Turto deklaracijos pildymas yra esminis žingsnis kiekvieno žmogaus finansinio atsakomybės kontekste. Tai nėra tik formalus reikalavimas, kurį turime įvykdyti dėl įstatymų, bet ir esminė priemonė, padedanti užtikrinti finansinį skaidrumą ir patikimumą. Tinkamai užpildyta turto deklaracija gali atverti duris valstybinėms ar savivaldybių paramoms, taip pat palengvinti procesą gaunant banko ar kitų finansinių institucijų paskolas. Nepaisant to, daugeliui žmonių šis procesas gali atrodyti sudėtingas, ypač jei tai atliekama pirmą kartą.
Dažnai kyla klausimų dėl teisingo duomenų pateikimo, laikotarpių nustatymo ar netgi turto vertės įrašymo. Todėl šiame straipsnyje mes sieksime padėti jums suprasti šį procesą ir supažindinti su pagrindiniais turto deklaracijos pildymo aspektais. Turto deklaracija yra labai svarbus dokumentas, kuris leidžia valstybei gauti tikslią informaciją apie jos gyventojų disponuojamą turtą. Šio dokumento tikslas yra ne tik padėti sekti gyventojų turto augimą, bet ir užtikrinti teisingą mokesčių mokėjimą. Turto deklaracija yra esminė priemonė siekiant užtikrinti skaidrumą ir sąžiningumą finansiniuose reikaluose.
Jos teikimas padeda institucijoms matyti, kaip keičiasi gyventojų finansinė padėtis, ir pastebėti galimus nelegalius finansinius veikimus. Turto deklaracija yra svarbus finansinis dokumentas, kuris leidžia apskaičiuoti ir suprasti savo turtinę padėtį. Kiekvienas, turintis investicijas, nekilnojamą ir kilnojamąjį turtą, privalo periodiškai pateikti savo turtinę padėtį atitinkančią deklaraciją.
Kas privalo deklaruoti turtą?
Pagal Gyventojų turto deklaravimo įstatymo (GTDĮ) 2 ir 6 straipsnius turėtą turtą iki 2026 m. gegužės 4 d. deklaruoti privalo:
- akcinių bendrovių (įskaitant uždarąsias akcines bendroves), kurių akcininkė yra valstybė ar savivaldybė, vadovai, jų pavaduotojai ir jų šeimų nariai;
- antstoliai ir jų šeimų nariai;
- asociacijų, kurių steigėja yra valstybė ar savivaldybė, vadovai ir jų šeimų nariai;
- gyventojai, pageidaujantys gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti pagal Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą, ir jų šeimų nariai;
- Europos Parlamento nariai, išrinkti nuo Lietuvos Respublikos, ir jų šeimų nariai;
- kredito įstaigų tarybų ir (ar) valdybų nariai, administracijų vadovai, administracijų vadovų pavaduotojai ir jų šeimų nariai;
- Lietuvos banko valdybos nariai ir jų šeimų nariai;
- Lietuvos kariuomenės vadas, kariuomenės vado pavaduotojai ir jų šeimų nariai;
- Lietuvos Respublikos teismų pirmininkai, teismų pirmininkų pavaduotojai, teismų skyrių pirmininkai, teisėjai ir jų šeimų nariai;
- Lietuvos Respublikos Vyriausybės siūlymu į pareigas priimti Europos Komisijos nariai, Audito Rūmų nariai, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Bendrojo Teismo nariai, Regionų komiteto nariai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nariai, teisminių ir kitokių tarptautinių institucijų pareigūnai ir jų šeimų nariai;
- Ministro Pirmininko paskirti institucijų ir įstaigų, finansuojamų iš valstybės biudžeto, vadovai bei pareigūnai ir jų šeimų nariai;
- Lygių galimybių kontrolierius, jo pavaduotojai ir jų šeimų nariai;
- Nacionalinės teismų administracijos direktorius, jo pavaduotojai ir jų šeimų nariai;
- notarai ir jų šeimų nariai;
- profesinės karo tarnybos karininkai ir jų šeimų nariai, žvalgybos pareigūnai ir jų šeimų nariai;
- prokurorai ir jų šeimų nariai;
- Respublikos Prezidento paskirti institucijų ir įstaigų, finansuojamų iš valstybės biudžeto, vadovai bei pareigūnai ir jų šeimų nariai;
- Seimo kontrolieriai ir jų šeimų nariai;
- Seimo paskirtų valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkai, jų pavaduotojai bei nariai ir jų šeimų nariai;
- Respublikos Prezidento paskirtų valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkai, jų pavaduotojai bei nariai ir jų šeimų nariai;
- Seimo paskirti institucijų ir įstaigų, finansuojamų iš valstybės biudžeto, vadovai bei pareigūnai ir jų šeimų nariai;
- Seimo Pirmininko paskirti institucijų ir įstaigų, finansuojamų iš valstybės biudžeto, vadovai bei pareigūnai ir jų šeimų nariai;
- nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių vadovai, vadovų pavaduotojai ir jų šeimų nariai;
- Vaiko teisių apsaugos kontrolierius, jo pavaduotojai ir jų šeimų nariai;
- valstybės kontrolierius, valstybės kontrolieriaus pavaduotojai ir jų šeimų nariai, Valstybės kontrolės darbuotojai (įskaitant atliekančius ūkinio ar techninio pobūdžio funkcijas) ir jų šeimų nariai;
- valstybės politikai ir jų šeimų nariai;
- valstybės tarnautojai ir jų šeimų nariai;
- valstybės ar savivaldybių įstaigų, kitų biudžetinių įstaigų padalinių vadovai, jų pavaduotojai (taikoma struktūriniam padaliniui, nesančiame kitame struktūriniame padalinyje) ir jų šeimų nariai;
- valstybės ar savivaldybių įmonių vadovai, jų pavaduotojai ir jų šeimų nariai;
- valstybės, savivaldybės įstaigų ir visų kitų biudžetinių įstaigų vadovai, pavaduotojai ir jų šeimų nariai;
- valstybinių aukštųjų mokyklų vadovai, jų pavaduotojai ir jų šeimų nariai;
- viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo tarybų ir (ar) valdybų nariai, vadovai, jų pavaduotojai, vyriausieji redaktoriai, jų pavaduotojai, redaktoriai, jų pavaduotojai ir jų šeimų nariai;
- viešųjų įstaigų, kurių steigėja ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, vadovai, jų pavaduotojai ir jų šeimų nariai;
- Vyriausybės, kitų pagal specialius įstatymus paskirtų valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkai, jų pavaduotojai bei nariai ir jų šeimų nariai;
- Žurnalistų etikos inspektorius ir jo šeimos nariai;
- žvalgybos kontrolieriai ir jų šeimų nariai;
- gyventojai, 2025 m. nustoję eiti GTDĮ 2 str. 1 d. 1, 3, 5-23, 29-33, 35 punktuose nurodytas pareigas, ir jų šeimų nariai;
- 18 metų sulaukę nuolatiniai Lietuvos gyventojai, taip pat 18 m. ir vyresni asmenys įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarką įgiję teisę nuolat gyventi Lietuvoje, jeigu jie 2025 m. gruodžio 31 d. turėjo neįregistruotą nekilnojamąjį turtą, didesnes nei 1500 Eur lėšas ne Lietuvos kredito įstaigose, pasiskolintų nesugrąžintų lėšų daugiau nei 1500 Eur, paskolintų ir nesusigrąžintų lėšų daugiau nei 1500 Eur, meno kūrinių, juvelyrinių dirbinių, kurių vieneto vertė didesnė nei 1500 Eur, vertybinių popierių daugiau nei už 1500 Eur (pastaba: pajamų deklaruoti jiems nereikia).
- gyventojai, pageidaujantys gauti valstybės paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, ir jų šeimų nariai.
Pagrindiniai žingsniai pildant turto deklaraciją
- Pirmas žingsnis - surinkti visus reikalingus finansinius dokumentus. Prireiks banko išrašų, investicijų dokumentų, nuosavybės dokumentų - tiek nekilnojamojo, tiek kilnojamojo turto.
- Daugumą turto deklaracijų galima pateikti internetu. Tai daroma per nacionalinės mokesčių inspekcijos svetainę.
- Atkreipkite dėmesį į visus reikiamus laukus deklaracijoje. Įveskite turimo turto pavadinimą, jo tipą ir apyvartos ribas.
- Peržiūrėkite visą įvestą informaciją dar kartą. Įsitikinkite, kad nėra aritmetinių ar gramatinių klaidų.
- Kai visa informacija yra patikrinta ir tvarkinga, pateikite deklaraciją internetu.
- Pateikus turto deklaraciją, svarbu sekti mokesčių inspekcijos reikalavimus dėl papildomų dokumentų ar informacijos pateikimo. Laikykitės nurodytų terminų ir sąlygų.
Kasmetinis turto deklaracijos pildymas gali atrodyti sudėtingas ir bauginantis uždavinys, tačiau tinkamai pasiruošus ir atlikus visus veiksmus nuosekliai, tai tampa paprastesniu ir efektyvesniu procesu. Deklaracija padeda ne tik geriau suprasti savo finansinę padėtį, bet ir kurti skaidresnę visuomenę, prisidedant prie valstybinio biudžeto planavimo.
Deklaruoti turtą privalo
Deklaruoti turtą privalo 18 metų sulaukę nuolatiniai Lietuvos gyventojai, taip pat asmenys, sulaukę 18 metų ir vyresni, kurie Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties" nustatyta tvarka įgijo teisę nuolat gyventi Lietuvoje. Šie gyventojai turi deklaruoti vieną kartą tų kalendorinių metų, kuriais jie sulaukė 18 metų arba kuriais Įstatymo nustatyta tvarka įgijo teisę nuolat gyventi Lietuvoje, gruodžio 31 d. tokį turimą turtą:
- nekilnojamąjį turtą, įskaitant nebaigtą statyti statinį, kurio nuosavybės teisės nėra įregistruotos Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre (įskaitant visą užsienio valstybėje esantį nekilnojamąjį turtą, nesvarbu, ar jis tos valstybės teisės aktų nustatyta tvarka yra įregistruotas atitinkamuose registruose, ar ne);
- meno kūrinius, brangakmenius, juvelyrinius dirbinius, tauriuosius metalus, kurių vieneto vertė didesnė nei 1500 Eur;
- pinigines lėšas, turimas ne Lietuvos Respublikos bankuose, jeigu jų bendra suma didesnė nei 1500 Eur;
- pasiskolintas ir negrąžintas lėšas, jeigu jų bendra suma didesnė nei 1500 Eur;
- paskolintas ir nesusigrąžintas lėšas, jeigu jų bendra suma didesnė nei 1500 Eur;
- vertybinius popierius, jeigu jų bendra vertė didesnė nei 1500 Eur.
Jeigu 18 metų sulaukęs ar teisę nuolat gyventi Lietuvoje įgijęs gyventojas tokio turto neturi, tai turto deklaruoti jam nereikia.
Gyventojai, kuriems pareiga deklaruoti turtą atsirado dėl 2025 m. eitų pareigų, ir jų šeimų nariai, gyventojai, pageidaujantys gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, ir jų šeimų nariai deklaruoja tokį 2025 m. gruodžio 31 d. turėtą turtą:
- nekilnojamąjį daiktą, įskaitant nebaigtą statyti statinį;
- kilnojamąjį daiktą, kuriam pagal teisės aktus nustatyta privaloma teisinė registracija;
- pinigines lėšas, turimas kredito įstaigose ir ne jose, jeigu jų bendra suma viršijo 1 500 Eur;
- pasiskolintas ir negrąžintas lėšas, jeigu jų bendra suma viršijo 1 500 Eur;
- paskolintas ir nesusigrąžintas lėšas, jeigu jų bendra suma viršijo 1 500 Eur;
- meno kūrinius, brangakmenius, juvelyrinius dirbinius, tauriuosius metalus, kurių vieneto vertė viršijo 1 500 Eur;
- vertybinius popierius, jeigu jų bendra vertė viršijo 1 500 Eur.
Deklaracijoje turi būti nurodomas ir Lietuvoje, ir užsienio valstybėje turimas turtas. Nekilnojamojo ar kilnojamojo daikto vertė nurodoma pagal jo įsigijimo kainą, o jei ši kaina smarkiai skiriasi nuo šiuo metu esančios tikrosios rinkos kainos, tai nurodoma jo tikroji rinkos kaina.
Gyventojai, pageidaujantys gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą, ir jų šeimų nariai turto deklaracijoje privalo nurodyti ne tik turėtą turtą, bet ir visas 2025 m. gautas pajamas (deklaracijos priede FR0001P „Gautos pajamos").
Metinės turto deklaracijos priedai (FR0001)
Žemiau esančioje lentelėje pateikti prie metinės turo deklaracijos (FR0001) pridėti priedai bei jų naudojimo paskirtis.
| Deklaracijos FR0001 priedo pavadinimas | Deklaracijos FR0001 priedo paskirtis |
|---|---|
| FR0001T priedas | Šiame priede turi būti nurodomas tiek Lietuvoje, tiek užsienio valstybėse ataskaitinių metų pabaigoje turėtas nekilnojamasis turtas (įskaitant nebaigtus statyti statinius) ir pagal LR teisės aktus privalomai teisiškai registruotinas kilnojamasis turtas: registruotas ir neįregistruotas privalomai teisiškai registruotinas nekilnojamasis turtas. Prie deklaruotino nekilnojamojo turto priskiriami ne tik nekilnojamieji pagal prigimtį daiktai, registruotini LR nekilnojamojo turto registre, bet ir pagal savo prigimtį kilnojamieji daiktai, kuriuos nekilnojamaisiais pripažįsta įstatymas (pavyzdžiui, civiliniai orlaiviai, vidaus vandenų ar jūrų laivai). Sulaukę 18 m. nuolatiniai Lietuvos gyventojai, taip pat įgiję teisę nuolat gyventi Lietuvoje, FR0001T priede privalo deklaruoti užsienio valstybėse ir Lietuvoje turimą nekilnojamąjį turtą, įskaitant ir nebaigtus statyti statinius, kurių nuosavybės teisės neįregistruotos LR nekilnojamojo turto registre. kilnojamasis turtas, jeigu pagal LR teisės aktus šios rūšies daiktai privalomai teisiškai registruojami (kelių transporto priemonės, šaunamieji ginklai, žemės ūkio technika, potencialiai pavojingi įrenginiai). Sulaukę 18 m. nuolatiniai Lietuvos gyventojai, taip pat įgiję teisę nuolat gyventi Lietuvoje šiame punkte išvardyto kilnojamojo turto FR0001T priede deklaruoti neprivalo. |
| FR0001V priedas | Šiame priede turi būti deklaruojami tiek Lietuvoje, tiek užsienio valstybėse ataskaitinių metų pabaigoje turėti vertybiniai popieriai (akcijos, obligacijos, vekseliai ir pan.), pajai (dalis žemės ūkio, kooperatinėse bendrovėse, ūkinėse bendrijose, gyvenamojo namo statybos bendrijose) ir kiti dokumentai, kurie laikomi vertybiniais popieriais, kai vieno gyventojo turimų vertybinių popierių (įskaitant pajus ar dalis) bendra vertė yra didesnė nei 1 500 Eur . Taip pat šiame priede turi būti deklaruojami meno kūriniai, brangakmeniai, juvelyriniai dirbiniai, taurieji metalai, kurių vieneto vertė yra didesnė nei 1 500 Eur . Gyventojai, neturintys FR0001V priede nurodyto turto arba turintys vertybinių popierių, kurių bendra vertė yra lygi ar mažesnė nei 1 500 Eur ir meno kūrinių, brangakmenių, juvelyrinių dirbinių, tauriųjų metalų, kurių vieneto vertė yra lygi ar mažesnė nei 1 500 Eur, šio priedo neprivalo užpildyti. |
| FR0001L priedas | Šiame priede gyventojas privalo deklaruoti visas didesnes nei 1 500 Eur lėšas, ataskaitinių metų pabaigoje turėtas tiek Lietuvos, tiek užsienio valstybių bankuose ir ne bankuose, įskaitant ataskaitinių metų pabaigoje te... |
Pagrindinės deklaravimo datos ir terminai
Lietuvoje gyventojai privalo deklaruoti praėjusių metų pajamas iki gegužės 2 dienos. Valstybinė mokesčių inspekcija primena, kad 2025 metų pajamas reikia deklaruoti iki 2026 m. gegužės 2 d.
Svarbu nepamiršti, kad gyventojų pajamų mokesčio (GPM) permokos grąžinamos iki liepos 31 d. visiems, kurie teisingai ir laiku pateikė deklaracijas. Jei deklaracija pateikiama arba patikslinama po gegužės 2 d. - GPM permoka grąžinama per 90 dienų nuo deklaracijos pateikimo dienos.
Taip pat iki gegužės 2 d. reikia sumokėti apskaičiuotą GPM. Tai galima padaryti per „Mano VMI“ sistemą arba bankiniu pavedimu nurodant įmokos kodą 1441. Pasibaigus šiam terminui - pradedami skaičiuoti delspinigiai.
Be to, iki gegužės 2 d. gyventojai gali pateikti prašymus dėl pajamų mokesčio dalies skyrimo paramos gavėjams ar politinėms partijoms.
Kaip pateikti deklaraciją FR0001?
Pateikti deklaraciją FR0001 galite tik elektroniniu būdu, naudodamiesi Elektroninio deklaravimo sistema (EDS), išskyrus šiuos atvejus:
- Gyventojus, pageidaujančius gauti piniginę socialinę paramą ir jų šeimos narius.
- Gyventojus, pageidaujančius gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti ir jų šeimos narius.
- Gyventojus, pageidaujančius gauti finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms ir jų šeimos narius.
- Gyventojus, aukojančius savarankiškam politinės kampanijos dalyviui.
- Politinių organizacijų narius, kalendoriniais metais sumokėjusius didesnį nei 360 Eur politinės organizacijos nario mokestį.
Šie gyventojai turto deklaracijas gali pateikti:
- Elektroniniu būdu, naudodamiesi EDS.
- Atsiųsti paštu arba pristatyti į bet kurią apskrities Valstybinę mokesčių inspekciją.
FR0001 deklaraciją EDS galite užpildyti skiltyje: Deklaravimas -> Pildyti formą -> iš Dažniausiai pildomos formos pasirinkite Turto deklaracija. Deklaracijos atitinkamame priede turi būti deklaruojamas Jūsų turimas turtas (pvz., nekilnojamasis turtas, vertybiniai popieriai, piniginės lėšos, paskolintos ir pasiskolintos lėšos).
Deklaracijos priede FR0001P Gautos pajamos turite deklaruoti ataskaitiniais metais visas gautas pajamas (bendromis sumomis pagal atskiras gautų pajamų rūšis, neskirstant mėnesiais), neatėmus sumokėtų (išskaičiuotų) mokesčių (įmokų), taip pat sumokėtų mokesčių (įmokų) ir faktiškai gautų pajamų sumas (t. y., gautas pajamų sumas, atėmus mokesčius).
Prieš pradedant pildyti turto deklaraciją, svarbu surinkti visus būtinus dokumentus. Visiems gyventojams patogiai prieinama elektroninė sistema, skirta turto deklaravimui. Elektroninis būdas yra ne tik greitesnis, bet taip pat leidžia išvengti popierinių formų pildymo klaidų. Nors daugelis žmonių sugeba savarankiškai užpildyti turto deklaraciją, kai kuriems gali prireikti specialisto pagalbos, ypač jei yra sudėtingesnių finansinių operacijų ar investicijų.
Šios gairės palengvina turto deklaracijos pildymo procesą, laikydamiesi jų galite būti tikri, kad jūsų deklaracija bus pateikta teisingai ir laiku.
Kaip užpildyti ir pateikti Gyventojo nekilnojamojo turto mokesčio deklaraciją KIT715
tags: #asmenu #pajamu #ir #turto #deklaracija