Valstybinio turto valdytojo funkcijos ir nekilnojamojo turto registro svarba

Nekilnojamojo turto registro sistema suprantama kaip vieninga teisinė, organizacinė, duomenų tvarkymo ir teikimo procedūrų visuma, susieta techniniais, teisiniais ir organizaciniais ryšiais, kuri skirta nekilnojamojo turto objektų ir teisių į juos registravimui bei apskaitai ir duomenų mainams sistemos viduje ir išorėje bei informacijos teikimui suinteresuotiems asmenims.

Ypatingai svarbūs yra šeši pagrindiniai valstybės registrai, kuriuose kaupiamą informaciją naudoja ne tik registro steigėjai, tvarkytojai, bet taip pat ir gyventojai, verslo subjektai, sukaupta informacija yra būtina valstybės institucijų veikloje, naudinga tarpvalstybiniame bendradarbiavime.

Pagrindiniai valstybės registrai, kurių pagrindu kuriama dauguma kitų registrų yra Juridinių asmenų, Gyventojų, Nekilnojamojo turto, Adresų, Įstatymų ir kitų teisės aktų bei Hipotekos registras. Šie registrai yra labiausiai reikalingi verslo plėtrai, šalies ūkio valdymui, užsienio ryšiams. Gyventojai, juridiniai asmenys, nekilnojamasis turtas yra mūsų visuomenės pagrindas.

Šioje straipsnyje aptarsime svarbiausius nekilnojamojo turto registro sistemos aspektus, valdytojo funkcijas ir steigimo ypatumus.

Valstybinis reguliavimas yra viena iš valstybinio valdymo funkcijų, jis apibūdinamas ir užtikrinamas valstybės nustatomomis bendrosiomis taisyklėmis, kurių turi laikytis visuomeniniais santykiais susiję subjektai. Registravimo sistemos užtikrina duomenų apie šiuos objektus kaupimą, tų duomenų patikimumą.

Atliekama verslininkų legitimacija, kuri išreiškia jų, kaip subjektų, valstybinę apskaitą, duomenų, patikimumą visuomeniniu požiūriu, surinkimą, jų būklę, jų atsiradimo teisėtumą kontrolę, galimybę pakeisti ar nutraukti verslininko statusą. Valstybinio valdymo institucijos, remdamosi šia informacija, gali kurti administravimo tobulinimo strategijas.

Nekilnojamojo Turto Registras

Nekilnojamojo turto registras steigiamas nekilnojamiesiems daiktams, nuosavybės bei kitoms daiktinėms teisėms į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymams, įstatymų nustatytiems juridiniams faktams registruoti, oficialiai informacijai apie registre sukauptus duomenis teikti. Nekilnojamieji daiktai, daiktinės teisės į juos, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai laikomi įregistruotais, kai atitinkami duomenys įrašomi į nekilnojamojo turto registrą.

Registro paskirtis - registruoti Nuostatų 13 punkte nurodytus Registro objektus ir tvarkyti Registro duomenis. Asmens duomenys Registre tvarkomi šiame Registre įregistruotų daiktinių teisių turėtojų ir kitų su daiktinėmis teisėmis, šių teisių suvaržymais, įregistruotais juridiniais faktais susijusių asmenų asmens tapatybės nustatymo, Registro objektų registravimo, Registro duomenų teikimo ir Registro objektų apskaitos tikslais.

Registro duomenys kaupiami ir saugomi vienoje Registro duomenų bazėje. Registras tvarkomas vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas), Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymu, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymu, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymu, Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymu, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu, Nuostatais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais registrų (kadastrų) veiklą ir Registro duomenų tvarkymą.

Registro valdytoja, Registre tvarkomų asmens duomenų valdytoja yra Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau - Registro valdytojas). Registro tvarkytoja, Registre tvarkomų asmens duomenų tvarkytoja yra valstybės įmonė Registrų centras (toliau - Registro tvarkytojas). Registro tvarkytoją sudaro centrinis padalinys (toliau - Centrinis registratorius) ir teritoriniai padaliniai (toliau - teritoriniai registratoriai). Visi teritoriniai registratoriai pavaldūs i...

Pagrindinių valstybės registrų modernizavimas, t.y. vis platesnis informacinių technologijų taikymas, registro tvarkymo įstaigoms teikia vis daugiau galimybių efektyviai tvarkyti duomenis. Tvarkymo funkcijų perkėlimas į elektroninę erdvę įgalina kaupti išsamesnę, aktualesnę, tikslesnę informaciją apie šalies gyventojus, juridinius asmenis, turtą, supaprastinti sukauptos informacijos perdavimą tretiesiems asmenims ir ją efektyviau tvarkyti.

Valstybės registrų įstatyme valstybės registras apibūdinamas kaip teisinis, organizacinis, technologinis priemonių visuma, skirta registruoti įstatymų nustatytus registro objektus, rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti bei teikti fiziniams ir juridiniams asmenims registruojamų objektų kiekybinius, kokybinius, geografinius ir kitus duomenis ir dokumentus.

Reikia atkreipti dėmesį, kad registras nėra paprastas sąrašas, tai informacija, kuri saugoma tam tikru būdu, tam tikromis technologinėmis priemonėmis, tam tikroje aplinkoje ir vartojama tam tikros vartotojų rato. Registrai steigiami teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka, o juose kaupiama informacija aktuali įvairioms visuomenės grupėms.

Namo registravimas nekilnojamojo turto registre

Pasibaigus bet kokio statinio ar namo statybai, jis turi būti užregistruotas VĮ Registrų centre, o savininkui išduodamas nuosavybės dokumentas. Namo ir (ar) statinio pridavimo procese didelį vaidmenį atlieka ir kadastrinių matavimų darbų atlikimas. Kadastriniai matavimai atspindi daikto dydį, fizinę būklę, turto vertę, buvimo vietą (adresą) ir kitus objekto rodiklius, taip pat fiksuojamus nekilnojamojo turto pakitimus.

Norint namą įregistruoti nekilnojamo turto registre, pagrindiniu dokumentu yra laikomas statybos užbaigimo aktas arba deklaracija apie statybos užbaigimą.

Dokumentai reikalingi namo pridavimui

Baigta statyba - namo pridavimui reikia turėti šiuos dokumentus:

• Statybos leidimas;
• Statinio projektas;
• Statinio kadastro duomenų byla;
• Požeminių inžinierinių tinklų kontrolinės geodezinės nuotraukos;
• Žemės sklypo su statiniais geodezinė nuotrauka;
• Pažyma apie energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimą, užbaigus jų montavimo, paleidimo ir derinimo darbus;
• Pastato energetinio naudingumo sertifikatas;
• Pastato garso klasifikavimo protokolas (kai yra privalomas);
• Besiribojančių žemės sklypų savininkų (valdytojų) rašytiniai sutikimai (kai yra privalomi);
• Žemės sklypo bendraturčių rašytiniai sutikimai (kai tokie yra);
• Statinio paveldėjimo teisės liudijimas (kai toks yra);
• Statytojo įgaliojimas;
• Statybos darbų draudimo polisas kartu su jo apmokėjimą įrodančio dokumento kopija;
• Geriamojo vandens kokybės tyrimo dokumentas bei Nacionalinio visuomenės sveikatos centro išvada apie šių tyrimų rezultatų atitiktį visuomenės sveikatos saugą reglamentuojančių teisės aktų nustatytiems reikalavimams arba geriamojo vandens gręžinio pasas;
• Pažyma apie statinio atitiktį projektui.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta aukščiau, reikalingi šie pagrindiniai žingsniai:

• Prašymo dėl statybos užbaigimo kartu su reikalingais dokumentais pateikimas.
• Pateikti prašymą VĮ Registrų centrui dėl statinio įregistravimo.

Duomenys apie nekilnojamąjį daiktą, daiktines teises į jį, šių teisių suvaržymus ir juridinius faktus įrašomi į registrą tik įvykdžius registravimą. Dokumentai yra būtini nekilnojamojo turto registro objektui įregistruoti. Dokumentai, kurių pagrindu prašoma atlikti registraciją, turi būti surašyti įskaitomai, juose turi būti pilni asmenų, susijusių su registracija, vardai, pavardės, pavadinimai, adresai, kodai bei nekilnojamojo daikto, susijusio su registracija, unikalus numeris, kuris suteikiamas Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka.

Pagrindinis registravimo privalumas - užtikrinama nekilnojamojo turto savininkų ir kitų asmenų teisių į tą turtą ir tų teisių apribojimų valstybinė apsauga saugioje, paprastoje ir ekonomiškoje Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje. Tai nuosavybės teisės tikrumo tikrinimas.

Šilutės rajono savivaldybės iniciatyvos

Šilutės centre ir senamiestyje esantys istoriniai pastatai jau ne vienerius metus balansuoja tarp atgimimo ir visiško sunykimo. Dalis jų tebėra apgriuvę, uždengti laikinais aptvėrimais ir laukiantys sprendimų, kurie taip ir neateina. Siekdama pakeisti šią situaciją, Šilutės rajono savivaldybė šiemet imasi koreguoti paramos tvarką paveldo objektų ir senamiesčio pastatų atnaujinimui.

Šilutės valdžia imasi koreguoti skiriamą paramą istoriniams pastatams. Taip siekiama aiškesnių prioritetų ir griežtesnė kontrolės subsidijavimo procese. Šiemet Šilutės rajono savivaldybėje įsigalioja nauja tvarka, pagal kurią bus skiriamas dalinis finansavimas kultūros paveldo objektų ir istorinės miesto dalies pastatų išorės tvarkymui. Savivaldybės taryba patvirtino atnaujintą tvarkos aprašą, kuris pakeitė iki šiol galiojusią 2024 metų sistemą. Pagal naująją tvarką savivaldybė iš dalies finansuos stogų ir fasadų remontą, architektūrinių detalių restauravimą bei projektinės dokumentacijos parengimą.

Tačiau projektai nebebus finansuojami atskirai - parama jiems bus skiriama tik tuo atveju, jei matysis realiai vykdomi statybos ar tvarkybos darbai. Tokiu būdu siekiama užtikrinti, kad savivaldybės lėšos būtų naudojamos ne planams „stalčiuje“, kurie lieka neįgyvendinti, o realiems pastatų atnaujinimo darbams. Iš to galima susidaryti išvadą, kad galimai valdžios kabinetuose buvo susidurta su pinigų įsisavinimu, neatliekant realių darbų.

Nors Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktorius Andrius Jurkus būtinumą įvardina padidėjusiu paraiškų kiekiu šiai paramai gauti. O ankstesnių, pakankamai liberalių nuostatų tikslas buvo sudominti bendruomenę teikti paraiškas: „kai pradėjo eiti pirmosios paraiškos, matome finansus ir matome savivaldybės biudžetą ir finansines galimybes.

Naujoji tvarka numato išsamesnius dokumentų reikalavimus. Tai reiškia, kad norint gauti paramą reikės daugiau pasirengimo ir finansinių investicijų dar prieš pateikiant paraišką. Atsiranda įkainis, kuris bus kompensuojamas už vieną pastato išorės kvadratinio metro tvarkymą. Taip pat yra apibrėžiami savivaldybės prioritetai, kurioms gatvės teikiama pirmenybė.

Paraiškos bus vertinamos pagal balų sistemą. Taip pat aiškiai išskirtos prioritetinės teritorijos - Lietuvininkų ir Tilžės gatvės bei Senojo turgaus aikštė. Būtent šiose vietose esantys pastatai laikomi svarbiausiais miesto įvaizdžiui. Projektai, nesurinkę minimalaus, 5 balų skaičiaus, finansavimo negaus. Pagal naująją tvarką savivaldybė gali kompensuoti iki 50 procentų tinkamų išlaidų.

Tvarka leidžia pradėti tvarkymo darbus dar iki paraiškos pateikimo, bet ne anksčiau kaip prieš šešis mėnesius. Tačiau tokiu atveju savininkas pats prisiima riziką, kad parama gali būti ir nesuteikta. Atnaujinta tvarka orientuota ne tik į paveldosaugą, bet ir į ilgalaikę miesto plėtrą bei turizmo patrauklumą.

Toks žingsnis gali būti vertinamas kaip investicija į Šilutės centro ateitį. Jau eilę metų atskiriems objektams yra numatyti padidinti nekilnojamojo turto mokesčio tarifai, tačiau šie pastatai ir toliau nyksta. Natūraliai kyla klausimas - kodėl? Kas šioje sistemoje neveikia?

Pažvelgus į galiojantį neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą matyti, kad jis buvo patvirtintas dar 2023 metų vasario mėnesį. Jame Šilutės mieste nurodytas tik vienas objektas, kuriam taikomas 3 procentų dydžio tarifas. Tai sandėlis-šaldytuvas Šilo gatvėje.

Šilutės miesto seniūnas Raimondas Steponkus telefonu teigė, kad buvusios „Žvejų užeigos“ naujasis savininkas šiuo metu rengia projektinę dokumentaciją. Apie buvusį muziejaus pastatą Lietuvininkų gatvėje Nr. Taip pat seniūnas negalėjo pateikti konkrečios informacijos ir apie Turgaus g. 3B namą, priklausantį privatiems savininkams. Šis pastatas išsiskiria ne tik tuo, kad buvo pastatytas 1895 metais.

Keitėsi savininkai, keitėsi valdžios, kurių akivaizdoje nyko ir griuvo istorinis pastatas, tačiau apčiuopiamų rezultatų iki šiol nėra. Pastatas tik aptvertas statybine tvora, o surūdijęs konteineris kartkartėmis perstumiamas iš vienos vietos į kitą aplink jį. Akivaizdu, kad taip imituojami kažkokie darbai.

Rengiant straipsnį akį patraukė reklama, kviečianti nuomotis patalpas atnaujintame „Deims“ viešbučio pastate. Dėmesį patraukė ne pati nuoma, o informacija, kad fasade bus įrengti nauji įėjimai. Pasidomėjus Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyriuje, paaiškėjo, kad šis statinys nėra įtrauktas į kultūros vertybių sąrašą. Tuo tarpu pastatas Geležinkelio gatvėje 6A yra įtrauktas į Kultūros vertybių registrą kaip regioninio lygmens nekilnojamojo kultūros paveldo objektas.

Kultūros paveldo specialistai nustatė, kad buvo nuardyta senoji stogo danga, pašalintos sutrūnijusios konstrukcijos, per kurias į pastato vidų patekdavo krituliai. Taip pat nuimti seni šiferio lakštai, sutvirtintos stogo konstrukcijos - buvusi konstrukcija išsaugota ir papildomai sustiprinta nauja medine konstrukcija.

Visa ši situacija rodo, kad vien tik naujos tvarkos ar griežtesnių reikalavimų nepakanka. Istorinių pastatų likimą lemia ne tik dokumentai ir paraiškų balai, bet ir realus savininkų bei institucijų noras prisiimti atsakomybę. Atnaujinta paramos sistema gali tapti svarbiu žingsniu į priekį, tačiau jos sėkmė priklausys nuo to, ar bus nuosekliai taikoma praktikoje. Šilutės veidas formuojasi ne tik naujais projektais, bet ir tuo, kaip išsaugomas jos paveldas.

Kolegialūs priežiūros ar valdymo organai (kolegialūs organai) laikomi viena iš svarbiausių efektyvios valstybės valdomų įmonių (VVĮ) valdysenos dalių. Šių organų sudarymui bei veiklos principams pasauliniuose VVĮ valdysenos standartuose taikomas ypač didelis dėmesys. Kolegialių organų funkcijos suprantamos kaip būtinos siekiant užtikrinti profesionalią ir kokybišką vadybą bei apribojant tiesioginę politinę įtaką valstybės valdomoms įmonėms.

Siekiant įgyvendinti šias nuostatas, Lietuvoje VVĮ kolegialių organų sudėties ir atrankos principai yra detaliai įtvirtinti teisės aktuose. Pagrindinis teisės aktas, formuojantis atrankos procedūras bei nustatantis VVĮ kolegialių organų sudėties principus, yra Kandidatų į valstybės įmonės ar savivaldybės įmonės, valstybės ar savivaldybės valdomos bendrovės ar jos dukterinės bendrovės kolegialų priežiūros ar valdymo organą atrankos aprašas (Atrankos gairės), patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 631.

Autonomiškumas. Tai apima nepriklausomų kolegialaus organo narių paskyrimą bei apribojimus valstybės politikams dalyvauti šių organų veikloje. Visoms VVĮ taikomas reikalavimas, kad tiesiogiai akcininko (savininko) renkamame kolegialiame organe nepriklausomumo kriterijus atitinkantys nariai sudarytų ne mažiau kaip pusę kolegialaus organo narių.

VVĮ kolegialūs organai sudaromi remiantis kompetencijų principų bei atsižvelgiant į konkrečios VVĮ veiklos specifiką ir strateginius tikslus. Teisės aktuose numatyta, kad VVĮ kolegialus organas privalo turėti tinkamas kompetencijas strateginio planavimo ir valdysenos srityje, finansų valdymo srityje bei ūkio šakos, kurioje veikia VVĮ, srityje. Kitos reikalingos kompetencijos formuojamos pagal individualų poreikį. Profesionali ir skaidri atranka. Nepriklausomų narių atrankai taikomos detalios atrankos procedūros, apimančios žingsnius nuo atrankos iniciavimo iki paskyrimo kolegialaus organo nariu.

Įgalinta. Valstybės valdomų bendrovių (VVB) kolegialių organų funkcijos nesiskiria nuo pasaulinių valdysenos praktikų, t. y. šie organai vadovaujasi visuotinai pripažįstamais korporatyvinės valdysenos principais: skiria ir atšaukia įmonės vadovą, tvirtina įmonės strategiją bei vykdo įmonės strategijos įgyvendinimo priežiūrą. Atsižvelgiant į VVĮ veiklos reikšmingumą, kolegialūs organai privalo būti sudaryti viešojo intereso įmonėse (dažniausiai tai didelių įmonių kategorijai priskiriamos VVĮ) bei įmonėse, kurios pagal Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymą priskiriamos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbioms įmonėms. Kitos valstybės valdomos įmonės kolegialius organus gali sudaryti pasirinktinai.

VVĮ kolegialūs organai sudaromi remiantis kompetencijų principu, t. y. kolegialus organas turi būti formuojamas taip, kad turėtų visas svarbiausias kompetencijas efektyviam darbui. Atrankos gairėse yra numatyti esminiai reikalavimai, kokius kriterijus turi atitikti į VVĮ kolegialų organą skiriami nariai. Bendrieji reikalavimai. Nepriklausomumo reikalavimai. Nepriklausomumo reikalavimai didžiąja dalimi taikomi tik kandidatams į nepriklausomus narius. Specialieji reikalavimai. Šie reikalavimai remiasi kompetencijų sudarymo principu, t. y. nustatomi atsižvelgiant į konkrečius įmonės poreikius bei gali skirtis priklausomai nuo ieškomų kompetencijų. Įprastai specialieji reikalavimai apima vadybos, finansų valdymo, strateginio planavimo ir ūkio šakos, kurioje veikia VVĮ, kompetencijas.

Valstybės valdomų įmonių kolegialių organų veiklos principai nesiskiria nuo pasaulinių korporatyvinės valdysenos principų (taikomų ir privataus kapitalo įmonėse). Dėl VVĮ kolegialiam organui suteikiamos autonomijos, ypač svarbus korporatyvinės valdysenos principų taikymas bei tinkamos komunikacijos tarp valstybei atstovaujančios institucijos (akcininko) ir kolegialaus organo palaikymas. Valstybė iš savo pusės komunikaciją palaiko per periodinius susitikimus su kolegialaus organo pirmininku bei per įmonei rengiamą Lūkesčių raštą. Lūkesčių raštas - svarbiausias formalizuotas dokumentas, kuriame apibrėžiami valstybės lūkesčiai ir sutariami veiklos principai.

Už kolegialaus organo veiklos organizavimą atsakingas yra pats kolegialus organas, tačiau keliami lūkesčiai, kad kolegialus organas vadovautųsi korporatyvinės valdysenos principais bei užtikrintų efektyvią veiklą. Viena iš tokių praktikų - periodinis ir struktūruotas savo veiklos vertinimas. Savo veiklos vertinimas pasaulinėje praktikoje išskiriamas kaip viena pagrindinių priemonių valdybų veiklos tobulinimui ir vertinimui. Kiekvienais metais VVĮ kolegialūs organai turi atlikti struktūruotą savo veiklos vertinimą, kurio metu identifikuotų kolegialaus organo veiklos trūkumus bei sudarytų veiksmų planą šiems trūkumams šalinti.

tags: #centrinis #valstybes #turto #valdytojas #ministerija