Šiuolaikiniame pasaulyje, kai vyksta visuomenės transformacija, keičiasi šeimos kūrimosi teisiniai pagrindai, vertybiniai ir gyvenimo prioritetai. Šeimos teisės esmę ir jos įgyvendinimo svarbiausius būdus nustato ir išreiškia šeimos teisės principai. Kyla klausimas, ar šeimos teisės principai bėgant laikui taip pat negali pamažu transformuotis, atsižvelgiant į kintančius visuomeninius santykius.
Lietuvos Respublikoje šeimos santykių teisinis reglamentavimas grindžiamas monogamijos, santuokos savanoriškumo, sutuoktinių lygiateisiškumo, prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo, vaikų auklėjimo šeimoje, motinystės visokeriopos apsaugos principais bei kitais civilinių santykių teisinio reglamentavimo principais. Šie principai įtvirtinti Civilinio kodekso 3.3 straipsnyje, kuriais dabar Lietuvoje yra vadovaujamasi ir kurių paisoma reguliuojant šeimos teisinius santykius.
Ilgą laiką tai nebuvo interpretuojama tarptautiniu mastu, nes šeimos teisė buvo laikoma kiekvienos valstybės kompetencija, atsižvelgiant į tos valstybės kultūrą, tradicijas ir religinius aspektus. Tačiau XX amžiaus viduryje, įsigalint šiuolaikinei tarptautinei teisei, individo teisės buvo iškeltos į tarptautinį lygmenį. Kaip antai, šeimos bei santuokos svarbą pabrėžia Visuotinė žmogaus teisių deklaracija (16 str.), taip pat Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (EŽTK) (12str.), o šios Konvencijos septintojo protokolo 5 straipsnis įtvirtina sutuoktinių lygiateisiškumą.
Svarbūs nagrinėjama tema yra ir 1966 m. Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas bei 1966 m. Tarptautinis ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktas, kurių straipsniuose (23 str. ir 10 str. atitinkamai) taip pat akcentuojama šeimos svarba. Be to, Lietuva įstojo į Europos Sąjungą (ES), tad valstybė ir jos visuomenė pamažu tampa liberalesnės, stengiasi orientuotis į kitas šalis, derinti savo nacionalinius teisės aktus su ES reglamentais, direktyvomis, dalyvauti ir laikytis įsipareigojimų pagal tarptautines sutartis.
Lietuva tapo pirmąja iš 25 Europos Sąjungos valstybių, ratifikavusi ES valstybių atstovų Sutartį dėl Konstitucijos Europai, kurios antrojoje dalyje - Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje - atitinkamuose straipsniuose taip pat akcentuojama šeimos svarba: teisė tuoktis ir kurti šeimą (II-69 str.), vaiko teisės (II-84 str.), motinystės ir visos šeimos teisinė, ekonominė ir socialinė apsauga (II-93 str.).
Nagrinėjamos problemos aktualumą tarptautiniu lygmeniu įrodo ir 2001 m. pasirinkta magistro baigiamojo darbo tema "Šeimos santykių teisinio reglamentavimo principai ir jų taikymas teismų praktikoje". Ši tema yra naujoviška ir labai mažai nagrinėta teisinėje literatūroje. Kompleksinio šios temos ištyrimo ir išnagrinėjimo nėra nei tarp Lietuvos, nei tarp užsienio mokslininkų darbų.
Šio magistro baigiamojo darbo tyrimo objektas yra šeimos teisiniai santykiai, o tyrimo dalykas - šeimos santykių teisinio reglamentavimo principai bei jų įgyvendinimas ir pritaikymas praktikoje. Atsižvelgiant į tai, kad šeimos teisę daugelis teisės specialistų (V. Mikelėnas ir kiti) priskiria privačiai teisės šakai, šeimos teisėje galioja bendrieji civilinės teisės principai (pvz., teisingumo, sąžiningumo, protingumo ir kiti principai įtvirtinti LR CK 1.2 str. bei 1.5 str).
Tyrimo metu kompleksikai buvo panaudoti įvairūs teoriniai ir empiriniai tyrimo metodai. Teoriniai tyrimo metodai apėmė loginį, sisteminį, istorinį, lyginimo ir apibendrinimo metodus. Lyginimo metodas taip pat pasitelktas išsiaiškinti, ar kitose užsienio valstybėse teisės aktuose yra įtvirtinti tokie pat, ar kitokie šeimos santykių teisinio reglamentavimo principai nei yra Lietuvoje. Lyginamojo istorinio metodo pagalba buvo siekiama išsiaiškinti, kokiais principais šeimos teisiniai santykiai buvo grindžiami skirtingais istoriniais laikotarpiais Lietuvoje, koks buvo šių principų turinys. Apibendrinimo metodas tyrime buvo pasitelktas išanalizuotai medžiagai apibendrinti, išvadoms suformuluoti. Pagrindinis tyrimo metu taikytas empirinis tyrimo metodas - teisinis dokumentų analizė.
Kaip tyrimo šaltiniai darbe buvo naudojama šeimos teisės teoretikų, analitikų darbai, publikacijos spaudoje, taip pat sociologijos, psichologijos ir kitų mokslų literatūra. Šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų sampratos nėra nei Lietuvos, nei užsienio šeimos teisės autorių darbuose.
Skyrybos ir turto padalijimas: ką moterys turi žinoti
Teisės principų samprata
Pirmoje dalyje "Teisės principų samprata" pateikiama bendra teisės principų charakteristika: sąvoka, rūšys, funkcijos, jų vieta teisės sistemoje, ir po to pereinama prie šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, apibūdinant apskritai, kaip jie suprantami, kokia jų pagrindinė funkcija ir reikšmė.
Pagrindinės sąvokos
Svarbiausios ir pagrindinės sąvokos yra "principas". Pats žodis "principas" kilęs iš lotyniško žodžio "principium" ir reiškia pradžią, pagrindą, pirminį šaltinį. Principai suvokiami kaip tam tikro reiškinio (sistemos, organizacijos, teorijos, koncepcijos ir t.t.) pamatinės nuostatos, fundamentalūs pradai. Teisės principai, E. Kūrio nuomone, persmelkia ir teisinį reguliavimą, ir teisinę praktiką. Teisės teoretikas A. Vaišvila į teisės principus žvelgia per teisių ir pareigų vienovės prizmę.
Teisės principų esmė ir reikšmė
Teisės principai atskleidžia teisės dėsningumus, jos prigimtį ir socialinę paskirtį. Tai bendro pobūdžio taisyklės, vienais atvejais tiesiogiai suformuluotos įstatymo tekste, kitais atvejais kildinamos iš teisinio reguliavimo prasmės. Teisės principai turi didžiulę reikšmę visuomeninių santykių teisiniam reguliavimui, lemia bendras teisinio poveikio kryptis. Teisės principais remiamasi ir įgyvendinant teisę.
Apibendrinant įvairių autorių pozicijas teisės principų atžvilgiu, galima teigti, jog teisės principų sąvoka iš esmės niekuo nesiskiria nuo bendrosios principų sąvokos, kuri vartojama ir kitose tikrovės srityse. Galime sutikti su K. Jaskelevičiaus nuomone, kad teisės principai - tai pagrindinės idėjos, pamatinės nuostatos, kreipiantieji pradai, kurie dalykiškai ir logiškai apibūdina tai, kas nuo jų priklauso.
Teisės principų vieta teisės sistemoje
Teisę sudaro teisės normos, t.y. visuotinai privalomos valstybės garantuojamos elgesio taisyklės, kurios sudaro nuoseklią sistemą. Kyla klausimas, kur teisėje, kaip teisės normų sistemoje, yra teisės principų vieta? Ar jie glūdi kiekvienoje teisės normoje, ar yra greta kažkur teisės normų? O gal apskritai teisės principai yra už teisės sistemos ribų?
Teisės principai, kaip ir teisės normos, yra bendro pobūdžio, formaliai apibrėžtos, sisteminiais ryšiais susijusios imperatyvios elgesio taisyklės. Taigi daugeliu požymių teisės normos ir principai sutampa: visose daugiau ar mažiau tokiose taisyklėse yra išreikšti idealūs elgesio modeliai ir standartai, su kuriais socialinių santykių dalyviai privalo derinti savo elgesį. Tačiau teisės normos ir principai turi ir esminių skirtumų, jie skiriasi formulavimo teisiniame tekste abstraktumo laipsniu.
Teisinis reguliavimas - tai socialinių santykių teisinis sutvarkymas pagal sankcionuotą modelį, įtvirtintą įvairiais lygiais teisės aktuose. Teisinis reguliavimas suprantamas kaip ypatingas teisės poveikio būdas socialinių santykių dalyvių elgesiui. Teisinio reguliavimo rezultatai gaunami (t.y. socialiniai santykiai tampa teisiniais), naudojant teisines priemones - formaliai apibrėžtas ir įtvirtintas tiek bendrojo pobūdžio, tiek individualaus pobūdžio elgesio taisykles, kurios nustato šias teises bei pareigas.
Teisinio reguliavimo reikšmė suprantama plačiąja ir siaurąja prasme. Plačiąja prasme ji savo turiniu tapati teisinio reglamentavimo sąvokai, kuri žymi teisinės tvarkos nustatymą, t.y. oficialiai sankcionuotų elgesio modelių (draudimų, įpareigojimų, leidimų) įtvirtinimą teisės aktuose. O teisinio reguliavimo sąvoka siaurąja prasme žymi tik vieną iš šių metodų.
Nėra susiformavusios vieningos nuomonės tarp teisės specialistų dėl teisės principų tiesioginio reguliuojamojo poveikio teisiniams santykių dalyviams. Ne visi vienareikšmiškai sutinka su tuo, kad teisės principai yra arba ne teisės sistemos dalimi. Teisės principų ir teisės normų santykį detaliai nagrinėjo E. Kūris (teisės principų ir konstitucinių normų tarpusavio santykį). Jis pabrėžia ypatingą teisės principų vaidmenį teisiniame procese.
Principo negalima griežtai tapatinti su teisės normomis. "Normos - principai", pasak E.Kūrio, yra dirbtinė konstrukcija, išgalvota, kad nereikėtų konstatuoti, jog teisę sudaro ne tik normos, bet ir kažkas, t.y. principai. Ir teisės normos, ir principai - tai nuostatos, kurios įtvirtina ir sankcionuoja reikalaujamo elgesio modelius. Tačiau tai, kad teisės principai yra daugiau abstraktesni, bendro pobūdžio elgesio standartai, nereiškia, kad jiems būdingas mažesnis nei teisės normoms teisinio reguliavimo pakankamumo laipsnis.
Itin intriguojantys yra užsienio autoriaus H. L.A. Harto samprotavimai apie teisės principų sampratą, teisės normų ir principų interpretavimo ribas. Hartas yra pateikęs klasikinį teisės principų skirtumo nuo teisės normų apibūdinimą: "Yra mažiausiai du bruožai, skiriantys principus nuo normų. Pirmasis bruožas susijęs su laipsniu: principai palyginti su normomis, yra platūs, bendri, nekonkretizuoti ta prasme, kad dažnai tai, kas būtų laikoma daugeliu skirtingų teisės normų, gali būti apibūdinama kaip vieno principo išraiška."
Apibendrinant, sutiktume su K. Jaskelevičiaus mintimi, kad ne tik teisės normos, bet ir principai gali tiesiogiai veikti faktinę socialinę tikrovę, principai taip pat atlieka jiems būdingas funkcijas šalia teisės normų.
| Principas | Apibrėžimas | Pavyzdys |
|---|---|---|
| Monogamija | Santuoka tarp vieno vyro ir vienos moters | LR Šeimos kodeksas draudžia daugpatystę |
| Santuokos savanoriškumas | Asmenys laisvai sprendžia, ar tuoktis | CK 3.38 str. numato santuokos pripažinimo negaliojančia galimybę, jei pažeistas šis principas |
| Sutuoktinių lygiateisiškumas | Sutuoktiniai turi lygias teises ir pareigas | CK 3.182 str.2 d. numato, kad įgyja visas ieškovo procesines teises ir pareigas. |
| Prioritetinė vaiko teisių apsauga | Užtikrinama vaiko teisė į tinkamą auklėjimą ir priežiūrą | CPK 49 str. 1 d. siekiant apginti viešąjį interesą. |
Teisės principų funkcijos
Terminas "funkcija" kilęs iš lotyniškojo žodžio "functio" ir reiškiantis atlikimą, vykdymą. E.Kūris, kalbėdamas apie teisės principų funkcijas teisės sistemos atžvilgiu, išskiria dvejopas funkcijas, kurias sąlyginai galima pavadinti pozityviąja bei negatyviąja. Nurodomas teisės principų pozityvusis, "organizuojantis" poveikis teisės sistemai, t.y. teisės principai kreipia teisės sistemos, teisinio reguliavimo arba atskirų teisės institutų turinį. Kitaip sakant, teisės principai užtikrina teisės sistemos darną, jos elementų neprieštaringumą, taigi koordinuoja teisines nuostatas. Ši funkcija atlieka ir kitą svarbią funkciją, sąlyginai vadinama negatyviąja - teisės principuose slypi teisinio reguliavimo kritikos potencija.
Kalbant apie bendruosius teisės principus (pvz., tokie principai yra įtvirtinti LR CK 1.2 str.), reglamentavimo funkcija reiškia, kad valstybė, reglamentuodama teisinius santykius, turi paisyti šių principų ir jais vadovautis. Interpretavimo funkcija reiškia, kad teisės normos privalu aiškinti ir taikyti remiantis šiais, bendraisiais teisės principais. Teisės spragų užpildymo funkcija reiškia, kad susidūrus su teisės spraga (aut. past. Ir kolizijų šalinimo funkcija pasireiškia tuo, kad esant teisės normų kolizijai (aut. past. V. Pakalniškis ir kiti civilinės teisės specialistai kalbėdami apie civilinės teisės principus, įtvirtintus minėtame LR CK 1.2 str., pateikia savo poziciją, kad šie bendrieji civilinės teisės principai atlieka tik dvi savarankiškas funkcijas - reglamentavimo ir interpretavimo, kuri svarbiausia iš jų vis dėlto yra reglamentavimo. Ši funkcija laikytina tokia dėl to, kad ją įgyvendinant užtikrinamas civilinės teisės stabilumas, užkertamas kelias formuotis teisės normų kolizijoms, priimant naujus civilinės teisės aktus.
Teisės spragų užpildymo ir kolizijų šalinimo funkcijos, V. Pakalniškio nuomone, nereikėtų traktuoti kaip savarankiškų civilinės teisės principų funkcijų. Teisės spragų užpildymo funkcija laikytina sudėtine teisinio reglamentavimo funkcijos dalimi, o kolizijos šalinimo funkciją apima interpretavimo funkcija.
Teisės principų klasifikacija
Teisinėje literatūroje teisės principai yra klasifikuojami įvairiai, remiantis įvairiais klasifikavimo pagrindais. Profesorius A.Vaišvila nurodo tokią teisės principų klasifikaciją, kaip skirstymą pagal principų formulavimo pobūdį: 1) principus-idėjas ir 2) principus-normas. Šios teisės sampratos. Tačiau E. Kūrys visiškai nesutinka, kad tokia konstrukcija kaip principai-normos egzistuoja. Jo nuomone, teisės principų nevalia sutapatinti su teisės normomis. Kitas dažnas teisės principų klasifikavimo pagrindas yra jų skirstymas pagal apimtį.
Aukščiausiu lygmeniu. Tokie principai paprastai būna įtvirtinti šalies pagrindiniuose įstatymuose - Konstitucijose. Kaip jau sakyta, šie principai persmelkia kiekvieną teisės šaką ir nurodo, kaip turi būti formuojamos tos šakos teisės normos, organizuojamas jų vykdymas. Bendrieji teisės principai yra konkretinami.
Šeimos santykių bylos priklauso nedispozityvių bylų grupei. Teisėtų teisių ir teisėtų interesų gynimas yra ir viešojo intereso gynimas. Paaiškėjus naujoms aplinkybėms, peržengti pareikštų reikalavimų ribas, t. y. pagrindu (CPK 376 straipsnio 3 dalis), kt. Šeimos narių teisėtus interesus (LAT 2008 m. kovo 4 d. byloje Nr. 3K-3-145). dalyką. Pateikto ieškinio pagrindu ir dalyku. Proceso principų - dispozityvumo - išimtis (CPK 13 straipsnis). Veikia visuomenės interesus (LAT 2007 m. lapkričio 21 d. byloje Nr. 3K-3-513). Teisėmis ir interesais susijęs elementas, t. y. straipsnis) (LAT 2007 m. kovo 19 d. nutartis byloje Nr. (CPK 376 straipsnio 3 dalis) (LAT 2006 m. gruodžio 11 d. byloje Nr. 3K-3-653). Straipsnio 3 dalis) (LAT 2006 m. spalio 6 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-538). Dalies 2 ir 3 punktuose nustatytomis formomis, t. y. pinigų suma arba priteisiant vaikui tam tikrą turtą. M. rugsėjo 13 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-469). Peržiūrėti. Šalių paveldo dalis, kontekste. Esant proceso atnaujinimo pagrindams bei taikant šiuos neformaliai. Pakartotinio bylos nagrinėjimo. Aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje Brumarescu v. Rumunija (pareiškimo Nr. 28342/95); 2002 m. liepos 25 d. Sovtransavto Holding v. Ukraina (pareiškimo Nr. 48553/99); 2007 m. kovo 1 d. sprendimas, priimtas byloje Sypchenko v. (pareiškimo Nr. 38368/04); 2007 m. kovo 15 d. byloje Volkov v. Rusija (pareiškimo Nr. konvencijoje nustatytu teisiniu reguliavimu. Taikymo galimumo. Taikymą ribojančiu teisiniu pagrindu.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 7 d. GaliojaCivilinis kodeksas įsigalioja nuo 2001 m. liepos 1 d. Civilinio kodekso 1.34, 1.36, 1.44 straipsnių normos įsigalios nuo to momento, kai įsigalios šiuose straipsniuose nurodytos Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys. Civilinio kodekso 2.27 straipsnio norma dėl teisės pakeisti lytį įsigalioja nuo 2003 m. liepos 1 d. Civilinio kodekso 2.70 straipsnyje ir 2.106 straipsnio 4 punkte numatytos normos dėl juridinio asmens likvidavimo juridinio asmens registro tvarkytojo iniciatyva įsigalioja nuo juridinių asmenų registro veiklos pradžios. Civilinio kodekso 2.79 straipsnio 4 dalies normos įsigalioja nuo juridinių asmenų registro veiklos pradžios.
Civilinio kodekso trečiosios knygos XII skyriaus antrojo skirsnio normos dėl valstybės išlaikymo nustatymo vaikams, kurie ilgiau kaip mėnesį negauna išlaikymo iš tėvo (motinos) ar iš kitų pilnamečių artimųjų giminaičių, turinčių galimybes juos išlaikyti, įsigalioja nuo 2002 m. sausio 1 d. Civilinio kodekso trečiosios knygos XV skyriaus normos dėl bendro gyvenimo neįregistravus santuokos įsigalioja nuo įstatymo, reglamentuojančio partnerystės įregistravimo tvarką, įsigaliojimo momento. Civilinio kodekso ketvirtosios knygos normos, susijusios su valdymo teise, kaip savarankiška daiktine teise, servitutu, uzufruktu, užstatymo teise (superficies), ilgalaike nuoma, kaip savarankiška daiktine teise (emphyteusis), įsigalioja nuo 2003 m. liepos 1 d., išskyrus tuos atvejus, kai šių teisių nustatymo pagrindas yra įstatymas. Civilinio kodekso 4.171 straipsnio normos dėl bendrosios dalinės nuosavybės dalies įkeitimo ir 175-4.178 straipsnių bei kitos šio kodekso normos dėl priverstinės hipotekos įsigalioja nuo 2001 m. spalio 1 d. Civilinio kodekso 5.32 straipsnio ir 5.50 straipsnio 6 dalies normos įsigalioja nuo testamentų registro veiklos pradžios.
Valid from 6-set-2000 (Civilinis kodeksas įsigalioja nuo 2001 m. liepos 1 d. Civilinio kodekso 1.34, 1.36, 1.44 straipsnių normos įsigalios nuo to momento, kai įsigalios šiuose straipsniuose nurodytos Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys. Civilinio kodekso 2.27 straipsnio norma dėl teisės pakeisti lytį įsigalioja nuo 2003 m. liepos 1 d. Civilinio kodekso 2.70 straipsnyje ir 2.106 straipsnio 4 punkte numatytos normos dėl juridinio asmens likvidavimo juridinio asmens registro tvarkytojo iniciatyva įsigalioja nuo juridinių asmenų registro veiklos pradžios. Civilinio kodekso 2.79 straipsnio 4 dalies normos įsigalioja nuo juridinių asmenų registro veiklos pradžios.
Civilinio kodekso trečiosios knygos XII skyriaus antrojo skirsnio normos dėl valstybės išlaikymo nustatymo vaikams, kurie ilgiau kaip mėnesį negauna išlaikymo iš tėvo (motinos) ar iš kitų pilnamečių artimųjų giminaičių, turinčių galimybes juos išlaikyti, įsigalioja nuo 2002 m. sausio 1 d. Civilinio kodekso trečiosios knygos XV skyriaus normos dėl bendro gyvenimo neįregistravus santuokos įsigalioja nuo įstatymo, reglamentuojančio partnerystės įregistravimo tvarką, įsigaliojimo momento. Civilinio kodekso ketvirtosios knygos normos, susijusios su valdymo teise, kaip savarankiška daiktine teise, servitutu, uzufruktu, užstatymo teise (superficies), ilgalaike nuoma, kaip savarankiška daiktine teise (emphyteusis), įsigalioja nuo 2003 m. liepos 1 d., išskyrus tuos atvejus, kai šių teisių nustatymo pagrindas yra įstatymas. Civilinio kodekso 4.171 straipsnio normos dėl bendrosios dalinės nuosavybės dalies įkeitimo ir 175-4.178 straipsnių bei kitos šio kodekso normos dėl priverstinės hipotekos įsigalioja nuo 2001 m. spalio 1 d. Civilinio kodekso 5.32 straipsnio ir 5.50 straipsnio 6 dalies normos įsigalioja nuo testamentų registro veiklos pradžios. Civilinio kodekso 6.767 straipsnio 2 dalies normos dėl franšizės sutarties sudarymo fakto registravimo juridinių asmenų registre įsigalioja nuo juridinių asmenų registro veiklos pradžios.)
Enacted by:Lietuvos Respublikos Seimas Draft amendments:Ex post assessment:NonePublished:, 6-set-2000, No. 74-2262 , 13-set-2000, No. 77-0, 22-set-2000, No. 80-0, 29-set-2000, No.
tags: #byla #del #bendro #sutuoktiniu #turto #padalijimo