Dažna situacija, kai iš asmens darbo užmokesčio yra išieškomos jo sutuoktinės (-io) skolos, nors pats asmuo ir nėra pripažintas bendraskoliu ir jokie vykdomieji raštai dėl išieškojimo iš jo nėra išduoti. Taigi, kyla klausimas, ar toks išieškojimas yra teisėtas? Ar įmanoma jį sustabdyti? Panagrinėkime, ką svarbu žinoti apie antstolio išieškojimą iš sutuoktinio turto.
Sutuoktinių turto teisinis režimas
Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas (įskaitant ir iš darbo teisinių santykių gaunamas pajamas), sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Svarbu suprasti, kad po santuokos sudarymo ima galioti bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, kuri reiškia, kad turtas, įsigytas po santuokos tiek abiejų, tiek vieno sutuoktinio vardu, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Antstolis dėl nemokaus sutuoktinio (-ės) skolų gali nukreipti išieškojimą į bet kokį šeimos turtą, kuris laikomas bendrąja jungtine abiejų sutuoktinių nuosavybe.
Tais atvejais, kai skolininkas (-ė) nedirba ir neturi išieškoti tinkamo turto, skola gali būti išieškoma iš jo sutuoktinio (-ės) pajamų ar banko sąskaitoje laikomų piniginių lėšų. Taigi, skolos išieškojimas gali būti vykdomas iš skolininko (-ės) sutuoktinės (-io) darbo užmokesčio (ar kito bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto), jeigu šios piniginės lėšos nėra jos (-o) asmeninė nuosavybė. Nors prievolės dėl santuokos ir netampa bendros. Pažymėtina tai, kad turtas yra bendras tol, kol nepadalijamas įstatymo nustatyta tvarka.
Koks turtas pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe?
Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalį, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama:
- turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu;
- pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto;
- pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai;
- įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas;
- pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita).
Dažnas nustemba sužinojęs, kad bendrąja jungtine nuosavybe pripažįstamas ir darbo užmokestis ar senatvės pensija - pajamos, gautos iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos. Sutuoktiniui priklauso 50 % dalis kito sutuoktinio darbo pajamų ir atvirkščiai.
Asmeninė sutuoktinių nuosavybė
Asmenine nuosavybe pagal Civilinio kodekso 3.89 straipsnį pripažįstamas:
- Iki santuokos atskirai įgytas turtas;
- Asmeniškai paveldėtas ar dovanų gautas turtas;
- Piniginės kompensacijos už sveikatai padarytą žalą bei kitos tikslinės piniginės išmokos, kurių negalima perleisti kitiems asmenims.
Iš šios rūšies lėšų kito sutuoktinio skolos negali būti išieškomos.
Vedybų sutartis - galimas sprendimas
Sutuoktiniai gali pasirinkti alternatyvų viso savo turto ar tam tikros jo dalies teisinį režimą (asmeninės ar bendrosios dalinės nuosavybės) sudarydami vedybų sutartį. Tad jeigu sutuoktiniai vis dėlto nelinkę dalytis tokių prievolių (vieno iš sutuoktinių skolų padengimo) našta, jie gali nusistatyti teisinį savo turto režimą vedybų sutartimi.
Vedybų sutartis yra sutuoktinių susitarimas, nustatantis jų turtines teises ir pareigas santuokos metu, taip pat po santuokos nutraukimo ar gyvenant skyrium. Vedybų sutartis gali būti sudaryta tiek iki santuokos įregistravimo (ikivedybinė sutartis), tiek bet kuriuo metu po santuokos įregistravimo (povedybinė sutartis). Vedybinė sutartis, sudaryta iki santuokos įregistravimo, įsigalioja nuo santuokos įregistravimo dienos, o povedybinė sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo, jei sutartyje nenustatyta kitaip.
Civiliniame kodekse numatyta, jog vedybų sutartis yra sutuoktinių susitarimas, nustatantis jų turtines teises ir pareigas santuokos metu, taip pat po santuokos nutraukimo ar gyvenant skyrium (separacija). Sutuoktiniai turi teisę vedybų sutartyje numatyti, kad:
- turtas, įgytas tiek iki santuokos, tiek gyvenant susituokus, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė;
- turtas, kiekvieno sutuoktinio įgytas iki santuokos ir esantis jų asmeninė nuosavybė, po santuokos įregistravimo tampa jų bendrąja jungtine nuosavybe;
- turtas, įgytas susituokus, yra bendroji dalinė sutuoktinių nuosavybė.
Pažymėtina, jog sutuoktiniai povedybinėje sutartyje gali nustatyti, kad viena iš šio straipsnio 1 dalyje numatytų turto teisinio režimo rūšių bus taikoma visam turtui arba tik tam tikrai jo daliai ar tik konkretiems daiktams.
Taigi, siekiant išvengti tokių situacijų, kai vieno iš sutuoktinių asmeninės skolos yra išieškomos iš kito sutuoktinio darbo užmokesčio, sutuoktiniams vertėtų sudaryti vedybų sutartį, į ją įtraukiant sąlygą, kad kiekvieno sutuoktinio gaunamas darbo užmokestis bei pajamos, gautos iš kitokios sutuoktinių veiklos, yra laikomas jų asmenine nuosavybe. Taip pat vedybų sutartyje galima susitarti ir dėl kito šeimos turto teisinio režimo.
Ar esame atsakingi už sutuoktinių skolas?
Išieškojimo tvarka
Vykdymo procese išieškojimas gali būti nukreiptas tik į skolininkui priklausantį turtą ir į turtą, kuris priklauso skolininkui ne asmeninės nuosavybės teise.
Pagal CPK 666 straipsnio 1 dalį, išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas ne tik į skolininko (ės) asmeninį turtą, bet ir į jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Nepaisant to, jog skolininko (ės) prievolė yra asmeninio pobūdžio, išieškojimas pagal šią prievolę gali būti nukreipiamas į skolininkui (ei) priklausančią dalį, esančią jo (jos) ir sutuoktinio (ės) bendrame turte.
Jei skolininko (ės) dalis, esanti jo (jos) ir sutuoktinio (ės) bendrame turte nenustatyta, pagal CPK 667 straipsnį, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir tik po to pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko (ės) turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Kreipusis į teismą dėl skolininko (ės) turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi.
Antstolis gali pradėti vykdyti išieškojimą iš bendrosios jungtinės nuosavybės turto pagal vieno iš sutuoktinio turimas asmenines prievoles tik tuo atveju, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka tokiam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto (CK 3.112 str. 1 d.). Tai reiškia, kad antstolis pirmiausia turi išsiaiškinti, ar skolingas sutuoktinis neturi jokių lėšų ar turto, iš kurio galėtų būti vykdomas išieškojimas (CK 3.89 str. 1 d.).
Antstolis gali pradėti vykdyti išieškojimą iš bendrosios jungtinės nuosavybės turto tik po to, kai yra tiksliai nustatoma skolingam sutuoktiniui priklausanti turto dalis tokiame turte arba yra padalijimas santuokoje įgytas turtas. Tik po to, kai yra tiksliai nustatoma skolingam sutuoktiniui priklausanti turto dalis, esanti bendrojoje nuosavybėje, antstolis gali pradėti vykdyti išieškojimą iš kito sutuoktinio gaunamo darbo užmokesčio ar kitų pajamų, kurios pagal sutuoktinių patvirtintą susitarimą arba teismo nutartį priklauso ir skolingam sutuoktiniui.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vien turto režimo (statuso) nustatymas povedybinėje sutartyje savaime nepaneigia kreditoriaus išieškojimo teisės pagal sutuoktinių prievolę, atsiradusią iki povedybinės sutarties sudarymo.
Sutuoktinių pajamų priskyrimas asmeninėn kiekvieno iš sutuoktinių nuosavybėn neatima teisės kreditoriui nukeipti išieškojimą ne tik į sutuoktinio (skolininko) asmeninį turtą, bet ir į jam priklausančio bendrosios jungtinės nuosavybės teise turto dalį.
Šiuo atveju, jeigu povedybinėje sutartyje yra nustatyta, kad turtas, įgytas vieno iš sutuoktinio vardu gyvenant susituokus, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, antstolis negali areštuoti po sutarties sudarymo momento sutuoktinio naujai įgyto turto ar iš sutuoktinio turto išieškoti pagal kito sutuoktinio asmenines prievoles, tačiau net ir tokiais atvejais neretai tenka įrodinėti savo poziciją teisme.
Skyrybų atveju
Skyrybų atveju sutuoktiniai įprastai pasidalija ir prievoles, ir turtą. Teismas patvirtina šalių taikos sutartį arba savo sprendimu išsprendžia ginčą dėl prievolių kilmės ar turimo turto pasidalinimo. Todėl nereikia bijoti, kad skyrybų atveju, sutuoktinio turimos skolos bus padalintos proporcingai, jei jos yra asmeninės.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vienoje naujausių bylų pažymėjo, jog santuokos nutraukimas yra vienas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo pagrindų, todėl, nutraukiant santuoką, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, turi būti išsprendžiamas ir bendro turto padalijimo klausimas (CK 3.59 straipsnis, CPK 385 straipsnio 1 dalis).
LAT išaiškino, jog teismo sprendimas padalyti konkretų sutuoktinių bendrą turtą reiškia konstatavimą, kad daugiau bendro turto sutuoktiniai nebeturi, todėl jie nebegalės pareikšti naujo ieškinio dėl kito turto padalijimo kaip bendrosios jungtinės nuosavybės. Taigi, galioja bendroji taisyklė, kad toks teismo sprendimas turto padalijimo klausimu yra galutinis ir įgyja res judicata galią.