Turto bankas - pirmoji ir vienintelė valstybės įmonė, kuri centralizuotai valdo, administruoja ir parduoda valstybei priklausantį nekilnojamąjį turtą. Šiame straipsnyje panagrinėsime Turto banko istoriją, pradedant nuo bankų griūties Lietuvoje ir baigiant dabartinėmis aktualijomis.
Bankų Griūtis ir Turto Banko Įkūrimas
Po bankų griūties praėjusiame amžiuje buvo imta labai nepasitikėti kredito įstaigų sistema. 1995 m. Lietuvą ištikus bankininkystės krizei Seimas bei Vyriausybė, norėdama sušvelninti šios krizės pasekmes, 1996 m. birželio 4 d. priėmė „Aurabanko“ reorganizavimo įstatymą, kurio pagrindu šis komercinis bankas buvo reorganizuotas į valstybės valdomą neveiksnių aktyvų valdymo įmonę - AB Turto banką.
Vykdydamas bankų restruktūrizavimo programą, 1996-1999 m. Turto bankas neatlygintinai perėmė dar dešimties bankrutavusių komercinių bankų nerealizuotus aktyvus.
Siekiant paspartinti nuo 1995-1997 m. užsitęsusį bankų likvidavimą, nuo 2002 m. Turto bankui buvo perduotos mažai vertingos reikalavimo teisės. Tai yra tos, kurių nepavyko parduoti varžytynėse ir jas atsisakė perimti kiti likviduojamų bankų kreditoriai. Šios kategorijos neveiksnių aktyvų likutis vis dar sudaro apie 116 mln. litų, nors jų balansinė vertė nesiekia 2,4 mln. litų.
Iš viso visų 14 bankų skolų likutis yra 448 mln. litų. Išieškota yra 235 mln. litų.
Turto Bankas Šiandien
Turto bankas valdo apie 733 tūkst. kv. metrų valstybės nekilnojamojo turto. Turto bankas - tai valstybės įmonė, kurioje akcininko teises įgyvendina Finansų ministerija.
Įmonė siekia efektyvinti valstybės turtą, mažinti jo plotą, paliekant tik valstybės veiklai reikalingus pastatus. Turto bankas centralizuotai valdo apie 700 tūkst. kv. m administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto, jį atnaujina, investuoja į naujų pastatų statybą.
Turto bankas yra pirmasis ir vienintelis centralizuoto valstybės administracinio nekilnojamojo turto valdytojas, valdantis apie 700 tūkst. kv. m valstybei priklausančio administracinės paskirties (biurų) ploto. Turto bankas valstybės nekilnojamąjį turtą valdo patikėjimo teise ir yra vienas iš kelių šimtų valstybės turto valdytojų.
Mūsų tikslas šį centralizuotai valdomo administracinio turto portfelį padaryti maksimaliai efektyvų tiek energetine, tiek ploto panaudojimo prasme. Todėl palaipsniui atnaujiname ir modernizuojame valstybės turtą, taip gerindami darbo sąlygas viešojo sektoriaus darbuotojams bei teikiamų paslaugų gyventojams kokybę.
Efektyvus valstybės turto valdymas neįmanomas be žmonių. Siekiame, kad Turto banke dirbtų savo srities viešojo sektoriaus profesionalai, iššūkių nebijantys bei turintys idėjų, kaip pagerinti valstybės turto valdymą, norintys prisidėti prie išskirtinių projektų įgyvendinimo, darbuotojai. Nauji darbuotojai priimami skelbiant konkursus arba atrankas.
Įmonėje veikia profesinė sąjunga ir yra sudaryta kolektyvinė sutartis, kuri suteikia papildomų naudų, geresnes darbo ir socialines garantijas darbuotojams. Turime ambicijų. Turime stuburą. Atvirai komunikuojame. Atvirai išbandome naujoves savo veikloje. Sprendžiame kartu. Didinam bendrystę.
Valstybės turtą valdantis VĮ Turto bankas kviečia studentus atlikti praktiką įmonės Turto valdymo ir klientų aptarnavimo, Turto pardavimų, Teisės, Viešųjų pirkimų bei Žmogiškųjų išteklių skyriuose.
Nuoširdžiai tikiu, kad tai, ką kartu su komanda darome, prisideda prie kuriamos vertės valstybei. Galime matyti savo darbo rezultatus: kaip parduotus objektus naujieji šeimininkai prikelia naujam gyvenimui, o sugeneruotos pajamos nukreipiamos prasmingiems valstybės projektams. Tai ypatingai „veža“ ir skatina nesustoti.
Kiekvienas iš mūsų - Lietuvos piliečiai - esame valstybei priklausančio turto savininkai. Dirbdami Turto banke galime šią teisę realizuoti tiesiogiai prisidėdami prie racionalaus ir efektyvaus valstybės turto valdymo. Kviečiu prisijungti!
Finansiniai Rodikliai ir Veikla
Įplaukos už parduotą turtą per pirmuosius tris 2025 m. ketvirčius siekia 18,23 mln. eurų, 2024 m. per tą patį laikotarpį įplaukos siekė 23,9 mln. eurų. Tačiau verta pažymėti, kad vien spalio ir lapkričio mėnesį aukcionuose buvo parduoti net keletas objektų už daugiau nei 1 mln. eurų.
Šiemet ne tik organizuojame valstybės funkcijoms nebereikalingo nekilnojamojo turto aukcionus, bet ir tarpininkaujame parduodant tokį turtą. Vienas iš pavyzdžių - Klaipėdos valstybinės kolegijos nebenaudojami objektai, kuriuos padedame parduoti aukcionuose, o iš aukcionų surinktos lėšos bus skiriamos naujo kolegijos pastato statybai. Tai įrodo, kad kitos įstaigos vertina mūsų patirtį.
Per pirmus 3 šių metų ketvirčius įstaigos ir institucijos atsisakė daugiau nei 21 tūkst. kv. m. valstybės funkcijoms nebereikalingo turto. Tokių objektų turėjome ir šiemet - tai ir buvęs žvejo namas Neringoje, malūnas Dotnuvoje, Vilniaus centre esantys pastatai ir patalpos, kurios buvo parduotos aukcione už daugiau nei 1 mln. eurų.
Iki lapkričio suremontuota ir atnaujinta objektų, kurių bendras plotas siekia apie 19 tūkst. kv. m. Tačiau artimiausiu metu planuojame užbaigti dar vieną didelį projektą sostinėje, Kalvarijų g. 147, kurio plotas siekia daugiau nei 4,4 tūkst. kv. m. Laukia ir dar keletas remonto darbų užbaigimų, tad labai realu, kad atnaujintų ir suremontuotų objektų plotas šiemet sieks apie 30 tūkst. kv. m.
Šiemet aukcionuose parduota daugiau nei 500 objektų, o iš aukcionų surinkta apie 20 mln. eurų. Metai dar nesibaigė, bet jau dabar matome, kad šiemet pavyko išlaikyti apie 54 proc. siekiantį aukcionų efektyvumą (tai paskelbtų ir įvykusių aukcionų santykis). Aukcionuose vidutiniškai kainos didėja apie 21 proc., lyginant su pradine kaina.
Per pastaruosius 4 metus vienam darbuotojui tenkantis plotas sumažėjo daugiau nei 10 proc., nuo 22 kv. m iki 19,73 kv. m. Siekiame, kad iki 2030 metų vienam darbuotojui tenkantis plotas sudarytų 16 kv. m.
Tvarumas ir Energetinis Efektyvumas
Kiekvienas mūsų vystomas modernizacijos projektas yra žingsnis tvarumo link. Skaičiuojama, kad modernizuoto pastato galutinės energijos sąnaudos sumažėja 40-60 proc. Per pastaruosius 4 metus 11 pastatų energinę klasę pakėlėme iš F į B ar net A klasę. Nuo šių metų iki 2028 m. planuojama į pastatų atnaujinimo projektus investuoti dar apie 130 mln. eurų ir atnaujinti dar apie 15 pastatų visoje Lietuvoje.
Lyginant su praėjusiais metais, geros ir labai geros būklės nekilnojamojo turto portfelį padidinome nuo 61 iki 64 proc., o iki 2030 m. Be pastatų atnaujinimo, Turto bankas aktyviai investuoja ir į atsinaujinančius išteklius. Vien per 9 šių metų mėnesius Turto banko nutolusios ir ant pastatų stogų įrengtos saulės elektrinės pagamino apie 3 mln. kWh elektros energijos, o tai leido sutaupyti apie 320 tūkst. eurų.
Kitas svarbus momentas - visi Turto banko objektai aprūpinami tik žaliąja energija. Jau netrukus Turto bankas pradės pilotinį energijos kaupiklių įrengimo projektą.
Ateities Planai ir Iššūkiai
Turto banko generalinis direktorius Gintaras Makšimas pažymi, kad kai kurios pradėtos permainos dar tęsiasi, bet 2026-aisiais reikšmingiausi pokyčiai turėtų baigtis, ir visas dėmesys bus skiriamas organizacijos veiklos efektyvumo didinimui. Tai, ką pradėjome 2024 m., visiškai užbaigsime 2026-aisiais, kai iki birželio 1 d. turėtume tapti akcine bendrove. Tačiau su nauja įmonės struktūra gyvename jau nuo 2025 m. spalio, komanda taip pat kažkiek keitėsi.
Žvelgiant į artimiausius metus, pagrindinis mūsų tikslas - tęsti valstybės turto portfelio modernizaciją ir didinti jo racionalų panaudojimą. Sieksime mažinti perteklinius administracinius plotus, centralizuoti institucijų veiklą, stiprinti duomenimis grįstą turto valdymą bei plėtoti skaitmenines priemones. Didesnį dėmesį skirsime ne tik organizuojamų aukcionų kokybei ir centralizuotai nuomai, bet ir komercinei nuomai.
Objektus, kurie dar tik lauks pardavimo aukcionuose, ketiname pasiūlyti nuomai. Tuo tarpu finansiniu požiūriu Turto banko situacija yra stabili ir nuosekliai gerėjanti. Pajamų augimą lemia didėjantis pastatų užimtumas, sėkmingi aukcionai bei mažėjantys eksploatacijos kaštai po modernizacijos.
Kaip ir kiekviena organizacija, valdanti didelį turto portfelį, susiduriame su tam tikromis rizikomis. Vienos dažniausių - nenumatytos pastatų būklės problemos ar statybų kainų svyravimai, galintys paveikti projekto biudžetą ir terminus. Rizikų valdymas Turto banke yra sisteminis - prieš kiekvieną projektą atliekame išsamią analizę, planuojame rezervus, laikomės griežtų viešųjų pirkimų procedūrų.
Teisinio Statuso Pakeitimas ir Privatizavimo Klausimai
Parlamentas priėmė tokias Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo ir juo susijusių teisės aktų pataisas. Tikimasi, kad pakeitus Turto banko teisinį statusą valstybė efektyviau naudos savo nekilnojamąjį turtą, mažės jo išlaikymo kaštai ir apimtys.
Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis teigė: „Šiandieną aiškinamės, ar tai buvo indėlių pagrindu ar einamosios sąskaitos pagrindu tie pinigai laikomi, būtų nemalonu išgirsti, kad įmonės galėjo įsigyti kokias obligacijas ar akcijas. Jeigu taip buvo, tai aš manau, reikėtų kelti klausimą pačių įmonių vadovų baudžiamąją atsakomybę reikia žiūrėti, ar įmonės vadovai tinkamai laikė, naudojo ir disponavo būtent tais pinigais, kurie yra patikėti, juolab, kad tai valstybiniai pinigai, o ne jų asmeniniai“.
Remigijus Žemaitaitis priminė, kad R. Liberalas priminė, kad R. Žemaitaičio iniciatyva vasarą Seimas ŽŪM pavaldžiam Žemės ūkio duomenų centrui vėl grąžino valstybės įmonės statusą. Taip pat pritarta R. „Kad taip neatsitiktų su Turto banku, reikia jį paversti į akcinę bendrovę“, - Seimo posėdyje sakė S.
„Jei taip atsitiktų, kad valstybė nusprendžia Turto banką privatizuoti, tai valstybės strateginių įmonių turtas visas atitenka privatininkams - universitetai, ministerijos, (…) valstybinių institucijų turtas tada turi būti atskiras, o Turto bankas kaip akcinė bendrovė užsiimti ūkine komercine veikla“, - kalbėjo R.
Valstybinių Įmonių Indėliai Ūkio Banke
Iš viso valstybinės įmonės, savivaldybės bei jų įstaigos Ūkio banke laikė per aštuoniasdešimt milijonų litų. Iš skandalų neišsikapstanti Ignalinos atominė elektrinė per aštuoniasdešimt milijonų prašvilpusi išvogtame „Snoro“ banke, Vladimiro Romanovo banke turėjo apie penkiolika milijonų litų. Milijonus V. Romanovo bankui patikėjo ir kitos valstybės įmonės.
TV3 žiniomis, oro eismo ir navigacijos paslaugas teikianti įmonė „Oro navigacija“ Ūkio banke laikė apie 14 milijonų litų. Mažiau Ūkio banke turėjo Transporto direkcija - apie devynis šimtus tūkstančių litų.
Rekordininkė - ir taip skandaluose paskendusi brolių Komskių valdoma Pagėgių savivaldybė. Pati savivaldybė ir jos įmonės bei įstaigos Ūkio banke laikė apie septynis milijonus litų. Po du milijonus litų V. Romanovo banke laikė ir Ukmergės bei Šilutės savivaldybės ar jų įstaigos.
Valstybinių įmonių ir savivaldybių indėliai Ūkio banke
| Įmonė/Savivaldybė | Laikyta suma (litais) |
|---|---|
| Ignalinos atominė elektrinė | 15 000 000 |
| Oro navigacija | 14 000 000 |
| Transporto direkcija | 900 000 |
| Pagėgių savivaldybė | 7 000 000 |
| Ukmergės savivaldybė | 2 000 000 |
| Šilutės savivaldybė | 2 000 000 |
Audito Komitetas
Pagal Finansų ministerijos patvirtintus Turto banko įstatus Audito komitetą sudaro 3 nariai, iš kurių 2 yra nepriklausomi ekspertai. Komitetas padeda užtikrinti priimamų finansinių ir veiklos sprendimų naudą įmonės akcininkui, įmonei, darbuotojams, klientams. Komitetas dirba kaip patariamasis valdybos organas, kurio funkcijos yra numatytos Finansinių ataskaitų audito įstatyme.
Audito komiteto nariai:
- Nuo 2024 m. - Gintaras Balčiūnas
- Nuo 2024 m. - Algirdas Miškinis
- Nuo 2024 m. - Modesta Gusarovienė