Šiame straipsnyje aptarsime teisinius aspektus, susijusius su asmens iškeldinimu iš gyvenamosios patalpos, kai jis ten negyvena. Straipsnyje remiamasi teisės aktais ir teismų praktika.
Gyvenamosios Patalpos Nuomos Sutarties Nutraukimas ir Iškeldinimas
Civilinėse bylose, kuriose sprendžiami ginčai dėl gyvenamosios patalpos nuomos sutarčių nutraukimo ir asmenų iškeldinimo, svarbu nustatyti, ar asmuo realiai gyvena nuomojamoje patalpoje. Jei nuomininkas ir jo šeimos nariai ilgą laiką negyvena bute ir nevykdo savo įsipareigojimų pagal nuomos sutartį, nuomos sutartis gali būti nutraukta teismo sprendimu, o asmenys - iškeldinti.
Pavyzdžiui, vienoje civilinėje byloje ieškovas (Plungės rajono savivaldybės administracija) prašė nutraukti nuomos sutartis ir iškeldinti atsakovę I. J. ir jos dukras, nurodydamas, kad jos bute negyvena daugiau nei dvejus metus ir nemoka mokesčių už butą. I. J. ir jos nepilnametė dukra R. J. buvo deklaravusios savo gyvenamąją vietą Anglijoje nuo 2010-05-20, o J. J. - nuo vėlesnės datos.
Teismo Procesas ir Iškeldinimo Tvarka
Norint iškeldinti asmenis iš buto po varžytinių, būtina kreiptis į teismą. Ieškinys turėtų būti pateiktas pagal atsakovo (atsakovų) gyvenamąją vietą. Teismui reikia pateikti dokumentus, įrodančius, kad jums priklauso butas, pavyzdžiui, išrašą iš Nekilnojamojo turto registro ir varžytinių aktą. Taip pat reikėtų pateikti informaciją apie ten gyvenančius asmenis.
Teismo procesas gali užtrukti nuo kelių mėnesių iki kelerių metų, priklausomai nuo aplinkybių ir atsakovo (atsakovų) veiksmų. Atsakovai gali vilkinti procesą, teikdami įvairius prašymus ir skundus.
Ką daryti, jei esate iškeldinamas | Teisės pagrindai, autorius Ian Corzine
Galimi Vilkinimo Būdai ir Teisinės Priemonės
Atsakovai gali vilkinti teismo procesą įvairiais būdais:
- Nepriimti procesinių dokumentų (siekiant laukti viešo paskelbimo).
- Prašyti atidėti posėdį dėl įvairių priežasčių.
- Skųsti kiekvieną sprendimą ir nutartį.
- Vengti akistatos su antstoliu po teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Tokiais atvejais, siūloma kreipiantis į teismą su atgręžtiniu reikalavimu į skolininką, kartu įtraukti į procesą ir valstybę.
Savavaldžiavimas ir Galimos Pasekmės
Nors kartais kyla pagunda imtis savavaldžiavimo, pavyzdžiui, pakeisti spynas ar išnešti duris, tokie veiksmai gali turėti neigiamų pasekmių. Už savavaldžiavimą gali būti skirta bauda, o atsakovai gali pateikti ieškinį dėl nuostolių atlyginimo.
Vienas iš pavyzdžių: asmenys įgijo butą, kuriame gyveno pardavėjo dukra su nepilnamečiu. Jiems buvo suteiktas 4 mėn. terminas išsikėlimui. Neišsikėlus buvo kreiptasi į teismą, procesas su realiu iškeldinimu užėmė 3 metus.
Skolos ir Naujas Savininkas
Svarbu atkreipti dėmesį į skolas už komunalinius patarnavimus. Antstolis aiškino, kad kol priėmimo-perdavimo aktas nepasirašytas, skolos eina buvusio savininko vardu. Tačiau, jei registre varžytinių akto pagrindu yra įregistruotas naujas savininkas, jis gali būti atsakingas už skolas.
Teismų požiūris į tokias situacijas gali būti skeptiškas, ypač jei butas buvo įsigytas pigiau nei rinkos kaina.
Iškeldinimo Procesą Įtakojantys Faktoriai
Iškeldinimo procesą gali įtakoti įvairūs faktoriai, įskaitant:
- Atsakovų socialinė padėtis (pvz., mažamečiai vaikai).
- Atsakovų galimybės gauti teisinę pagalbą.
- Teismų užimtumas ir procesiniai terminai.
Atsakovai gali prašyti atidėti sprendimo vykdymą dėl mažamečių vaikų. Be to, jie turi teisę į nemokamą pirminę teisinę pagalbą ir gali būti atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo.
Tarptautiniai Teisės Aktai ir Vykdymo Procesas
Lietuvos antstolių veiklą įtakoja ne tik nacionaliniai, bet ir tarptautiniai teisės aktai, įskaitant Europos Sąjungos reglamentus ir konvencijas. Šie aktai siekia harmonizuoti vykdymo procesą ir užtikrinti teismo sprendimų vykdymą tarpvalstybiniu lygiu.
Pavyzdžiui, 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 805/2004 palengvina teismo sprendimų pripažinimą ir vykdymą kitose valstybėse narėse.
Antstolių Veiklos Problemos ir Tobulinimo Būdai
Pastaruoju metu Lietuvoje kyla nemažai problemų, susijusių su antstolių veikla. Siekiant jas spręsti, būtina tobulinti teisės aktus ir užtikrinti antstolių veiklos skaidrumą ir efektyvumą.
Vieni daugiausiai šioje srityje dirbę mokslininkai yra dr. V. Vaišvilas, dr. E. Stauskienė, dokt. M. Žolynas, hab. dr. V. Mikelėnas. Šie mokslininkai iškėlė ne vieną problemą ir pateikė pasiūlymus joms spręsti.
ES ir Pasauliniai Teisės Aktai
Tarptautinei teisei būdinga tai, kad valstybės nenoriai atsisako savo suvereniteto dalies ir prisiima įsipareigojimus, tad vieningo visuotinai taikomo tarptautinės teisės akto sprendimų vykdymo srityje, prie kurio būtų prisijungusi dauguma pasaulio valstybių, šiuo metu nėra. Esama tik atskirų vykdymo proceso dalių reglamentavimui skirtų teisės aktų, kuriuos norėtume sugrupuoti į dvi dalis: 1) Europos Sąjungos (toliau tekste - ES) ir 2) kiti tarptautiniai teisės aktai, kuriuos patogumo dėlei pavadinsime pasauliniais.
Šias dvi grupes išskyrėme dėl skirtingų jų taikymo ir privalomumo ypatybių, nes, kaip žinia, ES priimti reglamentai Lietuvoje yra taikomi tiesiogiai, be to, juos taikydami teismai turi atsižvelgti į Europos Teisingumo Teismo praktiką. Kiti tarptautiniai (ne ES) teisės aktai Lietuvoje įsigalioja tik nuo jų ratifikavimo, be to, priešingai nei ES reglamento atveju, remdamasis LR Konstitucijos 67 str. 16 p., LR Seimas gali denonsuoti tokią tarptautinę sutartį.
Paminėtinas ir 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 805/2004, nustatantis neginčytinus reikalavimus Europos vykdomajam raštui, ypatingas tuo, kad padeda išvengti teismų sprendimų pripažinimo procedūros.
LR Seimas priėmė šį reglamentą įgyvendinantį įstatymą, pagal kurio 2 str. 4 d. Europos vykdomasis raštas vykdomas nepaisant LR CPK LX skyriaus 7-ojo skirsnio nuostatų.
Pasaulyje (išskyrus ES) priimti ir galiojantys tarptautinės teisės aktai, svarbūs sprendimų vykdymo srityje.
Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijos 1971 m. birželio 20 d. Konvencija dėl teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo užsienyje taikoma užsienio valstybėse priimtiems atitinkamiems sprendimams, išskyrus asmens statuso, šeimos teisės, juridinių asmenų veiklos, prieštikros, paveldėjimo, bankroto, socialinės apsaugos bylas bei su žala dėl branduolinių reikalų susijusius klausimus.
Tarp 21 šalies, prisijungusios prie 1973 m. spalio 1d. įsigaliojusios Konvencijos dėl sprendimų, susijusių su išlaikymo pareigomis, pripažinimo ir vykdymo ratifikavimo, yra ir Lietuva.
Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencija 2005 m. paruošė Konvenciją dėl susitarimo, kurį teismą pasirinkti. Šios konvencijos tikslas - užtikrinti, kad valstybėse, kurios yra šios konvencijos dalyvės, būtų galima atsisakyti vykdyti tik Konvencijoje nustatytais atvejais.
2004m. UNIDROIT ir Jungtinės Amerikos teisės instituto (toliau - ALI) bendra darbo grupė parengė Tarptautinio civilinio proceso principus (the Principles of Transnational Civil Procedure, toliau - Principai).
Efektyvus Vykdymo Procesas
Greitam ir efektyviam sprendimų vykdymui, įskaitant sprendimus dėl pinigų, išlaidų, įsakymus (angl. injunctions) ir laikinąsias priemones, turi būti galimos efektyvios vykdymo procedūros.
Šioje konferencijoje dalyvavo 43 ministrai iš šalių - Europos Tarybos narių.
2006 balandžio 25-28 dienomis Vašingtone vykusio Tarptautinės antstolių ir teismo pareigūnų sąjungos (UIHJ) XIX kongreso dalyviai deklaravo siekį sukurti Pasaulinį vykdymo kodeksą, nes globalizacijos sąlygomis tai tampa teisine, ekonomine ir socialine būtinybe.
| Šalis | Konvencija | Data |
|---|---|---|
| Kipras | Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijos | 1971 m. birželio 20 d. |
| Nyderlandai | Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijos | 1971 m. birželio 20 d. |
| Portugalija | Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijos | 1971 m. birželio 20 d. |
| Kuveitas | Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijos | 1971 m. birželio 20 d. |
| Lietuva | Konvencija dėl sprendimų, susijusių su išlaikymo pareigomis, pripažinimo ir vykdymo ratifikavimo | 1973 m. spalio 1d. |