Bendroji dalinė nuosavybė, nuoma ir asmens sutikimas pagal Lietuvos įstatymus

Šiame straipsnyje nagrinėjami svarbūs teisiniai aspektai, susiję su bendrąja daline nuosavybe, nuomos santykiais ir asmens sutikimu Lietuvos teisėje. Aptarsime bendraturčių teises ir pareigas, nuomininkų apsaugą ir bankroto procedūras.

Bendroji dalinė nuosavybė

Bendraturčio atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės į žemės sklypą

Kilus tarp bendraturčių ginčui dėl vienam iš bendraturčių priklausančios dalies atidalijimo iš bendrosios nuosavybės, teismas vertina šalių pateiktus atidalijimo projektus ir atidalija turtą pagal projektą. Kai reiškiamas reikalavimas atidalyti iš bendrosios nuosavybės žemės sklypo dalį, atsidalyti prašantis bendraturtis turi aiškiai įvardyti, kokį atskirą žemės sklypą prašo suformuoti.

Apibendrinant kasacinio teismo praktiką dėl CK 4.80 straipsnyje įtvirtintos normos dėl bendraturčio turto dalies iš bendrosios nuosavybės atidalijimo ir nurodytą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad bendrosios nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas turi būti suformuotas kaip nekilnojamojo turto objektas su pažymėtomis posūkių taškų koordinatėmis pagal LKS-94; parengtas žemės sklypų formavimo projektas turi atitikti tokiam projektui keliamus teisės aktų reikalavimus ir patikrintas Nacionalinės žemės tarnybos.

Be to, atidalijant žemės sklypus tarp bendraturčių, turi būti atsižvelgiama į šių bendraturčių turimus statinius šiuose žemės sklypuose, kad nebūtų neproporcingai apsunkintas jų naudojimas. Tačiau teismas negali leisti atsidalijimo siekiančiam bendraturčiui pačiam rengti atidalijimo projektą ateityje be bendraturčių sutikimo, kadangi tokio atsidalijimo siekiančio bendraturčio teisių gynybos būdo nenustato CK 4.80 straipsnio norma.

Žemės sklypo atidalijimo schema

Visą bylą skaitykite >>#BendrojiDalinėNuosavybė #ŽemėsSklypas

Nuoma

Nuomininko teisės nutraukti nuomos sutartį pasikeitus nuomojamo daikto savininkui

CK 6.494 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad išnuomoto daikto nuosavybės perėjimas iš nuomotojo kitam asmeniui yra pagrindas nuomos sutarčiai pasibaigti, jeigu to reikalauja nuomininkas. Šioje teisės normoje nėra aiškiai išreikšto imperatyvo. Be to, pats CK 6.494 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos normos pobūdis lemia, kad nuomininkas gali pasinaudoti teise reikalauti nuomos sutarties pasibaigimo pasikeitus išnuomoto daikto savininkui, tačiau gali šia teise ir nesinaudoti, t. y. ši teisės norma nenustato vienintelio leistino teisės subjektų elgesio būdo.

Atsižvelgdama į tai, kad CK 6.494 straipsnio 3 dalis nenustato jokių privalomų sąlygų nuomininko teisės reikalauti nuomos sutarties pasibaigimo pasikeitus išnuomoto daikto savininkui įgyvendinimui, teisėjų kolegija pripažįsta iš esmės teisiškai pagrįsta bylą nagrinėjusių teismų išvadą, kad nuomininkas, reikalaudamas pabaigti nuomos santykius, neprivalo naujajam daikto savininkui nurodyti, dėl kokių priežasčių tęsti nuomos santykių jis nepageidauja, ir kad nuomininko elgesys negali būti laikomas neteisėtu vien dėl to, jog nuomininkas tokių priežasčių nenurodė.

Kita vertus, nuomos teisiniams santykiams taip pat taikytini bendrieji civilinės teisės principai, tarp jų draudimas piktnaudžiauti teise, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.137 straipsnio 3 dalis). Kartu primintina, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių akivaizdu, jog šia teise buvo naudojamasi ne pagal jos paskirtį.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad tuo atveju, kai nuomos sutarties šalys pasiekia susitarimą atsisakyti nuomininko teisės nutraukti sutartį pasikeitus nuomotojui, toks atsisakymas gali būti vertinamas. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija išaiškina, kad pagal CK 6.494 straipsnio 3 dalį nuomininkas turi teisę reikalauti nuomos sutarties pasibaigimo ir tais atvejais, kai išnuomoto daikto savininkas pasikeičia nuomotojui pasibaigus dėl reorganizavimo. Ši nuomininko teisė pagal įstatymą nėra ribojama jokiomis sąlygomis, išskyrus bendro pobūdžio draudimą piktnaudžiauti teise.

Nuomos sutartis

Visą bylą skaitykite >>#IšnuomotasDaiktas #NuomosSutartis

Bankrotas

Kelių susijusių asmenų bankrotas

Įstatymas suteikia susijusiems asmenims teisę, bet ne pareigą prašyti iškelti bendrą bankroto bylą. Tokią teisę fiziniai asmenys gali įgyvendinti pateikdami bendrą pareiškimą iškelti bankroto bylą ar iki mokumo atkūrimo plano patvirtinimo kito fizinio asmens inicijuotoje byloje pateikti teismui prašymą įstoti į bylą (FABĮ 4-1 straipsnio 2 dalis). Atitinkamai teismui suteikiama diskrecija įvertinti, kokiu būdu susijusių asmenų bankroto bylos turi būti nagrinėjamos (kartu ar atskirai).

Teismas turi teisę nepriimti fizinio asmens prašymo įstoti į bylą arba kelių asmenų pateiktą bendrą pareiškimą iškelti bankroto bylą išskiria į atskiras bylas, kai nusprendžia, kad šie bankrutuoti pagal vieną bylą siekiantys fiziniai asmenys nėra siejami bendro turto ir (ar) bendrų prievolių kreditoriams (FABĮ 4-1 straipsnio 3 dalis).

Teisėjų kolegija pažymi, kad tokiu atveju, kai keli asmenys kreipiasi į teismą su vienu bendru pareiškimu, atsižvelgiant į FABĮ 4-1 straipsnio tikslus ir jame reglamentuotą susijusių asmenų bankroto modelį, teismas, nustatęs, kad pareiškimą pateikę asmenys yra taip glaudžiai susiję bendru turtu bei prievolėmis kreditoriams, jog nėra objektyvaus pagrindo jas atskirti, tai leidžia daryti išvadą, kad apie vieno iš pareiškėjų nesąžiningus veiksmus (nurodytus FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte) turi (turėjo) būti žinoma ir kitam pareiškėjui, siekiančiam bankrutuoti toje pačioje byloje.

Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindą daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus.

Nesąžiningais veiksmais sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo kasacinio teismo praktikoje pripažįstami, pavyzdžiui, turto slėpimas nuo kreditorių (vengimas įregistruoti turtą skolininko vardu, jo perleidimas), turto neįregistravimas, nenurodymas pareiškime iškelti bankroto bylą bei nepateikimas (ar pateikimas neteisingų) duomenų apie darbą, ūkinę veiklą, gaunamas išmokas.

Bankrotas

Dėl pareiškėjo nesąžiningumo kriterijų

Visą bylą skaitykite>>

Sutuoktinių turto teisinis režimas

Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė

Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą galioja sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, kuri reiškia, jog turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pavyzdžiui, jeigu po santuokos sudarymo sutuoktiniai įsigijo butą, automobilį, kompiuterį ar skalbimo mašiną, šis turtas jiems priklausys bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

Civiliniame kodekse yra pateiktas turto, priklausančio sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, detalizavimas:

• Turtas (kilnojamasis, nekilnojamasis), įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu.
• Pajamos, gautos tiek iš abiejų sutuoktinių, tiek ir iš vieno jų veiklos.
• Įmonė, įsteigta po santuokos sudarymo, ir iš jos veiklos gautos pajamos.
• Pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas.
• Pajamos bei vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto.

Žinoti, koks turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, yra naudinga sudarant tam tikrus sandorius, kuriems reikalingas abiejų savininkų dalyvavimas, ir siekiant išvengti galimų ginčų.

Asmeninė sutuoktinių nuosavybė

Santuokos sudarymas nereiškia, kad sutuoktiniai nebegali turėti asmeninės nuosavybės. Sutuoktiniai turi teisę valdyti, naudotis bei disponuoti asmeniniu turtu, nepriklausomai nuo kito sutuoktinio valios. Tai turtas, kuris:

• Buvo įgytas iki santuokos sudarymo.
• Santuokos metu sutuoktiniui padovanotas ar jo paveldėtas turtas, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn.
• Sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai (avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai).
• Intelektinės ir pramoninės nuosavybės teisės.
• Lėšos ir daiktai, reikalingi asmeniniam sutuoktinio verslui, išskyrus lėšas ir daiktus, skirtus verslui, kuriuo verčiasi abu sutuoktiniai bendrai.
• Žalos atlyginimas ar kitokią kompensaciją už žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo, neturtinę žalą, tikslinę materialinę paramą ir kitokias išmokas, išimtinai susijusias tik su jas gaunančio sutuoktinio asmeniu.
• Turtas, įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.

Svarbu pažymėti, kad turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu.

Turto rūšies priklausomybė

Atsakomybė pagal prievoles

Atsakomybė pagal prievoles priklauso nuo to, ar prievolė yra bendra abiejų sutuoktinių, ar asmeninė vieno sutuoktinio. Prievolės, kurias prisiėmė abu sutuoktiniai bendrai, arba prievolės, kurią prisiėmė vienas sutuoktinis, tačiau šeimos interesais, vykdomos iš bendro sutuoktinių turto. Jei bendro turto nepakanka, išieškoma iš asmeninio sutuoktinių turto.

Tačiau jei vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo paėmė paskolą ar pirko prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti, kitas sutuoktinis pagal šią prievolę neatsako.

Procesiniai aspektai

Nagrinėjant bylą teisme dėl skyrybų ar turto padalinimo, pirma nustatytina sutuoktinių turto nuosavybės rūšis. tokiais atvejais, kai sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas nepadalijamas santuokos nutraukimo byloje, nutraukus santuoką, jis valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, o buvę sutuoktiniai yra laikomi bendrosios dalinės nuosavybės dalyviais ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą valdo, juo naudojasi ir disponuoja bendru sutarimu.

Bendroji dalinė nuosavybė butuose ir patalpose

Gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkai turi absoliučias nuosavybės teises į atskirus turto objektus (butus, kitas patalpas).O bendrosios dalinės nuosavybės teise pagal CK 4.82 straipsnį jiems priklauso namo bendrijos naudojamos patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga.

Įgyvendindami pareigą bendro naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti, savininkai gali steigti savininkų bendriją arba sudaryti jungtinės veiklos sutartį (CK 4.83 str. 3 d.).Steigdami bendriją savininkai jai perduoda teisę valdyti ir naudoti bendrąją dalinę daugiabučio namo savininkų nuosavybę. Jeigu savininkai nusprendžia butų savininkų bendrijos nesteigti ar ji nustoja veikti dėl kitų priežasčių, savivaldybės sprendimu gali būti skiriamas namo administratorius.

Bendroji dalinė nuosavybė žemės sklypuose

Žemės sklypų valdymas, naudojimasis juo bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra sudėtingesnis nei pastatuose esančių patalpų, nes žemės valdymas yra specifinis - natūroje nėra paprasta atriboti, kuri žemės sklypo dalis kuriam savininkui turėtų tekti jiems priklausančiame žemės sklype.

Perleidimo teisė

Viena iš bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo formų - bendrosios dalinės nuosavybės teise disponuojamų nekilnojamų daiktų perleidimas.Kadangi bendrąją nuosavybės teise priklausančios objekto dalies perleidimas yra reikšmingas visai bendrosios nuosavybės teisei, įstatymas įtvirtina pirmumo teisę bendraturčiams pirkti bendrąją nuosavybe esančią dalį ta kaina ir tokiomis pačiomis sąlygomis, kokiomis ji parduodama, išskyrus, kai daiktas parduodamas iš viešųjų varžytinių.

CK 4.79 str. 2 dalis nustato, kad savininkas, ketinantis parduoti savo dalį bendrojoje nuosavybėje ne bendraturčiui, privalo raštu apie tai pranešti kitiems bendraturčiams ir nurodyti kainą bei kitas sąlygas, kuriomis ją parduoda.Jeigu dalis bendrąja nuosavybe priklausančio daikto (objekto) parduodama pažeidžiant pirmumo teisę ją pirkti, bendraturtis turi teisę per tris mėnesius kreiptis į teismą su ieškiniu reikalaudamas, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos.

Dažnai būna, kad pardavėjai neįspėja kitų bendraturčių apie ketinimą parduoti daiktą ir perleidžia jį be jų žinios.Norint palengvinti tokių problemų sprendimą, teismų praktikoje buvo suformuluota taisyklė, kad perkeliant pirkėjo teises ir pareigas nereikia konstatuoti jokių kitų teisės normų pažeidimų, pakanka konstatuoti, kad buvo pažeista kito bendraturčio pirmumo teisė pirkti šią dalį ir teismo sprendimu tokiam bendraturčiui perkeliamos pirkėjo teisės ir pareigos.

Teisė savo lėšomis padidinti bendro turto vertę

Be bendrąja daline nuosavybe esančios dalies perleidimo, CK 4.77 str. 1 dalis suteikia bendraturčiui teisę savo lėšomis padidinti bendrąjį daiktą ar jo vertę.

tags: #ck #bendroji #daline #nuosavybe #ar #reikia