Pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiriama daugiabučių namų šildymo sistemų priežiūrai ir atnaujinimui. Tai lemia ne tik siekis užtikrinti komfortą ir mažesnes sąskaitas už šildymą, bet ir įstatyminiai reikalavimai, kurie įpareigoja atnaujinti pasenusias sistemas. Aptarkime, kokie yra svarbiausi aspektai, susiję su centralizuoto šildymo sistemų priežiūra ir atnaujinimu daugiabučiuose namuose Lietuvoje.
Šilumos ūkio įstatymo pakeitimai ir jų įtaka
Siekiant užtikrinti komunalinių paslaugų vartotojų interesų apsaugą ir sąžiningą konkurenciją komunalinių paslaugų sektoriuje, sumažinti perteklinės šilumos tiekimo riziką ir padidinti daugiabučiuose namuose naudojamos šilumos energijos efektyvumą buvo priimti Šilumos ūkio įstatymo pakeitimai, kurie įsigaliojo nuo 2011 m. Šilumos tiekimo paslaugos atskiriamos nuo priežiūros paslaugų, tai turėtų padėti šias paslaugas kontroliuoti efektyviau. Numatyta, kad šilumos tiekėjai ir su jais susiję ūkio subjektai negali būti šilumos punktų prižiūrėtojais gyvenamosiose vietose, kur yra daugiau kaip 150 tūkst. gyventojų.
Centralizuoto šilumos tiekimo tinklų pertvarkymas
Lietuvos Respublikos savivaldybės, vykdydamos Lietuvos įsipareigojimus ES, atsižvelgdamos į energetinių išteklių kainų didėjimą ir aplinkos apsaugos reikalavimų sugriežtinimą bei siekdamos užtikrinti šilumos vartojimo efektyvumą pastatuose, dar 2001 m. ėmėsi pertvarkyti centralizuoto šilumos tiekimo (toliau - CŠT) tinklus iš priklausomųjų CŠT sistemų į nepriklausomas. Pagrindinis šių sistemų veikimo skirtumas - automatizuotuose punktuose pastato ir šilumos tiekėjo šilumos nešėjas (termofikatas) visiškai nesusiję. Šilumos tiekėjas pristato šilumą iki namo įvado, o kiek ir kokiu režimu (pagal paros laiką ir savaitės dienas) šilumos bus suvartota namuose, nustato šio namo gyventojai. Jų sprendimą vykdo šilumos punktų prižiūrėtojas.
Nepriklausomųjų sistemų privalumai
- Energetinio efektyvumo didinimas
- Automatizavus šilumos punktus, atsiranda techninių galimybių greičiau aptikti gedimus, greičiau juos lokalizuoti ir likviduoti, o remonto darbų metu tiekti šilumą namams pagal laikinąsias schemas.
- Šilumos punktų pakeitimas automatizuotais (modernizavimas) yra atsiperkanti investicija.
- Tampa nereikalingi centralizuoti karšto vandens ruošimo punktai (boilerinės) ir greitai nusidėvintys vamzdynai karštam vandeniui tiekti.
- Gyventojai, nedarydami įtakos viso namo šilumos režimui, gali įsirengti šilumos reguliatorius ir atskiruose butuose.
Daugiabučių namų renovacija ir šildymo sistemų atnaujinimas
Kasmet augant šildymo kainoms, vis dažniau pradedama ieškoti sprendimų, kurie leistų maksimaliai sumažinti šildymo sąnaudas. Geriausias ir kone vienintelis sprendimas, leidžiantis jas sumažinti net 40-70 proc. yra visapusiška daugiabučio gyvenamojo namo renovacija, kuriai šiemet bus skiriama ir itin didelė valstybės parama. Daugiabučiai namai sunaudoja apie 75% centralizuotai tiekiamos šilumos energijos, tačiau didžioji dalis jų (apie 83%) vis dar yra energetiškai neefektyvūs. Siekiant sumažinti sparčiai augančias sąskaitas už šildymą, pastatus būtina renovuoti.
Apšiltinus išorines sienas, pakeitus radiatorius, langus, lauko duris, stogo dangą bei atlikus šilumos mazgo rekonstrukciją yra padidinamas pastato energetinis efektyvumas ir gerokai sumažinamas pastato energijos poreikis. Būtent tai leidžia sutaupyti didelę dalį šildymo kaštų, o kartu ir prisidėti prie energijos taupymo bei gamtos tausojimo.
Daugiabučių renovacija – mažesnės šildymo sąskaitos ir būdas išvengti netikėtų išlaidų (2025-02-18)
Alternatyvūs šildymo būdai renovacijos metu
Atliekant pastato renovaciją rekomenduojama atnaujinti ir šildymo sistemą. Šiuolaikinės šildymo sistemos leidžia efektyviai panaudoti nemokamų, atsinaujinančių šaltinių energiją, t.y. saulės, vėjo ar žemės gelmių. Siekiant geriausių rezultatų, ekspertai rekomenduoja įsidiegti šildymo sistemą naudojant inovatyvius geoterminius šilumos siurblius. Tai pats ekonomiškiausias sprendimas, kuris ne tik šildo patalpas, bet ir ruošia karštą vandenį, o esant poreikiui ir vėsina patalpas.
Šiluma yra gaminama iš nemokamos, švarios, žemės gelmėse sukauptos energijos. Šis būdas, leidžia iš 1 kW elektros energijos pagaminti net iki 6,5 kW šiluminės energijos, tad šildymo sąnaudos yra minimalios. Įsidiegus geoterminį šildymą, šilumos mazgas tampa tik papildomu šilumos šaltiniu.
Geoterminio šildymo įrengimo galimybės
Praktiškai visuose daugiabučiuose namuose galima įrengti geoterminį šildymą, bet reikia įvertinti laisvą žemės plotą, esantį aplink daugiabutį gyvenamąjį namą ir parinkti tinkamiausią gręžinių tipą. Pavyzdžiui, norint įrengti 45 kW galios geoterminį šilumos siurblį su vertikaliais, geoterminiais gręžiniais, reikalinga ~4 arų teritorija. Neturintiems pakankamo žemės ploto yra galimybė vietoje vertikalių geoterminių gręžinių įrengti brangesnius, radialinius gręžinius.
Šildymo sąnaudų sumažėjimas po renovacijos
Po atliktų atnaujinimo darbų daugiabučio namo gyventojai už šilumą moka apytiksliai 40-70% mažiau nei prieš renovaciją. Pavyzdžiui, 2021 metų gruodžio - 2022 metų vasario mėnesiais renovuotame daugiabutyje 60 m2 ploto buto šildymas Vilniaus mieste kainavo 205,96 EUR, o naudojant geoterminį šildymą kainavo 99,43 EUR. Ten, kur naudojami atsinaujinantys elektros gamybos šaltiniai, kaina siekė 84,51 EUR. Taip pat ši sistema užtikrina ir efektyvią karšto vandens gamybą.
| Šildymo būdas | Šildymo kaina (60 m2 butui) |
|---|---|
| Centralizuotas šildymas (prieš renovaciją) | 205,96 EUR |
| Geoterminis šildymas (po renovacijos) | 99,43 EUR |
| Geoterminis šildymas (su atsinaujinančiais šaltiniais) | 84,51 EUR |
Daugiabučio namo renovacijos projekto inicijavimas
Apie renovacijos poreikį, pirmiausia reikia pranešti atsakingiems asmenims, t.y. įgaliotiems namo atstovams ar bendrijos pirmininkui. Tuomet yra organizuojamas namo bendrijos balsavimas ir gavus daugumos būstų savininkų pritarimą (50 proc. ir vieną balsą „už“), rengiamas namo atnaujinimo investicinis projektas, o jį patvirtinus - renovacijos projektas. Vėliau teikiama paraiška gauti valstybės paramą.
Valstybės parama renovacijai
Valstybė kompensuoja iki 30% renovacijos sąnaudų, o įrengiant šilumos siurblius ir saulės elektrines, skiriami papildomi 30% nuo jų sąnaudų sumos. Bendra paramos suma šilumos siurblių diegimui sudaro net 51%, tad sistema atsiperka per itin trumpą laiką. Geriausiam rezultatui pasiekti rekomenduojama atlikti visus reikalingus atnaujinimo darbus (išorinių sienų šiltinimą, radiatorių, langų, lauko durų keitimą, stogo ir šildymo mazgo renovaciją), bet valstybė finansuoja ir tokius projektus, kuomet modernizuojamas tik šildymo mazgas ir sistema. Tai galioja ir jau renovuotiems namams - galite atnaujinti tik šildymo sistemą ir gauti valstybės paramą.
Mažoji renovacija ir privalomas sistemų atnaujinimas
Senų daugiabučių namų gyventojai, kurių namai vis dar nėra renovuoti pagal daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą, turėtų suklusti. Visuose namuose, kuriuose veikia pasenusios šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos, jos turi būti atnaujintos ne vėliau kaip iki 2026 m. liepos 1 d. Šio reikalavimo tikslas - užtikrinti, kad visi daugiabučiai atitiktų higienos normas ir juose numatytas vidaus patalpų temperatūros ir karšto vandens temperatūros reikalavimus. Šiuo reikalavimu taip pat siekiama padidinti be išimties visų daugiabučių energetinį efektyvumą.
Atnaujinta šildymo sistema daugiabutyje automatiškai reguliuoja šildymo intensyvumą pagal lauko temperatūrą: orams atšilus šildymas sumažinamas, o atvėsus - padidinamas. Taip pat sistemos atnaujinimo metu atliekamas šildymo sistemos subalansavimas, kuris užtikrina tolygų šilumos paskirstymą visame name, todėl diskomfortas dėl temperatūrų skirtumų tarp butų išnyksta. Atnaujinus šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemas, pastatas tampa ženkliai efektyvesnis - priklausomai nuo pasirinktų sprendimų, energijos sutaupoma nuo 10 iki 20 procentų.
Mažosios renovacijos programa
Nors reikalavimas atnaujinti šildymo ir karšto vandens sistemas yra privalomas, sprendimą atlikti šiuos darbus name turi priimti butų ir kitų patalpų savininkai. Šiuo metu geriausia tai daryti pasinaudojant Mažosios renovacijos programa. Pasinaudojus programa kompensuojama iki 60 proc. visų statybos darbų išlaidų, o jeigu buto ar kitų patalpų savininkai priklauso nepasiturinčiųjų grupei, valstybė padengia net 100 proc. išlaidų.
Pagal pernai liepą paskelbtą kvietimą, mažajai renovacijai skirta 20 mln. eurų, o paraiškas galima teikti iki 2025 m. liepos 23 d. Daugiabučio butų ir kitų patalpų savininkai, svarstantys galimybę pasinaudoti Mažosios renovacijos programa, pirmiausia turėtų kreiptis į savo namo administratorių. Administratorius organizuoja gyventojų susirinkimą, kuriame pristato kvietimo esmę bei visą reikalingą informaciją apie paramos gavimo procedūras. Kai surenkamas gyventojų daugumos pritarimas dėl sistemų atnaujinimo, administratorius parengia ir pateikia dokumentus Aplinkos projektų valdymo agentūrai dėl finansavimo skyrimo.
Atsijungimas nuo centralizuoto šildymo sistemos
Atsijungimas nuo centralizuotos sistemos įmanomas, tačiau tam prireiks nemažai pastangų. Svarbu pažymėti, kad pastato ar jo dalies patalpų šilumos įrenginių atjungimas nuo šilumos perdavimo tinklų vykdomas Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nustatyta tvarka. Pastato šildymo būdo keitimas negali trukdyti tiekti kokybišką šilumos energiją kitiems šilumos vartotojams.
Pagrindiniai reikalavimai atsijungiant
- Reikalingas namo bendruomenės sutikimas (daugiau nei 50 proc. balsų).
- Atsijungimo projektą suderinti su savivaldybe.
- Šį projektą tvirtinti „Vilniaus energijoje“.
Visi pastate esantys šilumos įrenginiai ir individualiuose butuose esantys šilumos prietaisai (radiatoriai, gyvatukai, šilumos stovai ar kt.) yra priskiriami bendrajai pastato inžinerinei sistemai. Vadovaujantis Civiliniu kodeksu, sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, t. y. reikalingas daugumos (50 proc. + 1 balsas) pritarimas.
Atsijungimo procedūra
Statybos techniniuose reglamentuose nustatyta, kad statinio bendrųjų, atskirųjų, vartotojo inžinerinių sistemų įrengimas, keitimas ir šalinimas priskiriamas statinio paprastajam remontui. Ketinat atlikti paprastąjį statinio remontą, pagal nustatytus reikalavimus, turi būti rengiamas ketinamo atlikti paprastojo remonto aprašas ar projektas. Šildymo sistemos pertvarkymo paprastojo remonto aprašą gali parengti tik atitinkamą kvalifikaciją ir atestaciją turintis specialistas. Pertvarkant pastato šildymo sistemą, privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą - savivaldybės administracijos rašytinį pritarimą paprastojo remonto aprašui.
Vartotojai ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų iki pastato ar jo dalies patalpų šilumos įrenginių atjungimo nuo šilumos perdavimo tinklų darbų pabaigos ir faktinio atjungimo dienos, privalo raštu pranešti Bendrovei apie numatomą atjungimą (šilumos pirkimo - pardavimo arba šilumos vartojimo pirkimo - pardavimo sutarčių nutraukimą). Daugiabučio namo atskirų butų (buto) ar kitų patalpų šildymo įrenginių atjungimo nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos darbai užbaigiami surašius deklaraciją (aktą) apie statybos užbaigimą.
Kada išnyksta prievolė mokėti už centrinį šildymą?
Prieš pradedant imtis bet kokių atsijungimo nuo bendros šildymo sistemos faktinio įgyvendinimo veiksmų, svarbu suvokti, kad tik teisėtai atsijungusiam vartotojui išnyksta pareiga atsiskaityti šilumos tiekėjui už butui ar patalpoms priskiriamą šilumos energiją. Būtent šis teisinis atsijungimas, o ne faktinis šildymo prietaisų atjungimas, atleidžia nuo prievolės apmokėti už patalpoms priskiriamą centralizuotai tiekiamos šilumos kiekį.
Trumpai aptariant ES Energetikos srities teisinį reguliavimą, jame yra numatyta pareiga vartotojus aiškiai ir nedviprasmiškai informuoti apie jų teises, tame tarpe ir teisę atsijungti nuo centralizuotos šilumos tiekimo. Siekiant įgyvendinti šį ES reikalavimą Seimas iš esmės peržiūrėjo Šilumos ūkio įstatymą ir jį įgyvendinančius poįstatyminius teisės aktus, dėl ko pirmą kartą per nepriklausomos Lietuvos istoriją buvo parengta pakankamai aiški šilumos vartojimo įrenginių atjungimo nuo bendros šilumos tiekimo sistemos tvarka.
tags: #centralinio #sildymo #sistema #daugiabutyje