Dėl padidėjusio tempo ir ilgesnių darbo valandų derliaus nuėmimo sezonu, traumų rizika ženkliai padidėja. Dalijamės rekomendacijomis, kaip saugiai ir efektyviai dirbti.
Techninė priežiūra prieš sezoną ir jo metu
Reguliariai tikrinkite įrangą: važiuoklę, diržus, filtrus, alyvą, saugos gaubtus, stabdžių sistemą. Žibintai ir atšvaitai turi veikti nepriekaištingai, ypač važiuojant viešais keliais. Kasdien valykite tepaluotus ir užterštus technikos paviršius: pašalinkite šiaudus, dulkes, šiukšles - ypač karštu arba sausu oru, kad sumažintumėte gaisrų riziką. Nepamirškite patikrinti gesintuvų būklės kiekvienoje mašinoje. Laikykitės gamintojo rekomendacijų ir nenaudokite modifikuotos ar be apsaugų įrangos.
Saugus technikos naudojimas
Naudokite „Stop“ praktiką: prieš bet kokius valymo veiksmus, techninį aptarnavimą ar remontą technika turi būti išjungta, sustabdyta ir pasirūpinta, kad niekas kitas jos negalėtų įjungti. Saugokitės įsipainiojimų: nedėvėkite laisvos aprangos, papuošalų, suriškite ilgus plaukus. Nepriartėkite prie besisukančių dalių. Laikykitės saugaus atstumo, stebėkite, ar žemės ūkio mašinas vairuojantis žmogus mato, kad jūs artėjate prie judančios technikos - tai apsaugo ir jus, ir jį.
Dėmesys žmogui - poilsis ir budrumas
Trumpos pertraukos kas valandą būtinos: išlipkite iš kabinos, pajudėkite - tai didina budrumą ir sumažina nuovargį. Valgykite reguliariai, gerkite vandenį, venkite saldintų gėrimų ar kofeino pertekliaus, gerai išsimiegokite. Stenkitės sukaupti dėmesį ir valdyti stresą - aiškus darbo planas, kontaktas su šeima ar aplinkiniais padeda palaikyti psichologinę pusiausvyrą.
Keliai ir matomumas
Naudokite avarinio sustojimo ženklus, atšvaitus ir švyturius, ypač važiuodami keliais. Venkite važiuoti tamsiu paros metu, pasirinkite dienos laiką, kai transporto srautai mažesni. Atkreipkite dėmesį į elektros linijas ir galimas kliūtis viršuje: svarbu palikti saugų atstumą, o susidūrus su linija - nejudėti ir kviesti specialistus.
Atsargiai - grūdai
Nelipkite ant grūdų - tai kelia didelę susiurbimo ir paskendimo riziką. Jei reikia patekti į aruodą, bokštą ar bunkerį, privaloma naudoti apraišus su virve, dirbti dviese (stebėtojas laukia išorėje), užtikrinti, kad grūdų byrėjimas ar iškrovimas visiškai sustabdytas.
Saugumas dirbant aukštyje ir išvengiant slydimų
Palaikykite tinkamą laiptų švarą - valykite purvą, riebalus ir grūdus nuo laiptelių ir platformų. Lipkite atsargiai, laikykitės už rankenų visuomet pagal trijų taškų principą (dvi rankos ir viena koja arba atvirkščiai). Dirbdami aukštyje ar ant stogų, naudokite saugos įrangą (diržus, apraišus, įrankius).
Gelbėjimo darbų planas ir pirmoji pagalba
Paruoškite gelbėjimo darbų planą: visi turi žinoti, kur ir kaip pranešti, jei kažkas nutinka dirbant laukuose ar ūkyje. Nurodykite laukų vietas, maršrutus, atsakingus asmenis. Pirmosios pagalbos priemonės: gesintuvai, pirmos pagalbos rinkiniai su turniketu turi būti kiekvienoje savaeigėje mašinoje, kiekviename pastate ir darbuotojai informuoti kaip jais naudotis.
Mokymai ir darbo organizavimas
Kiekvienas darbuotojas turi būti apmokytas- ypač, jei dirbama su retai naudojama technika, ar yra priimti atlikti sezoninį darbą. Kiekvienas turi žinoti galimus pavojus darbo vietose. Organizuokite kasdienį trumpą susirinkimą prieš darbą - aptarkite darbo eigą, eismo srautus, komunikacijos priemones.
Kas akcentuojama Lietuvoje galiojančiuose darbų saugos teisės aktuose?
Pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymą, darbdavys privalo įvertinti profesinę riziką dirbant su žemės ūkio technika, tvarkant grūdus ir inventorių. Remiantis rizikos įvertinimu, turi būti parengtas veiksmų planas rizikoms mažinti. Darbuotojų darbo vieta privalo būti saugi, sveikatai nekenksminga, o saugos priemonės (kolektyvinės ar asmeninės) - finansuojamos darbdavio lėšomis. Prieš sezono pradžią būtina instruktuoti darbuotojus, dokumentuoti rizikų vertinimą, apsaugos priemonių išdavimą, apsvaigimo tikrinimą. Dokumentacijos stoka gali vesti prie atsakomybės net ir kelerius metus vėliau.
Už darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimus darbdavys gali būti atsakingas juridiškai ir privalės sumokėti papildomą nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo vienkartinę įmoką (nuo 3 iki 9 minimalių mėnesinių algų), atsižvelgiant į įmonės dydį.
Administracinės baudos:
- darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimas: 240-880 €;
- jei galėjo įvykti nelaimingas atsitikimas, avarija: 1000-2000 €;
- nelaimingo atsitikimo nuslėpimas: 300-1 450 €.
Laikiniesiems darbuotojams turi būti suteikta informacija apie specifines rizikas, reikalingas priemones bei instruktavimas.
Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) duomenimis, žemės ūkio įmonėse nuo praėjusių metų rugpjūčio iki šių metų rugpjūčio žuvo 2 darbuotojai, dar 9 įvykių darbe metu darbuotojai buvo sunkiai sužaloti. Darbai žemės ūkio sektoriuje priskiriami didelės rizikos kategorijai.
Atliekamų darbų spektras žemės ūkyje yra labai platus, naudojama daug techninių priemonių, įrenginių, dirbama su transporto priemonėmis. Dažnai nelaimės atsitinka dirbant su netvarkinga ar konkrečiam darbui nepritaikyta technika, atliekant nesaugius veiksmus.
Skaudžių pasekmių sukelia ir nevykdomi paprasčiausi saugaus darbo su įrenginiais reikalavimai. Pavyzdžiui, prieš užvedant mašinos variklį ar įjungiant agregato pavarą, būtina įsitikinti, kad šalimais nėra pašalinių asmenų. Vienos apmaudžiausių nelaimių, kai darbuotojus dėl jų pačių nesaugių veiksmų įtraukia ir sunkiai ar mirtinai sužaloja besisukančios mechanizmų dalys. Ignoruojamas kategoriškas saugaus darbo reikalavimas - negalima apžiūrinėti neišjungto mechanizmo, tuo labiau šalinti gedimų.
Žemės ūkyje nereti darbai, kuriuos atliekant yra pavojus nukristi. Pavojingas yra ir darbas su gyvūnais. Ne vienerius metus būna atvejų, kai darbuotojus sunkiai ar net mirtinai sužaloja pervaromi ar rišami galvijai.
Žemės ūkyje, kaip ir kitose veiklose, ypatingą dėmesį reikia skirti nepatyrusiems darbuotojams: negalima jiems pavesti atlikti darbus, kurių dirbti jie yra nemokyti.
Išvengti žūčių ar sužalojimų darbe padės, jei darbo vietose bus tinkamai ir kokybiškai įvertinta profesinė rizika.
Be to, kiekviena žemės ūkio įmonė gali pati įvertinti, ar tinkamai vykdo darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus pagal VDI parengus klausimynus: „Saugaus žemės ūkio darbų vykdymo patikrinimo kontrolinis klausimynas“ ir „Saugaus žemės ūkio produkcijos sandėliavimo darbų vykdymo kontrolinis klausimynas“.
Darbo kodekso 216 straipsnyje „Kompensacijos darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba susijęs su kelionėmis“ numatyta, kad darbuotojams, kurių darbas yra atliekamas kelionėje, lauko sąlygomis, susijęs su važiavimais arba yra kilnojamojo pobūdžio, kompensuojamos su tuo susijusios išlaidos.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2003 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 116 patvirtino „Kompensuojamų išmokų dydį ir tvarką“. Joje nustatyta, kad kompensuojamų išmokų dydis ir mokėjimo tvarka taikomi darbuotojams, kurių darbo sutartyje nurodyta, kad darbas yra atliekamas kelionėje, lauko sąlygomis, susijęs su važiavimais arba yra kilnojamojo pobūdžio ir dėl to susidaro padidėjusios išlaidos.
Padidėjusios išlaidos gali būti kompensuojamos iki 50 procentų mėnesinės algos ar valandinio tarifinio atlygio už faktiškai dirbtą laiką, bet ne daugiau kaip Finansų ministerijos patvirtinta komandiruočių į užsienį dienpinigių norma dirbant užsienyje arba ne daugiau kaip tarnybinių komandiruočių Lietuvos Respublikos teritorijoje dienpinigių norma dirbant Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Kiekvienam darbuotojui turi būti sudarytos tinkamos, saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos, nustatytos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme. Užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą privalo darbdavys.
Darbo kodekso 191 straipsnyje numatyta, kad darbdavys turi užtikrinti normalias darbo sąlygas. Normaliomis darbo sąlygomis laikoma: saugios ir nekenksmingos sveikatai darbo sąlygos (saugumo technikos taisyklių ir normų laikymasis, reikiamas apšvietimas, šildymas, ventiliacija, triukšmo, spinduliavimo, vibravimo ir kitų žalingų veiksnių, neigiamai veikiančių darbuotojų sveikatą, pašalinimas ir kt.), kaip tai numatyta Darbo kodekso 191 straipsnio 5 punkte.
Pagal „Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo“ 25 straipsnio 2 punktą ir 39 straipsnio nuostatas darbdavys privalo vertinti profesinę riziką visose darbo vietose kur darbuotojas dirba ar gali būti darbo metu.
Pažymėtina, kad asmeninės apsaugos priemonės negali būti vertinamos kaip kenksmingą veiksnį pašalinanti priemonė, o tik kaip laikina priemonė, leidžianti nenutraukti darbų (gamybos), kol vykdomas kenksmingo veiksnio mažinimo darbo aplinkoje priemonių įgyvendinimas.
Darbo kodekso 147 straipsnyje „Darbo laiko režimas“ numatyta, kad kiekvieno darbuotojo darbo ir poilsio laiko paskirstymas (kaita) per parą, savaitę ar apskaitinį laikotarpį, taip pat kasdienio darbo (pamainos) pradžia ir pabaiga nustatoma pagal įmonės, įstaigos, organizacijos darbo tvarkos taisykles.
Darbo kodekso 144 straipsnis „Darbo laiko trukmė“ reglamentuoja, kad darbuotojų darbo laikas negali būti ilgesnis kaip 40 valandų per savaitę, o kasdienė darbo laiko trukmė - ne daugiau 8 valandų. Maksimalus darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, per septynias dienas neturi viršyti keturiasdešimt aštuonių valandų.
Jeigu darbuotojas dirba darbo aplinkoje, kurioje įvertinus riziką nustatyta, kad sveikatai kenksmingų veiksnių dydžiai viršija darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų leistinus dydžius (kiekius) ir kai techninėmis ar kitomis priemonėmis jų kiekio darbo aplinkoje sumažinti iki sveikatai nekenksmingų dydžių neįmanoma, tai darbuotojo darbo laikas turėtų būti nustatomas atsižvelgiant į jo darbo aplinką, bet ne ilgesnis kaip trisdešimt šešios (36) valandos per savaitę, kaip tai numatyta Darbo kodekso 145 straipsnio 1 dalies 2 punkte „Sutrumpintas darbo laikas“.
Darbo kodekso 159 straipsnyje „Papildomos ir specialiosios pertraukos“ numatyta, kad atsižvelgiant į darbo sąlygas, darbuotojams darbo laiku suteikiamos papildomos pertraukos pailsėti.
Dirbant lauke arba nešildomose patalpose, kai aplinkos temperatūra žemesnė kaip -10 laipsnių C, taip pat dirbant sunkų fizinį ar didelės protinės įtampos reikalaujantį darbą arba darbą veikiant kitiems nepalankiems sveikatai veiksniams), darbuotojams darbo laiku suteikiamos papildomos ir specialiosios pertraukos.
Konkrečias sąlygas kada ir kokios trukmės turi būti suteikiamos specialios pertraukos yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 patvirtintame specialių pertraukų trukmės per darbo dieną (pamainą) ir jų nustatymo sąlygų apraše ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. V-65 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 32: 2004 „Darbas su videoterminalais.