Cirkliškio dvaro sodyba - reikšmingas kultūros paveldo objektas Švenčionių rajone, turintis turtingą istoriją ir išskirtinę architektūrą. Ši sodyba yra apie 2 km nuo Švenčionių, kelio į Vilnių pietrytinėje pusėje. Darniai įkomponuotas į gamtinę aplinką Cirkliškio dvaro sodybos ansamblis, sukurtas XIX a. pirmojoje pusėje, Domicelės Sekežinskaitės - Mostovskienės iniciatyva.

Cirkliškio dvaras
Istorija
Cirkliškio vietovės istorija prasideda nuo „archeologinės senovės“: parko pakraštyje, prie nedidelio ežerėlio, medžiuose dunkso didingas IV-XIV a. Cirkliškio piliakalnis - Perkūno kalnas. Manoma, kad Cirkliškis - seniausia rajono gyvenvietė, su kuria siejama Švenčionių miesto pradžia. Archeologai šioje vietoje rado geležies gargažo. Čia gausu senovės ženklų, bylojančių, jog amžiais šiose vietose gyveno baltai. Šalia esančiame Perkūno kalne matyti senovės lietuvių šventovės pėdsakai.
XVI a. Cirkliškio dvarvietė priklausė Goštautams. XV a. Cirkliškį valdė Goštautai, vėliau Radvilos. Po Vytauto Cirkliškio dvaras pradeda ilgą kelią per daugelio savininkų rankas. Bene pirmieji jį valdė didikai Goštautai, po to Barbora Radvilaitė. Jai anksti mirus, dvaras liko Radvilų giminei, kuri Cirkliškį valdė beveik iki XVIII a.
Iš 1583 metų dokumento, žinome, kad Cirkliškio žemės priklausė Povilo Jackovskio Rogovo dvareliui, kurias jis pardavė Andriui Bukovskiui. Sekančiais metais Nemenčinės urėdas Andrius Belikovičius tikrino A.Bukovkio nusiskundimus dėl ribų su Vilniaus tijūnijos Švenčionių rakto žemėmis. Naujajį dvarą Bukovskiai pavadino Skirlėnais ir maždaug iki 1680 metų jis priklausė Bukauskams. Paskutinį žinomą Skirlėnų-Cirkliškio savininką sužinome iš 1667 metų padūmės rejestro. Aleksandro Bukausko dvare gyveno jis pats, žmona ir duktė. Dvaras turėjo 39 baudžiauninkų šeimos narius.
1690 metais dvaras su palivarkais (Cirkliškio, Paežerės ir kt.) priklausė Mykolui Pranui Oginskiui (1651-1715), LDK ginklininkui. Dvaras turėjo 44 dūmus (valstiečių sodybas). Nuo 1711 metų Mykolas Oginskis Trakų kaštelionas. Dar iki 1715 metų testamentu Mykolas Pranas Oginskis padalino dvarus savo vaikams. Dukrai Pranciškai (1690-1750) užrašė Strūnos dvarą su visais jo palivarkais. 1723 ar 1724 m. Pranciška Oginskaitė ištekėjo už kunigaikščio Mykolo Juozapo Masalskio.
Po tėvo Mykolo Juozapo Masalskio mirties 1768 metais Strūnos dvaras su Cirkliškio, Ežeriškių, Skretutiškių ir Glebiškių palivarkais atiteko sūnui, Vilniaus vyskupui, Jokūbui Ignotui Masalskiui. Kaip liudija tas pats 1775 metų padūmės rejestras, Strūnos dvaras buvo nuomojamas Mstislavlio vaivadai Juozapui Jurgiui Hilzenui.
1795 metais įvyksta trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalinimas, o okupacinė carinės Rusijos valdžia dar iki oficialaus valstybės padalinimo visus vyskupo dvarus paėmė savo žinion ir pradėjo dalinti carinės Rusijos valdininkams ir lojaliems Rusijai buvusiems LDK valdininkams. Vienas iš tokių buvo emeritinis Breslaujos seniūnas ir dar po 1772 metų pirmojo ATR padalijimo Vitebsko gubernijos Drujos žemės teisėjas Jurgis Hilzenas, Strūnos nuomininko Juozapo Jurgio Hilzeno sūnus. Jam ir atiteko Strūnos dvaras su Cikliškio ir kitais palivarkais. Cirkliškio palivarko valdytoju paskirtas Jonas Konoplanskis. 1795 metais dvaras turėjo 591 valstiečius lažininkus, 30 valstiečių činšininkų ir 14 gyveno dvaro teritorijoje sentikių.
Pirmuoju iš grafų Mostovskių Cirkliškio dvaro savininku tapo Juozapas Mostovskis. Kaip dvaras atiteko Mostovskiams žinių nepateikiama, bet didžiausia tikimybė, kad atiteko mirus Jurgiui Hilzenui ir nepalikus palikuonių. Tikėtina, kad būtent Juozapas Mostovskis perkėlė dvaro centrą į Cirkliškį. Dar iki 1811 metų Juozapas Cirkliškio dvarą užrašo sūnums: Edvardui ir Vladislovui. Mostovskių Cirkliškio dvarui priklausė žemės Švenčionių, Strūnaičių ir Kliučionių parapijų žemėse. XIX a. I pusėje tai buvo vienas didžiausių dvarų Švenčionių apskrityje ir turėjo 8274 deš. žemės.
1834 metais dvaro savininku įvardijamas Edvardas Mostovskis. Dvarui jau priklausė 673 valstiečių revizinės sielos. 1846 m. buvęs ilgametis Užnerio apskrities ir Vilniaus gubernijos bajorų maršalka grafas Edvardas Mostovskis (Edward Mostowski, 1790-1855), veda Idalija Giunterytę. Po vyro mirties Cirkliškio dvarą paveldėjo jo sūnus Vladislovas (Władysław Mostowski, 1836-1863), o Idalija nusprendė išvykti į Varšuvą.
Po Vladislovo mirties dvarą pavedėjo jo žmona Kristina Ščytaitė Mostovskienė. Kaip dvaro savininkė Kristina Mostovskienė įvardijama 1872 ir 1874 metais. XIX a. Cirkliškio dvare lankydavosi istorikas Joachimas Lelevelis, dailininkas Jonas Rustemas ir kiti kultūros veikėjai. Dvare buvusi turtinga biblioteka, turėjusi retų knygų, kokių nebuvo Vilniaus universitete. Naudotis šia biblioteka iš Vilniaus atvykdavo žymus to Vilniaus universiteto istorijos prof. Joachimas Lelevelis (1786-1861). Mostovskiai rėmė 1863 metų sukilimą. XIX a. pabaigoje dvaras atiteko Chaleckiams.
Po Antrojo pasaulinio karo Cirkliškio dvaro sodybą perėmė tarybinis ūkis, vėliau joje įsikūrė žemės ūkio technikumas (nuo 1959 m.), dabar - Švenčionių profesinio rengimo centras. Po II pasaulinio karo sodybą perėmė tarybinis ūkis, vėliau įsikūrė žemės ūkio technikumas (dabar žemės ūkio mokykla). Nuo 2000 m. Švenčionių profesinio rengimo centras.
Iki 1958 m. Cirkliškio kaime stovėjo XVIII a. dvarininkų Mostovskių mauzoliejinė koplyčia, kuri sovietmečiu buvo susprogdinta. Koplyčios vietoje įrengtos tarybinių karių perlaidojimo kapinės. Jos buvo restauruotos 2004 m.
Architektūra
Sodyba suplanuota nesudėtingai, racionaliai, gana laisvai. Rūmai stovi įvažiavimo alėjos ašyje, ant upelio slėnio terasos. Juos maždaug 1823-1830 metais pastatydino Edvardas Mostovskis pagal kviesto iš Vienos architekto projektą. Kai kuriuose senesniuose šaltiniuose buvo nurodoma, kad klasicizmo stiliaus Cirkliškio dvaro rūmai statyti apie 1796 m. pagal architekto Lauryno Gucevičiaus projektą. Tačiau po išsamesnių tyrimų teigiama, kad Cirkliškio rūmus galėjo projektuoti L. Stuoka-Gucevičius, tačiau dabar tai jau nebe tas pastatas. 1820-1823 rūmai buvo rekonstruoti dvaro savininkų Mostovskių.
Rūmai dviaukščiai, dengti keturšlaičiu stogu, planas taisyklingas stačiakampis, su simetriškai abiejuose ilguosiuose fasaduose kyšančiais portiku ir rizalitu. Rūmų išorė griežtų klasicizmo formų. Rūmai vėlyvojo klasicizmo formų, su 6 dorėniškųjų kolonų portiku pagrindiniame fasade. Pastatydinti 1826 D. ir E. Mostovskių, nuo 1999 restauruojami pagal 1974 architekto K. Gibavičiaus projektą.
Portiko kolonos nutolusios nuo sienos apie 4 m, kad būtų galima privažiuoti prie pagrindinių durų. Pagrindiniame fasade dominuoja šešių kolonų portikas su trijų dalių antablementu, bet be frontono; jo vietoje buvo prigludusios dvi stambios skulptūrinės figūros. Pietryčių fasado centre kyšo rizalitas, pabrėžtas keturiais piliastrais ir trikampiu frontonu.

Cirkliškio dvaro ledainė
Greta rūmų yra įdomios architektūros akmeninis ledainės pastatas. Ledainė - klasicizmo laikotarpio apskrito plano statinys su kūginiu stogu. Sodybos vakariniame pakraštyje, už ūkinio keliuko yra kalvė. Klasicistinių formų kalvė su puskolonių portalu pagrindiniame fasade. Statiniai pastatyti XIX a. pirmoje pusėje.
Dvarą supo prašmatnus, skulptūromis puoštas, Domicelės Mostovskos 1820-1826 m. įkurtas landšaftinio plano parkas. 34,5 ha parkas, įkurtas XIX a. 1986 m. parkas paskelbtas vietinės reikšmės gamtos paminklu. Dabartinis parko plotas 34,5 ha.
Cirkliškis Šiandien
Cirkliškis - kaimas Švenčionių rajono savivaldybėje, prie plento 102 Vilnius-Švenčionys-Zarasai , 3 km į pietvakarius nuo Švenčionių. Cirkliškio seniūnija išsidėsčiusi pietryčių ir pietvakarių kryptimi nuo Švenčionių rajono centro. Seniūnijos centras - Cirkliškio kaimas (496 gyv.). Iš viso seniūnijoje yra 22 kaimai, didesni iš jų: Mėžionys (54 gyv.), Modžiūnai (47 gyv.), Margumiškis (55 gyv.),Vaiškūnai (52 gyv.). Cirkliškio seniūnija - Iliustr. // Kryžių sakmė: Švenčionių rajono kryžių katalogas 2005.- Vilnius, 2005.-P. Cirkliškio seniūnija.- Iliustr. // Tūkstantmečio knyga. - Kaunas, 2000. - T. Gyvena: 875 žmonės, iš jų 433 - moterys, 442 vyrai. Seniūnijos teritorijoje yra Cirkliškio kraštovaizdžio draustinis su IV-XIV a. piliakalniu, vadinamu Perkūno kalnu. Piliakalnį supa miškas su didžiule medžių ir paukščių įvairove. Šalia piliakalnio - mažas ežerėlis.
Cirkliškyje yra dar keli lankytini objektai. Memorialinis paminklas pastatytas toje kaimo vietoje, kur 1941 m. 1990 m. rugpjūtį Cirkliškio dvaro parke buvo atidengtas Lietuvos partizanų memorialas, kurį sukūrė meistrai broliai Juozapas ir Valerijonas Jakštai. 2003 m.
Švenčionių rajono stovyklavietes galite rasti čia. Maršrutai automobiliu ir pėsčiomis čia.Cirkliškio žemės ūkio mokykla, Cirkliškis, Švenčionių raj.
1816 metais Edvardo ir Vladislovo Mostovskių Cirkliškio dvarui priklausę kaimai ir viensėdžiai
| Kaimas/Viensėdis | Sodybos | Gyventojai | Pabėgę |
|---|---|---|---|
| Bubeliai | 9 | 31 | 2 |
| Miežionys | 21 | 79 | 10 |
| Ažuraistis | 1 | 5 | - |
| Zibeliškė | 6 | 34 | 1 |
| Borovas | 10 | 45 | 4 |
| Darželiškė | 1 | 8 | - |
| Vidutinė | 11 | 45 | - |
| Šiaudiniškė | 3 | 17 | - |
| Rakštiškės | 5 | 22 | 2 |
| Guigos | 3 | 17 | - |
| Kirklėnai | 8 | 41 | 6 |
| Svitališkės | 7 | 33 | 3 |
| Kulbaciškė | 2 | 9 | - |
| Zablotė | 2 | 16 | - |
| Petrašiškė | 1 | 6 | - |
| Luginė | 1 | 6 | 1 |
| Rudnia | 1 | 7 | 1 |
| Meškovčyzna | 1 | 6 | - |
| Doviaciškės | 3 | 19 | 1 |
| Ežeriškė | 7 | 31 | 6 |
| Šikšniškė | 9 | 42 | - |
| Dvilonys | 8 | 38 | - |
| Smilkiškė | 1 | 11 | 1 |
| Janutiškis | 1 | - | - |
| Kasčiukai | 8 | 34 | 1 |
| Kuzliškė | 6 | 22 | 1 |
| Zybališkė | 5 | 16 | 2 |
| Beržinka | 2 | 14 | 1 |
tags: #cirkliskio #dvaro #sodyba