Ieškote vietos, kur galėtumėte pabėgti nuo miesto šurmulio, pasimėgauti gamta ir tradiciniu lietuvišku maistu? Čižų sodyba, įsikūrusi Dusetų pakraštyje, prie legendomis apipinto Sartų ežero, yra puikus pasirinkimas. Tai vieta, kur susitinka istorija, kultūra ir kulinarinis paveldas.
Sartų ežero apžvalgos bokštas. Šaltinis: Vikipedija
Sodybos Ypatumai ir Paslaugos
Čižų sodyboje vasarą renkasi įvairios kompanijos - nuo seimo narių iki baikerių, nuo jaunimo iki tradicijų mylėtojų. Juos visus priima ir aptarnauja patys šeimininkai. Ramūnas pilsto savo alų, o jo žmona Erika patiekia įvairiausių patiekalų, paruoštų pagal tikrus senovinius lietuviškus receptus.
Šeimininkai laužo visus nusistovėjusius lietuviško maisto įvaizdžius. Jie patiekia valgius iš stirnienos, elnienos, šernienos, bebro, laukinių paukščių, vengia naudoti ne lietuviškas kruopas, pavyzdžiui, ryžius. Taip pat pabrėžia, kad cepelinai tikrai nėra kulinarinis Lietuvos paveldas.
Ramūnas Čižas turi ką papasakoti apie alaus virimą, tradicijas, istoriją, kultūringą šio gėrimo vartojimą, žvejybą, medžioklę, bitininkystę, senolių išmintį ir Dusetų krašto istoriją. Užtenka tik paklausti.
Vėžių Festivalis
Dar vienas, jau tradicinis Čižų sodybos akcentas - Vėžių festivalis. Čia susirinkę žmonės varžosi, kas greičiau ir švariau suvalgys virtus vėžius ir mėgaujasi taip pat primirštu lietuvišku delikatesu, kuris skoniu nenusileidžia daugeliui jūros gėrybių.
Festivalis darosi vis jaukesnis, nes bėgant metams čia atvyksta tik keli šimtai labai motyvuotų dalyvių, norinčių pasimėgauti vėžiais ir pabendrauti su žmonėmis.
Alus ir Kulinarinis Paveldas
Čižų sodyba gamina garsųjį "Čižo" alų, kuris yra lengvas, nefiltruotas ir gyvas, pagamintas pagal prosenelių tradicijas, su miško bičių medumi. Šeimininkai paveldėjo ne tik receptūrą, bet ir įrangą, todėl namuose įkūrė senųjų alaus gaminimo įrankių ekspoziciją.
Sodyba yra Europos Sąjungos projekto "Kulinarinis paveldas" ir Lietuvos projekto "Alaus kelias" dalyvė.
Nakvynė ir Patogumai
Apsilankiusius sodyboje, lauks namo palėpėje įkurti trys miegamieji kambariai, holas su mini virtuvėle (jeigu norėsite maistą ruošti patys), dušas, tualetas ir kiti patogumai. Kitame namo aukšte - senoviniu stiliumi dekoruota pokylių salė su židiniu ir lietuviška pirtis.
Šeimininkai tolerantiški, demokratiški ir komunikabilūs. Jie turi patirties rengiant ir didesnius pobūvius - gimtadienius, krikštynas, vestuves ir kt. Patiekalai ruošiami pačių šeimininkų, įdedant daug triūso, meilės ir šilumos.
Kontaktai ir Informacija
Ruošiantis į Dusetas, vis dėlto patartina susiskambinti su aludariais ir pasiderinti dėl atvykimo. Vasarą Čižai dažnai kviečiami į įvairius festivalius kituose Lietuvos kampeliuose, o ir pačioje sodyboje nuolat klega daug žmonių.
Užsukę į šalia kelio esančią Čižų užeigą visada rasite alaus ir pavalgyti, tačiau išskirtinius patiekalus šeimininkai gamina didesnėms kompanijoms. Tad jei vasarą su gausiu draugų būriu norite pabūt gamtoje, užmesti meškerę Sartų ežere, sužinoti daugiau apie Dusetų kraštą ir jo tradicijas, išdegustuoti alų ir senovinius lietuviškus patiekalus, tokia išvyka galėtų būti vienas iš variantų.
Kontaktus rasite čia: www.cizoalus.lt
Kitos Sodybos Prie Ežerų
Jei Čižų sodyba jau užimta arba ieškote kitų variantų, Lietuvoje gausu sodybų prie ežerų, kurios siūlo įvairias paslaugas ir patogumus. Štai keletas pavyzdžių:
- Sodyba prie Žaleso ežero šalia Vilniaus.
- Šiuolaikiška etnografinė sodyba-vienkiemis prie Snaigyno ežero Veisiejų regioniniame parke.
- Moderni kaimo sodyba ant Luokesų ežero kranto, 60 km nutolusi nuo Vilniaus.
- Akromų sodyba Metelių regioniniame parke, šalia Metelių ežero.
- Kaimo turizmo sodyba ALAUŠYNĖ prie Alaušo ežero.
Kaimo turizmas konkuruoja su pajūrio kurortais: pernai sodybose apsilankė apie 67 tūkstančius poilsiautojų, o šiemet prognozuojama, kad jų skaičius pasieks 100 tūkstančių.
Gražutės regioninio parko žemėlapis. Šaltinis: www.grazute.lt
Turizmas ir Kultūros Paveldas
Turizmas ir kultūros bei gamtos paveldo išsaugojimas yra glaudžiai susiję. Sodybos, tokios kaip Čižų, ne tik siūlo puikų poilsį, bet ir prisideda prie tradicijų puoselėjimo ir krašto istorijos išsaugojimo.