Paveldėjimo mokesčiai Didžiojoje Britanijoje: Apžvalga ir naujausios tendencijos

Paveldėjimo mokesčiai Didžiojoje Britanijoje pastaruoju metu sulaukia vis daugiau dėmesio dėl planuojamų reformų, kurios gali turėti didelį poveikį šeimos ūkiams ir žemės ūkio sektoriui. Šiame straipsnyje aptarsime dabartinę situaciją, naujausias tendencijas ir galimas pasekmes.

Naujosios tvarkos įtaka šeimos ūkiams

Jungtinės Karalystės ūkininkai išreiškia didelį susirūpinimą dėl naujosios tvarkos, pagal kurią paveldimo turto mokesčio lengvata ūkiams bus apribota iki 1 mln. svarų sterlingų. Tai reiškia, kad neturtingi ūkininkai gali būti priversti parduoti ilgus metus puoselėtą žemę.

Nacionalinė ūkininkų sąjunga (NFU) pasmerkė tokius pokyčius, pavadinusi juos grėsme šeimos ūkiams ir būsimai maisto gamybai. Daugelis prognozuoja priverstinį žemės pardavimą ir didėjančias galimybes stambiems verslams išsipirkti žemės ūkio paskirties žemę.

Vadovaujantis naujuoju biudžetu, nuo mokesčių bus atleistas tik turtas, kurio vertė neviršija 1 mln. svarų sterlingų, o nuo 2026 m. šią ribą viršijančiam turtui bus taikomas 50 proc. mokesčių lengvatos tarifas, taikant 20 proc. faktinį tarifą.

Ūkininkai teigia, kad šis pakeitimas kelia pavojų mažesniems, šeimoms priklausantiems ūkiams, daro įtaką kartų ūkininkavimui ir gali negrįžtamai pakeisti Jungtinės Karalystės žemės ūkio kraštovaizdį.

Jau net skaičiuojama, kad naujasis paveldėjimo mokestis kasmet paveiks apie 500 ūkių, nors galiausiai gali būti taikomas iki 70 tūkst. ūkių, kurių vertė viršija 1 mln. svarų sterlingų.

Ekspertai pabrėžia, kad nors dideli ūkiai ir atrodo vertingi, ne visų jų generuojamas pelnas yra didelis, todėl mažas pajamas gaunantiems ūkiams gali būti sunku mokėti mokesčius.

Iždas tikisi, kad šie pakeitimai iki 2030 m. kasmet atneš iki 520 mln. svarų sterlingų pajamų.

Kritikai tvirtina, kad šio apmokestinimo tikslas - galutinai sunaikinti smulkiuosius ūkininkus.

Olandų politikos aktyvistė Eva Vlaardingerbroek savo „X“ paskyroje pasidalino, kad apmokestinti būtent šeimos ūkius ryžosi labiausiai nekenčiamas šiuo metu JK politikas, leiboristų lyderis Keiras Starmeris.

Kitaip tariant, įvedus naująjį ūkio paveldėjimo mokestį ir anapilin iškeliavus pagrindiniam jo šeimininkui, tam, kad jo vaikai galėtų perimti toliau valdyti žemės ūkį, reikės susimokėti 20 proc. mokestį nuo ūkio vertės, jei ši viršija 1 mln. svarų sterlingų.

E. Vlaardingerbroek akcentavo, kad bet kas, dirbantis žemės ūkio srityje žino, jog ūkio vertė dar nereiškia didelių generuojamų pajamų, o ją gana nesunkiai sudaro turimos žemės plotas ir, žinoma, žemės ūkio technika.

Tačiau spartus žemės nusavinimas, pasak aktyvistės, vyksta ne tik Didžiojoje Britanijoje, bet ir visame Vakarų pasaulyje.

„Tai, kas vyksta yra globalus karas dėl žemės“, - teigė E. Vlaardingerbroek.

Ji taip pat pridūrė, kad už visų šių įstatyminių vingrybių slypi ne kas kita, kaip valdžios siekis kontroliuoti tiekiamo maisto kiekius ir, kas be ko, pačius žmones tiesiog nužudant smulkiuosius šeimos verslus ir ūkius.

Naujais pokyčiais D. Britanijoje siekiama visiškai sužlugdyti šeimos ūkius.

Situacija Prancūzijoje

Prancūzijos ūkininkai taip pat piktinasi naujomis reformomis, teigdami, kad valdant ūkį uždirbama mažiau nei esant darbuotoju.

Čia metų pradžioje sukilo ūkininkai dėl šalies Vyriausybės paskelbtų reformų, kuriomis neva siekiama ūkininkams „padėti“. Dėl tokių reformų tik mažėtų norinčiųjų valdyti ūkius skaičius, mat žemės ūkio verslo ėmęsi jauni žmonės kartais uždirbtų iš to net mažiau, nei tiesiog ūkyje dirbantys asmenys.

2024 m. pradžioje atliktos apklausos duomenimis, ūkių skaičius Prancūzijoje sparčiai mažėja ir 2010-2020 m. laikotarpiu šalis netekusi 20 proc. savo ūkių (apie 101 tūkst.).

Nors Prancūzijoje (kol kas) dar nesiimama tokių drastiškų pokyčių kaip Jungtinėje Karalystėje, čia ūkininkai piktinosi kitais vyriausybės žingsniais, nukreiptais prieš smulkiuosius ir vidutinius ūkininkus - pavyzdžiui, mokesčio žemės ūkio dyzelinui kėlimu, kuriam ilgą laiką buvo taikomos lengvatos.

Vyriausybė taipogi esą nesilaiko 2018 m. priimto įstatymo, kuriuo užtikrinama, kad žemės ūkio ir maisto produktų grandinė prekybos derybų metu padengtų padidėjusias gamybos sąnaudas. Ant Prancūzijos ūkininkų pečių taip pat esą užkrautas ir perėjimas prie ekologiškų produktų.

Ūkininkai nerimauja ir dėl iš Europos Sąjungos (ES) pusės griežtinamų aplinkosaugos standartų, taikomų žemės ūkio produkcijai.

Planai iki 2030 metų

Jau po 6-erių metų pasaulis, tikėtina, atrodys visiškai kitaip, mat 2030-aisiais tikimasi jau įgyvendinti didžiąją dalį „Agenda2030“ išsikeltų tikslų. Ir prie to Vakarų pasaulis sparčiai artėja - prie visiškos asmeninio gyvenimo kontrolės per maistą, orą ir net lovą.

Pagal naująją pasaulio tvarką (apie kurią rašė Pasaulio ekonomikos forumas), žmonija valgys mažiau mėsos - ja esą bus galima pasimėgauti „tik retkarčiais“. Tačiau net ir kitu maistu nebus galima mėgautis, kada tik užsinorima - tai liečia ir pieno produktus.

Nors dalis visuomenės šiuos nerimą keliančius ženklus vis dar laiko tik konspiracijos teorijomis, derėtų paminėti, kad perkant produktus parduotuvėje šalia žmogaus niekas su pistoletu nestovės ir pirkti maisto nedraus - viskas įvyks „civilizuotai“ - pakeliant mėsos ir pieno produktų kainas tiek, kad dažnas gerai pagalvos, ar verta šiandien šeimos vakarienei kepti vištieną ar gerti pieną.

O kainos kils, kaip matome, iš valstybių nusavintų žemės ūkių - čia veiks tik didžiosios monopolijos, kurias, vienareikšmiškai, valdys valstybė. Taigi ir kainos bus reguliuojamos „iš aukščiau“. O kur dar skambioji klimato kaita ir jos tarša, o ypatingai tam, kas susiję su karvėmis (mat teigiama, kad šios taip pat prisideda prie klimato taršos).

Reaguodami į pokyčius, tūkstančiai ūkininkų lapkritį Londone planuoja protestuoti prieš vyriausybės sprendimą paveldimo turto mokestį taikyti ir žemės ūkio paskirties nekilnojamajam turtui.

Tam vis labiau priešinasi ūkininkų bendruomenė, o Nacionalinės ūkininkų sąjungos (NFU) vadovas Tomas Bradshaw įspėjo apie galimą „kovingą“ atsaką.

Tikimasi, kad NFU ir kitų ūkininkų grupių organizuojamame proteste dalyvaus iki 10 tūkst.

Nekilnojamojo turto mokestis: JK patirtis

NT mokestis Didžiojoje Britanijoje yra ypač nepopuliarus, nes neturi jokio ryšio tarp žmogaus gaunamų pajamų ir sumokamo mokesčio dydžio. Remiantis 2007 m. duomenimis, NT mokesčiu buvo nepatenkinti 68 proc. žmonių, antra vieta pagal gyventojų nepasitenkinimą teko pajamų mokesčiui mažiau uždirbantiems gyventojams, trečioji - būsto paveldėjimo apmokestinimui, ketvirta - būsto perleidimo ar perdavimo mokesčiui.

„Iš keturių nepopuliariausių mokesčių, trys jų yra susiję su NT apmokestinimu. Jie yra labai labai labai nepopuliarūs“, - pasakojo britų ekspertas.

„Žmonės yra labai susirūpinę, jie jaudinasi, ar galės mokėti NT mokesčius. Nes tai priklauso nuo tavo namo vertės, o ne nuo tavo pajamų. Asmuo gali atsidurti tokioje situacijoje, kai turės gana vertingą namą, bet nepakankamai pajamų sumokėti NT mokestį. Tai pagrindinė visų žmonių problema. Jeigu žmogus išėjo į pensiją, taip jis turi didelį, trijų-keturių miegamųjų namą, skirtą šeimai ir vaikams. Dabar vaikai išėjo, žmogus gyvena savo dideliame name, bet pensija yra maža ir žmogus rūpinasi, kad negali sumokėti NT mokesčio“, - pasakojo R. Teatheras.

Jo teigimu, ekonomistas tokiam asmeniui patartų didelį namą keisti į mažesnį ir mažiau vertingą būstą, tačiau, R. Teatkero teigimu, žmonės taip nemąsto ir nenori mąstyti.

Bournemouth universiteto docentas sako, kad Didžiojoje Britanijoje NT mokestis turi didesnę naštą mažiau pajamų turintiems gyventojams nei turtingiausiam gyventojų sluoksniui. Ir taip yra net po to, kai valdžia taiko išimtis mažiausiai uždirbantiems ir mažiausiai pajamų turintiems žmonėms.

Remiantis 2009 m. statistika, gyventojus pagal gaunamas pajamas išskirsčius į dešimt dalių, mažiausiai uždirbantiems gyventojams NT našta santykinai yra didžiausia ir sudaro apie 8 proc. visų gaunamų pajamų. Tuo metu didžiausių pajamų gavėjams NT mokesčio našta santykinai yra mažiausia ir siekia iki 2 proc. visų gaunamų pajamų.

Pamatykite: į laisvę paleistas finansiniais nusikaltimais įtariamas V. Germanas atvežtas į Vilnių

Pasak R. Teathero, jeigu Jungtinėje Karalystėje nebūtų taikomos mokesčio lengvatos, našta mažiausių pajamų gavėjams būtų dar didesnė ir siektų iki 12 proc. visų gaunamų pajamų.

„Mažesnių pajamų gavėjai moka didesnę proporciją“, - teigė R. Teatheras.

Administravimo išlaidos

Britų ekspertas taip pat pabrėžė, kad NT mokesčiai yra tarp tų mokesčių, kurių administravimas, palyginus su gaunama nauda, yra pats brangiausias. Jo teigimu, Didžiojoje Britanijoje, administravimas atsieina apie 2,5 proc. viso surenkamo mokesčio gaunamų pajamų ir tai sudaro apie 12 svarų, arba 50 Lt, nuo kiekvieno būsto.

Jis taip pat priminė, kad daugelis žmonių nesutina su apmokestinimu, turto įvertinimu ir skundžiasi teismui, dar kiti tiesiog nemoka NT mokesčio, kol nėra apskundžiami teismui. Jungtinėje Karalystėje tokių nemokančiųjų, kol nepriverčia teismas, yra apie 3 mln. ir sudaro apie 10 proc. visų NT mokesčio mokėtojų. Tai reiškia, kad automatiškai susidaro bylinėjimosi išlaidos.

Maža to, kainuoja ir įvairios šio mokesčio lengvatos, kurių tikrai neišvengiama bet kurioje šalyje. R. Teatheras taip pat priminė ir galinčius kilti ginčus dėl turto vertinimo. Norint, kad turto vertinimas visuomet atitiktų tikrovę, masinį turto vertinimą būtina atlikti gana dažnai.

Priešingu atveju, gali susidaryti situacijos, kad tam tikro turto vertė šoks viršun vien dėl to, kad ilgą laiką neperžiūrėjus turto verčių mažiau apmokestintame būste gyventi yra pigiau - tuomet didėja jo patrauklumas ir vertė kyla.

Pasak britų eksperto, paskutinįkart NT Jungtinėje Karalystėje buvo įvertintas 1992 m. Šios vertės nustatytos prieš aštuoniolika metų, tačiau dar 2008 m. buvo likę daugiau nei 14 tūkst. neišnagrinėtų NT vertinimo skundų.

„Netikslus įvertinimas sukels ekonominį neefektyvumą. Jeigu viena miesto dalis buvo pervertinta, žmonės nenorės ten keltis gyventi, nes NT mokesčiai bus per aukšti esamai turto vertei“, - teigė R. Teatheras.

„Jeigu turi du namus skirtingose miesto vietose ir vertus to paties pinigų kiekio, atrodytų, turėtum mokėti tokio paties dydžio NT mokestį. Bet jeigu turto įvertinimas netikslus, vienoje miesto dalyje reikės mokėti didesnį mokestį, nei kitame. Žinoma, jūs galite sakyti, pas mus turto įvertinimas bus tikslus, tačiau tiesa ta, kad jūs niekada neturėsite tikslaus įvertinimo, nes tokio tiesiog nėra - vienintelis būdas nustatyti tikrą būsto vertę, yra jį parduoti. Visa kita yra tik spėjimas“, - reziumavo britų ekspertas.

tags: #d #britanijoje #paveldimimi #turtai