Pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiriama darbo saugos klausimams ne tik tradicinėse darbo vietose, bet ir būste, ypač atsižvelgiant į smurto ir priekabiavimo prevenciją bei saugos reikalavimus atliekant remonto darbus.
Smurto ir priekabiavimo prevencija darbo aplinkoje
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) informuoja, kad darbdavys privalo sukurti tokią darbo aplinką, kurioje darbuotojas ar darbuotojų grupė nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į atskiro darbuotojo ar jų grupės garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį asmens neliečiamumą ar kuriais siekiama darbuotoją ar darbuotojų grupę įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį.
Nuo 2022 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos darbo kodekso 30 straipsnio pakeitimai, kurie numato smurto ir priekabiavimo, įskaitant psichologinio smurto, smurto ir priekabiavimo dėl lyties sąvoką, šių reiškinių draudimą bei darbdavio pareigas smurto ir priekabiavimo prevencijos srityje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 30 straipsnio 2 dalimi, smurtas ir priekabiavimas, įskaitant psichologinį smurtą, smurtą ir priekabiavimą dėl lyties (smurtas ir priekabiavimas, nukreiptas prieš asmenis dėl jų lyties arba neproporcingai paveikiantis tam tikros lyties asmenis, įskaitant seksualinį priekabiavimą), yra bet koks nepriimtinas elgesys ar jo grėsmė, nesvarbu, ar nepriimtinu elgesiu vieną kartą ar pakartotinai siekiama padaryti fizinį, psichologinį, seksualinį ar ekonominį poveikį, ar nepriimtinu elgesiu šis poveikis padaromas arba gali būti padarytas, ar tokiu elgesiu įžeidžiamas asmens orumas arba sukuriama bauginanti, priešiška, žeminanti ar įžeidžianti aplinka arba (ir) atsirado arba gali atsirasti fizinė, turtinė ir (arba) neturtinė žala.
Smurtas ir priekabiavimas draudžiamas:
- darbo vietose, įskaitant viešąsias ir privačias vietas, kai darbuotojas yra darbdavio žinioje ar atlieka pareigas pagal darbo sutartį;
- pertraukų pailsėti ir pavalgyti metu arba naudojantis buities, sanitarinėmis ir higienos patalpomis;
- su darbu susijusių išvykų, kelionių, mokymų, renginių ar socialinės veiklos metu;
- su darbu susijusio bendravimo, įskaitant bendravimą informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis, metu;
- darbdavio suteiktame būste;
- pakeliui į darbą ar iš darbo.
Darbdaviai privalo imtis visų būtinų priemonių smurto ir priekabiavimo prevencijai užtikrinti ir aktyvių veiksmų pagalbai asmenims, patyrusiems smurtą ar priekabiavimą, suteikti. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 30 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad darbdavys, atsižvelgdamas į galimus smurto ir priekabiavimo pavojus, privalo imtis jų šalinimo ir (ar) kontrolės priemonių.
Siekdamas įvykdyti šią pareigą, įmonės vadovas pirmiausia pats neturi taikyti smurto ir priekabiavimo. Darbdavio viešas paskelbimas dėl smurto ir priekabiavimo, neetiško elgesio netoleravimo leidžia aiškiai parodyti galimiems smurtautojams, kad nepriimtinas elgesys, nepriklausomai nuo jų užimamų pareigų ir (arba) indelio į darbo organizacijos veiklą, neleidžiamas jokio darbuotojo / lankytojo atžvilgiu.
Be to, darbdavys privalo patvirtinti vidinius teisės aktus, susijusius su smurto ir priekabiavimo prevencija, reglamentuoti darbuotojų tinkamo elgesio (etikos) taisykles, nustatyti smurto ir priekabiavimo draudimą. Viena iš smurto ir priekabiavimo prevencinių priemonių yra atsakingo asmens, kuriuo pasitiki visi darbuotojai ir į kurį jie gali kreiptis, patyrę smurtą ar priekabiavimą, paskyrimas.
Kilus konfliktui ar gavus informaciją apie galimas smurto ar priekabiavimo apraiškas, darbdavys privalo šią informaciją išnagrinėti bei užkirsti kelią galimam smurtui kilti, esant darbuotojo kreipimuisi ar poreikiui - suteikti jam reikiamą pagalbą.
Kiekvienas darbdavys privalo nustatyti pranešimų apie smurtą ir priekabiavimą teikimo bei nagrinėjimo tvarką ir supažindinti su ja darbuotojus. Ši tvarka būtina tam, kad kiekvienam darbuotojui būtų aišku, kur ir kokia tvarka reikia kreiptis patyrus smurto ar priekabiavimo apraiškas arba pastebėjus nepriimtino elgesio atvejus savo bendradarbių atžvilgiu.
Ši tvarka kaip atskiras dokumentas neprivalo būti įmonėse, kuriose yra daugiau kaip penkiasdešimt darbuotojų, kadangi tokiose įmonėse pranešimų apie smurtą ir priekabiavimą teikimo ir nagrinėjimo tvarka turi būti reglamentuota Smurto ir priekabiavimo prevencijos politikoje.
Taip pat ne mažiau svarbi darbdavio pareiga smurto ir priekabiavimo prevencijos srityje yra darbuotojų mokymai apie smurto ir priekabiavimo pavojus, prevencijos priemones, darbuotojų teises ir pareigas smurto ir priekabiavimo srityje. Pareiga organizuoti mokymus taikoma visiems darbdaviams, nepriklausomai nuo darbuotojų skaičiaus, tačiau Lietuvos Respublikos darbo kodeksas nenumato šių mokymų atlikimo būdo, formos ir dažnumo, todėl šį organizacinį klausimą darbdavys gali spręsti savo nuožiūra.
Darbdavys, kurio vidutinis darbuotojų skaičius yra daugiau kaip penkiasdešimt, įvykdžius informavimo ir konsultavimo procedūras, privalo patvirtinti Smurto ir priekabiavimo prevencijos politiką, įprastais darbovietėje būdais ją paskelbti ir įgyvendinti.
Darbdavys atsakingas už savalaikį smurto ir priekabiavimo prevencijos politikos atnaujinimą, atsižvelgiant į gautus pranešimus apie smurtą ir priekabiavimą, nustatytus smurto ir priekabiavimo atvejus, pasikeitus galimiems jų pavojams ar atsiradus naujų arba pareikalavus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos darbo inspektoriui.
Įgyvendinant smurto ir priekabiavimo darbo aplinkoje prevenciją, labai svarbus aspektas yra psichosocialinių rizikos veiksnių vertinimas. Psichosocialinių rizikos veiksnių vertinimas negali būti tik formalumas ir atliekamas vieną kartą. Vertinant psichosocialinius rizikos veiksnius labai svarbu išsiaiškinti pagal kokią metodiką tikslingiausia atlikti vertinimą, konkrečioje veiklos sferoje taip pat koks bus vertinimo dokumentų turinys.
Būsto remonto saugos aspektai
Būsto remontas - smagus, tačiau kartu ir daug iššūkių keliantis projektas, kurio metu gyventojams tenka susidurti su įvairiausiais techniniais bei teisiniais klausimais. Prieš pradedant bet kokius būsto remonto darbus pirmiausia rekomenduojama nuspręsti, kokie darbai bus atliekami.
Pasitaiko senų daugiabučių butų savininkų, kurie planuodami remonto darbus nusprendžia keisti buto išplanavimą ir, pavyzdžiui, sujungti svetainę su virtuve. Pirmiausia reikia išsiaiškinti, ar norima išgriauti siena yra ne laikančioji. Jei pastatas pastatytas ir eksploatuojamas, rekomenduojame buto išplanavimą palikti tokį, koks buvo numatytas daugiabučio namo projekte. Griaunat, ardant sienas keičiasi pastato apkrovos, didėja trūkių pastato sienose susiformavimo, pastato griuvimo rizika.
Jei visgi labai norima buto išplanavimą pakeisti, prieš tai turi būti įvertinama esama pastato būklė, planuojamų atlikti darbų įtaka kitoms pastato konstrukcijoms, parengtas techninis darbo projektas. Atliekant remonto darbus neturint iš anksto išduoto leidimo gresia baudos.
Savavališkai atliekant paprastąjį remontą teks susimokėti nuo 300 Eur iki 600 Eur baudą, o be leidimų atliekamas kapitalinis remontas daugiabučiame name užtraukia baudą iki 2300 Eur.
Remonto darbus atliekant vidaus patalpose atrodo, kad šie darbai gali būti atliekami bet kuriuo metų sezonu. Vienas iš jų - radiatorių keitimas ar taisymas. Tokius darbus reikėtų planuoti pavasarį po šildymo sezono pabaigos arba ankstyvą rudenį, prieš šildymo sezono pradžią.
Senuose daugiabučiuose keičiant radiatorius šildymo sezono metu reikia atjungti visą pastato šildymo sistemą, iš radiatorių išleisti termofikatą, pabaigus darbus vėl juo užpildyti, atlikti papildomus nuorinimo darbus. Šie darbai ne tik papildomai kainuoja, bet ir sukelia didelių nepatogumų viso namo gyventojams. Naujos statybos namuose šildymo sistema užsukama tik butui, tad šildymo sezono metu pakeisti radiatorių tokie bute yra paprasčiau.
Pirmiausia, atliekant remonto darbus, būtina atsižvelgti į miesto savivaldybėje galiojančias triukšmo prevencijos taisykles. Štai, pavyzdžiui, Vilniuje remonto darbai, kurie kelia triukšmą, gali būti vykdomi darbo dienomis nuo 7 val. iki 18 val., o poilsio ir švenčių dienomis nuo 9 val. iki 17 val. Kaune darbus atlikti galima ilgiau - iki 22 val.
KAIP ATLIKTI BUTO REMONTĄ! NUO KO PRADĖTI BUTO REMONTĄ! KAIP IŠVENGTI KLAIDŲ REMONTUOJANT BUTĄ!
Graži bendruomenių praktika nurodyti ir būsto savininko ar remontą atliekančio darbų vadovo kontaktinį telefono numerį tam, kad nusiskundimų ar klausimų turintys kaimynai galėtų kreiptis tiesiogiai, o ne ieškoti pagalbos institucijose.
Kitas svarbus niuansas - bendrųjų daugiabučio namo patalpų tvarka. Būsto remontą atliekantys turėtų patys pasirūpinti laiptinių, liftų ir kitų bendrųjų patalpų, švara.
