Nekilnojamojo turto dovanojimas yra dažna turto perleidimo forma Lietuvoje. Dažnas vyresnio amžiaus asmuo susimąsto apie tai, kam ir kokiu būdu būtų galima perleisti savo užgyventą turtą. Tačiau prieš dovanojant turtą, svarbu žinoti keletą esminių aspektų, kurie užtikrins teisingą ir sklandų perleidimo procesą.
Dovanojimo sutartis
Pirmasis svarbus aspektas yra dovanojimo sutartis. Civilinis kodeksas numato, kad nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartis, taip pat dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip 14 500,00 eurų, turi būti notarinės formos. Nesvarbu, ar dovanojate žemės sklypą, butą ar namą - svarbu laikytis teisinių formalumų, kad išvengtumėte galimų problemų ateityje.
Kodėl reikalinga dovanojimo sutartis?
- Dovanojimo sutartis bus reikalinga, jei brangaus turto dovanojimo faktą būtina užfiksuoti, kai gautą dovaną reikia deklaruoti.
- Sudarant dovanojimo sutartį, galima apsisaugoti nuo kitų į turtą pretenduoti galinčių asmenų pretenzijų.
Jeigu dovanotojas ir dovanos gavėjas sudarytų paprastos rašytinės formos dovanojimo sutartį, o pagal Civilinį kodeksą jai būtų privaloma notarinė forma, tokia dovanojimo sutartis negaliotų.
Kas paprastai numatoma dovanojimo sutartyje?
Turtas ir pinigai dovanojami neatlygintinai, tačiau asmuo, dovanodamas turtą, gali dovanojimo sutartyje nustatyti tam tikrą sąlygą, pavyzdžiui, tinkamai prižiūrėti gautą daiktą, naudoti turtą tik tam tikru tikslu. Tiesa, tokioje sutartyje negalima numatyti suvaržymų, kurie trukdytų naujajam savininkui naudotis gautu turtu.
Kokie dokumentai reikalingi sudarant dovanojimo sutartį?
Būtina turėti asmens tapatybę ir dovanojamo turto nuosavybę patvirtinančius dokumentus. Jei dovanojamas nekilnojamasis turtas, reikės Nekilnojamojo turto registro pažymos sandoriui ir Gyventojų registrų tarnybos pažymos apie šeimos sudėtį. Jas galima užsakyti pas notarą. Jei dovanojama vienintelė turima gyvenamoji patalpa ir turite nepilnamečių vaikų, reikės gauti teismo leidimą. Bet kokiu atveju, tikslų dokumentų sąrašą, priklausomai nuo dovanojimo aplinkybių, pasakys notaras.
Turto vertės nustatymas
Nustatant dovanojamo turto vertę, turite apsispręsti, pagal kurią vertę priimsite dovaną - pagal Registrų centro nustatytą vertę arba pagal nepriklausomo vertintojo nustatytą vertę. Pavyzdžiui, jei turtas vertinamas pagal Registrų centro vertę, ji gali būti 50 000 EUR, o pagal vertintojo - 70 000 EUR.
Kaip naudotis labdaros organizacijomis, kad išvengtumėte mokesčių, kaip ir superturtingieji
Mokesčiai dovanojant turtą
Svarbu žinoti apie mokesčių prievoles, kurios gali atsirasti dovanojant turtą. Turtą dovanojantis asmuo jokių mokesčių valstybei neturi mokėti.
Kada nereikia mokėti mokesčių?
- Nekilnojamojo turto dovanojimas pirmos eilės giminaičiams - tėvams, vaikams, broliams ir seserims, sutuoktiniams, seneliams - nėra apmokestinamas.
- Tai reiškia, kad gavėjas nereikia mokėti mokesčių valstybei, o dovanotas turtas turi būti deklaruojamas tik tuomet, kai įvyksta registracija VĮ Registrų centre.
Kada reikia mokėti mokesčius?
Jei nekilnojamasis turtas dovanojamas asmenims, kurie nėra pirmos eilės giminaičiai, mokesčiai privalomi, jei turto vertė viršija 2500 EUR. Tokiu atveju dovanos gavėjas turi sumokėti 15 proc.
Ar galima parduoti dovanotą turtą?
Dažnai kyla klausimas, ar galima parduoti dovanotą nekilnojamąjį turtą ir kokie yra mokestiniai aspektai. Parduoti dovanotą turtą galima, tačiau reikia atsižvelgti į mokesčių aspektus, kurie gali skirtis priklausomai nuo gavėjo giminystės laipsnio ir turto vertės.
Turto susigrąžinimas
Nepaisant to, jog sudarant oficialią (nustatytos formos) dovanojimo sutartį ateityje išvengiama problemų, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.472 straipsnį dovanotojas turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, kai apdovanotasis su jam dovanotu turtu, turinčiu dovanotojui didelės neturtinės reikšmės, elgiasi taip, kad kyla reali to turto žuvimo grėsmė. Dovanotojas susigrąžinti dovaną gali ir geranoriškai susitaręs su dovanos gavėju.
Kada dovanojimas gali būti panaikintas?
Dovanojimas gali būti panaikintas teismo sprendimu, jeigu dovanos gavėjas nevykdo dovanojimo sutartyje nustatytos sąlygos. Tada dovanotojas gali kreiptis į teismą su reikalavimu, kad dovanojimo sutartyje nustatyta sąlyga būtų įvykdyta, arba kad būtų panaikinta sutartis ir turtas grąžintas.
Taip pat nustatyti ir kiti atvejai, kai dovanotojas turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, pavyzdžiui, kai dovanos gavėjas pasikėsina į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužaloja, taip pat kai imasi kitų smerktinų, nemoralių veiksmų.
Alternatyvos dovanojimui: renta ir išlaikymas iki gyvos galvos
Jei senyvo amžiaus asmeniui reikalingas išlaikymas, priežiūra, aprūpinimas būstu ir kt., verta apsvarstyti rentos sutartį arba išlaikymo iki gyvos galvos sutartį.
Rentos sutartis
Rentos sutartis yra tokia sutartis, kuria turto savininkas (rentos gavėjas) perleidžia turtą (pavyzdžiui, gyvenamąjį namą, butą, žemės sklypą, pinigų sumą) kitam asmeniui (rentos mokėtojui), o šis įsipareigoja tam tikrą terminą arba iki rentos gavėjo mirties jam mokėti sutartyje numatytą pinigų sumą arba kitaip jį išlaikyti.
Išlaikymo iki gyvos galvos sutartis
Speciali rentos sutarties rūšis yra išlaikymo iki gyvos galvos sutartis, pagal kurią rentos gavėjas perduoda jam priklausantį nekilnojamąjį daiktą rentos mokėtojui, o rentos mokėtojas įsipareigoja iki pat rentos gavėjo mirties jį išlaikyti: aprūpinti rentos gavėją gyvenamąja patalpa, drabužiais, maitinimu, užtikrinti rentos gavėjo sveikatos priežiūrą. Šalys sutartyje taip pat gali numatyti vietoj išlaikymo iki gyvos galvos natūra - pareigą iki rentos gavėjo gyvos galvos jam mokėti periodines pinigines įmokas.
Ši sutartis yra vienas iš būdų, kaip senyvo amžiaus asmenys gali užtikrinti savo finansinį saugumą ir išlaikymą, tuo pačiu perleisdami turtą šeimos nariams ar kitiems asmenims.
tags: #dalinant #turta #ar #reikalinga #naudojimosi #tvarka