Skolų išieškojimas yra sudėtingas ir nemalonus procesas tiek skolininkui, tiek kreditoriui. Vienas iš būdų, kuriuo kreditoriai gali siekti atgauti skolas, yra turto areštas. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime turto arešto procedūrą Lietuvoje, skolininko teises ir galimybes, taip pat atsakysime į dažniausiai užduodamus klausimus.
Kas yra turto areštas?
Skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą laikinas uždraudimas ar apribojimas. Dažniausiai apribojimais siekiama užtikrinti kreditorių reikalavimų patenkinimą bei įsipareigojimų vykdymą.
Turto areštas turi du pagrindinius tipus:
- Priverstinio vykdymo: Beveik visuomet yra susijęs su įsipareigojimų nevykdymu bei skolomis. Įprastai turtą areštuoja būtent antstolis.
- Laikinosios apsaugos areštas: Dažniausiai taikomas tuomet, kai yra rizika, jog skolininkas imsis nesąžiningų veiksmų, pavyzdžiui, perleis turtą tretiesiems asmenims.
TRUMPO TURTO AREŠTAS: nebeturi pinigų? | TEMU | Gynyba: didins PVM? | REDDIT | Tiek Pinigų
Kada antstolis gali areštuoti turtą?
Antstoliui vykdant teismo ar kitos institucijos sprendimus, kartais tenka perimti skolininko turto administravimą, tokiais veiksmais siekiama užtikrinti, kad dėl skolininko netinkamo turto valdymo, administravimo, turto vertė nesumažėtų, būtų efektyviai apginti išieškotojo teisėti interesai, o vykdomasis dokumentas įvykdytas esant mažiausiems nuostoliams skolininkui. Antstolis gali areštuoti turtą, jei skolininkas nevykdo finansinių įsipareigojimų.
Įstatymai numato, jog antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Tačiau, esant situacijai, kai skolininkas neturi jokių piniginių lėšų ar kilnojamojo turto, kurį areštavęs antstolis galėtų užtikrinti skolos išieškojimą, pastarasis, laikydamasis proporcingumo pirncipo, turi teisę areštuoti ir skolininkui priklausantį nekilnojamąjį turtą.
Net ir areštavęs skolininko nekilnojamąjį turtą, antstolis ne visuomet turi teisę nukreipti išieškojimą į jį. Pirmiausiai pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškomą pinigų sumą galima išieškoti per šešis mėnesius darant įstatyme nurodyto dydžio išskaitymus (pagal bendrą taisyklę 20 proc. nuo sumos neviršijančios MMA ir 70 proc. nuo sumos viršijančios MMA) iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų gaunamų pajamų.
Antra, įstatymai numato, kad išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, jeigu išieškoma suma viršija tik du tūkstančius trisdešimt eurų.
Išieškojimo iš skolininko turto eilė
Civilinio proceso kodeksas numato išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilę, kurios antstoliai privalo laikytis:
- Iš hipotekos ir įkeisto turto.
- Iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto.
- Iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto, išskyrus skolininkui priklausančios žemės ūkio paskirties žemės, jeigu skolininko pagrindinis verslas yra žemės ūkis, ir iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena (į šį turtą išieškojimą galima nukreipti tik ketvirtąja ir penktąja eile).
Taigi, jei antstolis turi galimybę išieškoti skolą iš skolininkui priklausančių piniginių lėšų arba skolininko turimo kilnojamojo turto (pvz.: automobilio vertės) pakanka išieškotinos sumos ir vykdymo išlaidų padengimui užtikrinti, antstolis neturi teisės papildomai areštuoti skolininko nekilnojamojo turto.
Pavyzdys:
Esu skolingas 1 500 eurų, skolos išieškojimą vykdo antstolis. Mano vardu yra registruotas butas, kurio vertė - 16 000 Eur. Ar antstolis gali jį areštuoti?
Įstatymai numato, jog antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Tačiau, esant situacijai, kai skolininkas neturi jokių piniginių lėšų ar kilnojamojo turto, kurį areštavęs antstolis galėtų užtikrinti skolos išieškojimą, pastarasis, laikydamasis proporcingumo principo, turi teisę areštuoti ir skolininkui priklausantį nekilnojamąjį turtą.
Net ir areštavęs skolininko nekilnojamąjį turtą, antstolis ne visuomet turi teisę nukreipti išieškojimą į jį. Pirmiausiai pinigų išieškojimas negali būti nukreipamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškomą pinigų sumą galima išieškoti per šešis mėnesius darant įstatyme nurodyto dydžio išskaitymus (pagal bendrą taisyklę 20 proc. nuo sumos neviršijančios MMA ir 70 proc. Antra, įstatymai numato, kad išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, jeigu išieškoma suma viršija tik du tūkstančius trisdešimt eurų.
Ar antstolis gali areštuoti turtą be skolininko žinios?
Pagal įstatymus antstolis praneša skolininkui tik apie atliktą turto arešto veiksmą, kad turtas iki arešto nebūtų perleidžiamas tretiesiems asmenimis. Tai nereiškia, skolininkas arba išieškotojas negali pareikšti savo nuomonės dėl areštuojamo turto kainos arba jos ginčyti.
Turto vertės nustatymas ir ginčijimas
Civilinio proceso kodekse yra nustatytas reikalavimas antstoliui įkainoti turtą vykdant jo areštą. Antstolis gali kreiptis į turto vertinimo ekspertus arba nustatyti areštuojamo turto kainą pats, atsižvelgdamas į padėtį rinkoje, turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo bei skolininko nuomones. Įkainodamas turtą, antstolis atsižvelgia ne tik į pastarojo nusidėvėjimą, bet ir rinkoje vyraujančias kainas. Be to, neretai klausiama skolininko ir skolintojo nuomonių.
Ne tik skolininkas, bet ir išieškotojas turi teisę betarpiškai dalyvauti nustatant turto vertę. Įstatymas suteikia galimybę keisti skolininkui arba išieškotojui nepriimtinas turto kainas, tik terminai prieštaravimams reikšti yra gana trumpi, kad šios procedūros netaptų išieškojimo vilkinimu.
Pagal Civilinio proceso kodekso 681 straipsnį skolininkas arba išieškotojas, dalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas, skaičiuojant nuo turto arešto dienos. Jeigu turtas buvo areštuotas jiems nedalyvaujant, prieštaravimus galima reikšti ne vėliau kaip per penkias dienas nuo tos dienos, kai skolininkas arba išieškotojas gauna turto arešto aktą.
Prieštaravimus dėl antstolio nustatytos areštuoto turto kainos antstoliui reikėtų pateikti raštu. Kai nuo turto arešto dienos iki skelbiamų varžytynių praeina nemažai laiko, turto vertė gali būti pasikeitusi dėl rinkos pokyčių. Tokiu atveju antstolis perkainoja turtą savo patvarkymu.
Jeigu antstolis to nepadaro savo iniciatyva, skolininkas arba išieškotojas gali raštu kreiptis į antstolį ir prašyti perkainoti turtą, o antstoliui nepatenkinus tokio prašymo - skųsti jo sprendimą teismui.
Nesutikdami su antstolio nustatyta turto kaina arba antstolio pasirinkto turto vertinojo išvada, skolininkas arba išieškotojas gali antstolio prašyti atlikti pakartotinį areštuoto turto vertinimą, dėl kurio būtų kreipiamasi į kitą ekspertą.
Skolininkas arba išieškotojas prieš skiriant papildomą ar pakartotinę turto vertinimo ekspertizę turi į antstolio depozitinę sąskaitą įmokėti sumas, kurių reikia ekspertų darbui apmokėti. Tačiau ieškotojas gali motyvuotu prašymu kreiptis į antstolį, kad jis atidėtų tokių išlaidų apmokėjimą iki teismo sprendimo įvykdymo.
Išnagrinėjęs prašymą skirti papildomą ar pakartotinę turto vertinimo ekspertizę, antstolis priima patvarkymą. Jeigu antstolis atsisako skirti ekspertizę, toks jo patvarkymas negali būti skundžiamas teismui. Tačiau paprastai antstoliai visada sutinka skirti prašomas ekspertizes, jeigu tik neįžvelgia skolininko pastangų dirbtiniu būdu vilkinti išieškojimo procesą.
Ar gali antstolis areštuoti dovanotą turtą?
Kaip jau minėjome kiek anksčiau, taip. Nors egzistuoja tam tikros išimtys, dažniausiai antstolis pinigus gali išieškoti iš praktiškai bet kokio skolininkui priklausančio turto. Nors dovanotas turtas nėra priskiriamas toms nuosavybės rūšims, iš kurių skolų išieškoti negalima, egzistuoja nemažai atvejų, kuomet turimi pinigai greičiausiai bus saugūs.
Pasak Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 739 straipsnio, antstoliui draudžiama išieškoti skolas iš motinystės, tėvystės bei vaiko priežiūros išmokų, taip pat laidojimo pašalpų. Jūsų pinigai bus saugūs ir tuomet, jei gaunate tam tikrą sumą už tarnybines komandiruotes. Skolų išieškojimas taip pat netaikomas išmokoms, mokamoms pagal Šalpų pensijų įstatymą, našlaičių pensijoms, kompensacijoms už darbą, nukrypstant nuo normalių sąlygų. Be to, antstolis negali prisiliesti ir prie išeitinių išmokų.
Kaip panaikinti turto areštą?
Viskas labai priklauso nuo konkrečių aplinkybių. Visgi, norint panaikinti areštą anksčiau, nei jis buvo užregistruotas, derėtų susisiekti su pastarąjį uždėjusia įstaiga. Kita vertus, kai kuriais atvejais galima kreiptis ir į teismą.
Visgi, svarbu paminėti, jog areštas nuimamas tik tuomet, kai nebėra teisinio pagrindo, dėl kurio šis buvo paskirtas.
Areštuoto turto pardavimas
Areštuoto turto pardavimas - gan nemalonus procesas ir nekilnojamojo turto pardavėjui, ir pirkėjui. Parduoti areštuotą turtą galima tik tada, kai grąžinamos skolos arba gaunamas antstolio leidimas parduoti.
Galimi žingsniai parduodant areštuotą turtą:
- Padengti skolą arba rasti pirkėją, kuris sutiktų padengti Jūsų skolą pirkimo metu. Jei įsiskolinimas nėra didelis, jį galima padengti iš pirkėjo sumokėto avanso ir išregistruoti areštą iki notarinės pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo.
- Kreiptis į antstolį, kad jis išduotų leidimą turto pardavimui su sąlyga, kad pardavimo dieną įsiskolinimas bus apmokėtas. Su šia pažyma jūs turite kreiptis į notarą, o pirkėjas pardavimo dieną turės pervesti jūsų įsiskolinimą į antstolio nurodytą depozitinę sąskaitą. Po apmokėjimo antstolis areštą išregistruos.
Areštuoto turto pardavimas iki varžytinių yra gana komplikuotas. Potencialų pirkėją turėsite informuoti apie esantį areštą, o tai daugelį žmonių gąsdina. Taip pat pirkėją turėsite užtikrinti, kad jis nepraras savų pinigų padengdamas jūsų įsiskolinimą antstoliui. Tokiu atveju itin svarbi patyrusio nekilnojamojo turto brokerio pagalba, kuris mokėtų būsimam pirkėjui suprantamai paaiškinti esamą situaciją ir suvaldytų visą procesą.
Svarbu: Norint parduoti suvaržytą turtą teks užtrukti ilgiau, nes būtina: grąžinti esamas skolas (arba rasti pirkėją, kuris sutiks tai už jus padaryti pirkimo metu); gauti antstolio leidimą pardavimui; gauti kreditoriaus (banko) leidimą parduoti įkeistą turtą.
Kad jūsų NT įkeistas arba areštuotas, turėsite būtinai pranešti potencialiam pirkėjui. Deja, tokia žinia žmones paprastai atbaido. Juk kiekvienas pirkėjas nori būti užtikrintas, kad nepraras savo pinigų padengdamas svetimas skolas ir neprisidarys kitokių rūpesčių.
Sutuoktinių atsakomybė už skolas
Dviems žmonėms susituokus jų atskiros skolos dažnai tampa bendru rūpesčiu. Jeigu sutuoktinių turto teisinis režimas neaptartas vedybų sutartyje, visas turtas, kurį sutuoktiniai įgyja sudarę santuoką, tampa bendrąja jungtine nuosavybe. Jai taikoma „bendro katilo“ taisyklė: laikomasi principo, kad vieno sutuoktinio turte ar pajamose yra ir kitam sutuoktiniui priklausanti dalis.
Pagal Civilinio kodekso 3.117 straipsnio 1 dalį sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Santuokos trukmė sutuoktinių skolų požiūriu nereikšminga, nes sutuoktinių atsakomybė už vykdytinas prievoles atsiranda nuo santuokos įregistravimo momento.
Ar dėl vieno sutuoktinio skolų gali būti areštuojamas antrojo sutuoktinio turtas?
Taip, bendrąja jungtine nuosavybe sutuoktiniams priklausantis turtas gali būti areštuojamas dėl bet kurio sutuoktinio skolų. Tačiau vieno sutuoktinio skolos gali būti padengiamos realizuojant tik tą antrojo sutuoktinio turto dalį bendrojoje nuosavybėje, kuri nustatyta teismo sprendime.
Įprastai, pradedant priverstinį išieškojimą, iš pradžių areštuojamos visos sutuoktinių lėšos ir turtas, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas ir pasiūloma kreiptis į teismą dėl turto atidalijimo. Prašymą teismui dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo gali pateikti tiek išieškotojas, tiek ir bendrosios jungtinės nuosavybės dalyviai.
Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta bendrąja nuosavybe esančio turto skolininko turto dalis, išieškojimas nukreipiamas į konkrečią skolininko turto dalį.
Kaip neprarasti šeimai svarbaus turto?
Net ir antstoliui priėmus sprendimą parduoti skolingo asmens turtą iš varžytinių, dar įmanoma pasirūpinti, kad šis turtas liktų šeimos narių rankose arba sugrįžtų šeimai ateityje. Tokią galimybę užtikrina Civilinio proceso kodekso 704 straipsnyje įtvirtinta skolininko teisė iki varžytinių pasiūlyti areštuoto turto pirkėją. Jeigu į antstolio depozitinę sąskaitą iki varžytinių paskelbimo sumokama reikiama pinigų suma, turto pardavimas iš varžytinių nevykdomas.
Turto pirkėju gali tapti artimas skolininko giminaitis ar kitas asmuo. Turto pirkimo-pardavimo sutartyje galima aptarti įvairius skolininkui reikšmingus dalykus, įskaitant ateityje planuojamo turto atpirkimo sąlygas.
Į kokį šeimos turtą nukreipiamas skolų išieškojimas?
Įstatymai leidžia išieškoti vieno sutuoktinio skolas iš kito sutuoktinio lėšų, jeigu šios lėšos nėra jo asmeninė nuosavybė. Asmenine nuosavybe pagal Civilinio kodekso 3.89 straipsnį pripažįstamas iki santuokos atskirai įgytas turtas, asmeniškai paveldėtas ar dovanų gautas turtas, piniginės kompensacijos už sveikatai padarytą žalą bei kitos tikslinės piniginės išmokos, kurių negalima perleisti kitiems asmenims. Iš šios rūšies lėšų kito sutuoktinio skolos negali būti išieškomos.
Civilinio kodekso 3.110 str. 1 dalyje įtvirtinta, kad iš bendro sutuoktinių turto negali būti tenkinamos sutuoktinių prievolės, kurios atsirado iki santuokos įregistravimo, išskyrus atvejus, kai išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalis. Taigi išieškojimas galimas tik iš Jūsų sutuoktinei asmenine nuosavybe priklausančio turto arba iš bendro turto dalies, priklausančios sutuoktinei.
Tai reiškia, kad nemokaus sutuoktinio skolos atlikus tam tikras teisines procedūras gali būti išieškomos iš bet kokio šeimos turto, kuris laikomas bendrąja jungtine abiejų sutuoktinių nuosavybe.
Bendrąja jungtine nuosavybe pripažįstamas ir darbo užmokestis - pajamos, gautos iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos. Pagal šį principą sutuoktiniui priklauso dalis kito sutuoktinio darbo pajamų ir atvirkščiai. Pavyzdžiui, antstolis galėtų vykdyti išieškojimą iš darbo užmokesčio dalies ar kitų pajamų, kuri priklauso Jūsų sutuoktinei (t. y., skolingam asmeniui) po to, kai areštavęs tas lėšas pasiūlytų suinteresuotiems asmenims ir Jums imtis teisme jų padalinimo procedūrų.