Ivoškių kilusi ir garsi tarpukario Lietuvos dailininkė Marcė Katiliūtė. Menininkė paliko apie 500 darbų: lino raižinių, eskizų, piešinių, paveikslų. 1937 metais pasaulinėje parodoje Paryžiuje geriausi jos grafikos darbai buvo apdovanoti aukso medaliu. Jautrios sielos kūrėja pasitraukė iš gyvenimo, nesulaukusi nė 25 metų.
Menininkė palaidota Petrašiūnų kapinėse Kaune. Jos tėvai atgulė Ivoškių kapinėse. Tvarkingos, mūro tvoros juosiamos Ivoškių kapinaitės supa šv. Jono Nepomuko vardo medinę koplyčią. XVIII amžiuje pastatyta ji gražiai prižiūrima, sutvarkyta, įtraukta į Joniškio rajono „Piligrimų kelio“ maršrutą.
Kaimelis gražus, nors ir apleistas. Močiutė Augustina Dabrkaitė tikisi, kad į kaimą atsikels lietuvaitė, ištekėjusi už anglo. Jauna moteris su vyru keletą kartų buvo užsukusi pas močiutę, atvežė lauktuvių apelsinų, mandarinų. Pasakojo nusipirkusi nebegyvenamą sodybą Ivoškiuose, statysiantį didelį namą ir du garažus. Gal jau šią vasarą iš užsienio parlėks ir pradės. Vienas žmogus gyvena Šiauliuose, bet turi kaime sodybą, ją tvarko, šienauja. Lyg norėjęs parduoti.
Ivoškių kaimo gyventojų demografija
Ši lentelė iliustruoja demografinę situaciją Ivoškių kaime, kur gyvena vienintelė senbuvė Augustina Dabrkaitė, ir atspindi kaimo nykimo tendencijas. Tačiau yra vilties, kad sugrįžtantys tautiečiai ir nauji gyventojai gali pakeisti šią situaciją.
| Gyventojų kategorija | Skaičius |
|---|---|
| Senbuviai | 1 |
| Potencialūs naujakuriai (grįžtantys tautiečiai) | 2 |
| Sodybų savininkai (gyvenantys kitur) | 1 |
| Negyvenamos sodybos | Dauguma |
Darbo galimybės prižiūrint negyvenamas sodybas
Tuštėjant kaimams, atsiranda poreikis prižiūrėti negyvenamas sodybas. Tai gali būti puiki darbo galimybė vietos gyventojams ar norintiems persikelti į kaimą. Darbas gali apimti įvairias veiklas:
- Sklypo tvarkymas: žolės pjovimas, krūmų šalinimas, medžių priežiūra.
- Pastatų priežiūra: smulkus remontas, stogoлата, fasado priežiūra.
- Saugumo užtikrinimas: teritorijos stebėjimas, įspėjamųjų ženklų įrengimas.
- Sodo ir daržo priežiūra: laistymas, ravėjimas, derliaus nuėmimas (jei yra).
Tokios paslaugos gali būti teikiamos individualiai arba per įmones, kurios specializuojasi sodybų priežiūroje. Tai ne tik užtikrina, kad turtas būtų prižiūrėtas, bet ir padeda išsaugoti kaimo kraštovaizdį bei tradicijas.
Sodybos priežiūros skelbimus
Jei ieškote darbo prižiūrint sodybą, galite peržiūrėti skelbimus interneto portaluose, laikraščiuose arba kreiptis į vietos seniūnijas. Taip pat galite patys paskelbti skelbimą, nurodydami savo paslaugas ir kontaktus.
Svarbu atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:
- Darbo apimtis ir pobūdis.
- Apmokėjimo sąlygos.
- Reikalavimai kvalifikacijai ir patirčiai.
- Kontraktas ir atsakomybė.
Tvarus požiūris į kaimo vietoves ir negyvenamų sodybų priežiūrą gali ne tik pagerinti gyvenimo kokybę, bet ir sukurti naujas galimybes vietos bendruomenėms.
tags: #darbas #negyvenamos #sodybos #prieziura