Centrinė būsto energijos taupymo agentūra (BETA) atliko svarbų vaidmenį įgyvendinant daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą Lietuvoje. Ši agentūra, kartu su kitomis institucijomis, siekė pagerinti šalies pastatų energetinį efektyvumą ir gyvenimo kokybę.
Seimas jau yra pritaręs, kad būtų panaikinta gyvenamųjų namų renovacija užsiimanti Būsto energijos taupymo agentūra (BETA), jos funkcijas perduodant viešųjų pastatų renovacija besirūpinančiai Aplinkos projektų valdymo agentūrai (APVA). Įgyvendinus šią vadybinę reformą, valstybinę daugiabučių namų modernizavimo programą administruos APVA. Kompetencijų centras koordinuos ir valdys tiek energiniam efektyvumui didinti, tiek klimato kaitai švelninti skirtas finansines paramos priemones.
Pagal LR vyriausybės š. m. birželio 22 d. Paketus įstatymą, bus jungiamos dvi ministerijai pavaldžios ir iš esmės tokias pat funkcijas atliekančios įstaigas - Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) ir Būsto energijos taupymo agentūra (BETA), - sutelkiant pastatų renovacijos kompetencijas vienoje vietoje. Naujasis centras bus atskiras APVA padalinys.
Vyriausybė trečiadienį nutarė BETA funkcijas pavesti APVA, suteikti įgaliojimus ministerijai priimti sprendimus dėl BETA likvidavimo ir kita.
Juridinis asmuo Viešoji įstaiga Būsto energijos taupymo agentūra (registracijos adresas Vilnius, Švitrigailos g. 7) išregistruotas 2022 m. liepos mėn. 7 d., ketvirtadienį.
JESSICA Programa Ir Jos Įgyvendinimas
JESSICA (Jungtinė Europos parama tvarioms investicijoms miestuose, angl. Joint European Support for Sustainable Investment in City Areas) yra Europos Komisijos iniciatyva, parengta bendradarbiaujant su Europos investicijų banku (EIB) ir Europos plėtros banko taryba. EIB yra Kontroliuojančio fondo, per kurį Lietuvos Respublikos Vyriausybė įgyvendina JESSICA iniciatyvą, valdytojas. JESSICA programos tikslas - finansų inžinerijos instrumentais teikti paramą tvarios miestų plėtros ir atnaujinimo projektams.
Europos investicijų banko sprendimu 2013 m. liepos 18 d. sudaryta Sąlyginės paskolos sutartis studentų bendrabučių renovacijai Lietuvoje ir 2013 m. rugpjūčio 19 d. Sąlyginės paskolos sutartis dėl daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) tarp Europos investicijų banko, Centrinės projektų valdymo agentūros ir UAB Viešųjų investicijų plėtros agentūros (VIPA).
Pagal šias Sutartis Centrinė projektų valdymo agentūra ir UAB Viešųjų investicijų plėtros agentūra, veikiančios kartu ir atskirai, įgijo Finansų tarpininko statusą, siekiant įgyvendinti JESSICA programos Kontroliuojančiojo fondo lėšomis finansuojamus projektus dėl studentų bendrabučių ir daugiabučių namų renovacijos Lietuvoje.
Institucijos, dalyvaujančios JESSICA programos įgyvendinime:
- Europos investicijų bankas - Kontroliuojančio fondo, per kurį LR Vyriausybė įgyvendina JESSICA iniciatyvą, valdytojas.
- UAB Viešųjų investicijų plėtros agentūra įgyvendina bei administruoja finansines priemones, skirtas viešojo sektoriaus investicijoms viešosios infrastruktūros bei viešųjų paslaugų modernizavimui.
- VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra užtikrina paraiškų paskoloms gauti vertinimo, investicijų planų rengimo, viešųjų pirkimų dokumentų priežiūros, projektų įgyvendinimo stebėjimo ir kt. procesų sklandų vykdymą.
- Lietuvos Respublikos aukštosios ir profesinio mokymo įstaigos - projektų, finansuojamų JESSICA programos Kontroliuojančiojo fondo lėšomis, vykdytojai.
- LR aplinkos ministerija koordinuoja Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos įgyvendinimą.
- Savivaldybės - rengia bei tvirtina Savivaldybės energinio efektyvumo didinimo atrinktuose daugiabučiuose pastatuose programą (toliau - Programa), skiria Programos įgyvendinimo administratorių.
Daugiabučių Atnaujinimo Programos Rezultatai Ir Perspektyvos
Įgyvendinant daugiabučių namų atnaujinimo programą, nuo 2013 m. Lietuvoje atnaujinti 2254 daugiabučiai arba 65 tūkst. butų. Investicijos į šių namų atnaujinimą siekia daugiau nei 700 mln. eurų.
Būsto energijos taupymo agentūra (toliau - Agentūra) baigė vertinti pagal paskutinį aplinkos ministro kvietimą daugiabučiams atnaujinti (2019 m. rugpjūčio mėn.) pateiktas paraiškas. Iš 480 gautų paraiškų po Agentūros įvertinimo kaip tinkami įgyvendinti pripažinti 457 projektai, kurių bendra investic...
Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) administruojama daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa laukia naujo paraiškų antplūdžio - Aplinkos ministerija ką tik paskelbė jau septintą kvietimą ir iki 2020-ųjų metų vasario 1-osios BETA priims gyventojų ir savivaldybių paraiškas daugiabuči...
Sostinės savivaldybėje šią savaitę vyko susitikimas su daugiabučių namų valdytojais - pristatyta Vilniaus miesto energinio efektyvumo didinimo programa. Miesto Taryba šiemet patvirtino naują kvartalų atnaujinimo programą, kuri identifikuoja ir numato prioritetinius sostinės senųjų daugiabučių kvarta...
Iš viso paskutinio kvietimo metu gauta daugiau kaip 700 daugiabučių atnaujinimo projektų, iš kurių beveik trečdalis jau turi finansinių įstaigų pritarimą. Bendra paskutinio kvietimo projektų investicijų suma siekia 300 mln.
Pagal paskutinį kvietimą paraiškas pateikė 56 šalies savivaldybės, iš kurių daugiausiai - Klaipėdos (65), Vilniaus (58) bei Kauno (36) miestų savivaldybės.
„Beveik ketvirtadalį visų naujausio kvietimo paraiškų sudaro paraiškos, gautos iš trijų didžiųjų šalies miestų. Tai ypač svarbu vertinant procesus ne tik atskiros savivaldybės, bet ir visos šalies kontekste - trijuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose senų daugiabučių skaičius sudaro beveik 50 proc. visų šalies renovuotinų daugiabučių.
Lietuvoje yra apie 660 tūkst. pastatų, iš jų 64 proc. yra D ir žemesnės energinio naudingumo klasės. Jiems atnaujinti planuojamos skirtingos priemonės, jas prižiūri skirtingos institucijos, o finansuoja skirtingi šaltiniai.
Seimas birželio pabaigoje priėmė ministerijos parengtas Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti įstatymo pataisas, kurios nurodo kurti „vieno langelio“ principu veiksiantį kompetencijų centrą.
UAB Viešųjų investicijų plėtros agentūra - tai 2012 m. lapkričio 28 d. Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įsteigta finansų įstaiga, kurios tikslas - teikti finansines paslaugas, įgyvendinti ir administruoti finansines priemones, skirtas investicijoms į viešojo sektoriaus infrastruktūros ir viešųjų paslaugų modernizavimą.
„Valstybės paramos teikimo sutartis, pasirašoma tarp Agentūros ir projekto administratoriaus, yra pirmas svarbus žingsnis pradedant daugiabučio atnaujinimą. Pasak V.
Aplinkos ministerijos inicijuotos studijos duomenimis, Lietuvoje yra apie 660 tūkst.
Vilnius, Švitrigailos g. EVRK 2.0 red. - konsultacijomis ir pagalba verslo įmonėms ir viešajam sektoriui planavimo, organizavimo, produktyvumo ir kontrolės, vadybos informacijos ir kt. - apskaitos sistemų programinės įrangos kūrimas, žr. - teisinis konsultavimas ir atstovavimas, žr. - apskaitos, buhalterinė ir audito veikla, konsultacijos mokesčių klausimais, žr. - patariamoji architektūrinė ir inžinerinė veikla, žr. - konsultacijų aplinkosaugos, agronomijos, saugumo ir pan. klausimais teikimas, žr. - vadovaujančiųjų darbuotojų įdarbinimo ar paieškos konsultavimo veikla, žr. - su švietimu susijusi konsultavimo veikla, žr.
Pakeistas registracijos adresas iš Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Švitrigailos g. 7 į Vilnius, Švitrigailos g.
Ši lentelė apibendrina pagrindinius daugiabučių namų atnaujinimo programos Lietuvoje rezultatus:
| Rodiklis | Reikšmė |
|---|---|
| Atnaujintų daugiabučių skaičius (nuo 2013 m.) | 2254 |
| Atnaujintų butų skaičius | 65 000 |
| Investicijos į atnaujinimą | Virš 700 mln. eurų |
Smarkiai išaugus energijos kainoms pernai rudenį, gyventojai ir verslas buvo raginami taupyti energijos resursus. Lietuvos energetikos agentūros atlikta gyventojų apklausa parodė, kad net 80,3 proc. apklaustųjų taupo energiją savo būste. Labiausiai linkę taupyti vyriausi ir jauniausi (65-75 metų bei 18-24 metų) respondentai: atitinkamai 89,8 proc. ir 86,5 proc. apklaustųjų teigia taupantys energiją. Tik 19,7 proc. Netikėta žinia, kad mažiausiai taupymu rūpinasi tie namų ūkiai, kuriuose skaitiklių rodmenys nuskaitomi automatiškai: tik 39,7 proc.
Absoliuti dauguma apklaustųjų (97 proc.) nurodė, kad pagrindinė energijos taupymo priežastis - noras sutaupyti pinigų: tai vienintelis arba vienas iš taupymo tikslų. Beveik po 14 proc. „Vyriausieji nori taupyti, nes jų pajamos mažos, o jauniausieji turi riboti savo išlaidas, nes dar nėra susikūrę tvirtos finansinės padėties‟, - sako Lietuvos energetikos agentūros Energijos vartojimo efektyvumo didinimo kompetencijų centro laikinasis vadovas dr. Jis pataria gyventojams nuolat aktyviai analizuoti savo būsto energijos vartojimą ir gaunamas už ją sąskaitas, o ne tik tuomet, kai kainos išauga.
Daugiau nei pusė (58,9 proc.) respondentų teigia, kad stebi sąskaitas ir įvertina savo energijos suvartojimą per mėnesį. Šios informacijos nevertina ir nežino 7,4 proc. apklaustųjų. Įvairių mėnesių energijos suvartojimą dažniausiai arba visada palygina taip pat daugiau nei pusė respondentų - 52,9 procento.
Viena svarbiausių atliktos apklausos išvadų - gyventojai girdi ir mato informaciją bei patarimus, kaip taupyti energiją: net 77 proc. apklaustųjų teigė, kad juos pasiekia informacija apie energijos taupymo priemones.
Net 65,8 proc. taupymo patarimus girdinčių apklaustųjų atsakė, kad šiuos patarimus naudoja siekdami sutaupyti energijos, o 64,7 proc. energijos taupymo patarimus taikantys respondentai, juos pritaikę, pastebėjo energijos vartojimo sumažėjimą.
Pritaikę iš energijos tiekėjo gaunamus patarimus, išlaidų sumažėjimą, teigia pastebėję 11,1 proc. respondentų. Tokius rezultatus kartais pastebintys teigia 21,7 proc.
Atlikdami pareigą informuoti vartotojus apie energijos taupymo galimybes, tiekėjai naudoja įvairias informavimo priemones.
Veiksmingiausia priemonė, kaip parodė apklausa, yra reklama: ją dažnai arba kartais girdėję ir matę pripažino net 73,2 proc. respondentų.
Tačiau paaiškėjo, kad energijos tiekėjai mažai išnaudoja kitus komunikavimo būdus: palyginamosios analizės negauna 62 proc. respondentų; apie 48,4 proc. jų negauna energijos tiekėjų lankstinukų ar informacinių pranešimų apie energijos taupymo priemones; 53,3 proc. respondentų teigė, kad neskaito tokios informacijos energijos tiekėjo interneto svetainėje.
Pagrindiniai informaciniai kanalai, kuriais apklaustieji naudojasi energijos taupymo naujienoms ir aktualijoms sekti, nurodoma televizija (pažymėjo 61,3 pro. respondentų), naujienų portalai (58,6 proc. respondentų) ir socialiniai tinklai (51,1 proc.). Radijas kaip informacinis kanalas nurodytas 31,4 proc. respondentų atsakymuose. Taip pat išsiaiškinta, kad televizija yra populiariausias informacinis kanalas tarp asmenų, uždirbančių iki 600 Eur, o didesnes pajamas uždirbantys respondentai informacijai sekti dažniausiai renkasi naujienų portalus. Socialiniuose tinkluose naujienas dažniausiai seka 18-24 metų respondentai (63,5 proc.).
Vienas iš Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje nustatytų energijos vartojimo efektyvumo didinimo Lietuvoje principų - aktyvaus energijos vartotojų mokymas ir švietimas. Energijos vartotojai, keisdami savo elgseną ir įpročius, gali prisidėti prie energijos vartojimo efektyvumo didinimo.
Lietuvos energetikos agentūros surengtas visuomenės nuomonės tyrimas apie gyventojų energijos vartojimo įpročius, energijos taupymo patarimų pasiekiamumą ir taikymą vyko 2022 m. gruodį - 2023 m. sausį. Tikslinė tyrimo grupė - visi 18-75 metų Lietuvos gyventojai. Telefonu ir internetu apklausta 1007 žmonės.
Apklausos tikslas buvo ištirti Lietuvos gyventojų energijos vartojimų įpročius, taikomas energijos taupymo priemones, įvertinti informacijos pasiekiamumą iš energijos tiekėjų ir gyventojų atvirumą šiai informacijai bei įvertinti dėl energijos taupymo patarimų taikymo gaunamus rezultatus.
Vida Danilevičiūtė Černiauskienė, el.
Informacijos šaltinis: VĮ Registrų centras, VIRSIS. Informacija apie PVM kodus - VMI. Susipažindami ir naudodami rekvizitai.lt viešinamus įmonių vadovų asmens duomenis tampate savarankišku duomenų valdytoju, kuriam taikomi ES reglamento Nr. 2016/679 (BDAR) reikalavimai.
Šiame straipsnyje aptarėme Centrinės būsto energijos taupymo agentūros (BETA) veiklą ir indėlį į daugiabučių namų atnaujinimo procesą Lietuvoje. Nors agentūra buvo likviduota ir jos funkcijos perduotos APVA, jos darbas turėjo didelės įtakos šalies energetiniam efektyvumui ir gyventojų gerovei.
Žemiau pateikta schema iliustruoja institucijų sąveiką įgyvendinant JESSICA programą:
