Steponas Darius - vienas žymiausių Lietuvos lakūnų, patriotas, karys, sportininkas ir visuomenės veikėjas, kurio gyvenimas ir darbai įkvėpė daugybę žmonių. Šiame straipsnyje apžvelgsime jo gyvenimo kelią, veiklą siekiant Lietuvos nepriklausomybės ir dalyvavimą Klaipėdos krašto prijungime prie Lietuvos.
Ankstyvasis gyvenimas ir emigracija į Ameriką
Būsimasis aviatorius gimė 1896 m. sausio 8 d. netoli Klaipėdos, dabartiniame Klaipėdos rajone, tuometiniame Kvėdarnos valsčiuje Rubiškės kaime (dabar - Dariaus kaimas) Jono Romualdo Jucevičiaus ir Augustinos Jucevičienės (buv. Vaišvilaitės) šeimoje. Kaip rašo S. Stepukui teko ganyti gyvulius. Kadangi berniukas buvo labai judrus, be to, labai mėgo karstytis į medžius ir iš aukštai žiūrėti į žemę, šis užsiėmimas jam labai tiko.Nors vaikas buvo gyvo ir judraus būdo, kartu jis buvo ir prieraišus, paklusnus, labai mylėjo artimuosius ir ypač - mamą. Nuo vaikystės Steponui mama buvusi geriausia draugė, kuriai sūnus patikėdavęs visas savo paslaptis. „Savo vaikus tėvai auklėjo taip, kad jie vienas kitą suprastų, būtų jautrūs ir prireikus visada pagelbėtų vienas kitam“, - rašo N.Deja, vaikystės idilė tęsėsi neilgai - kai Stepukui sukako 8 metai, mirė dar visai jaunas jo tėvas, kuriam buvo tik 49. Po metų mama ištekėjo už tame pačiame kaime gyvenusio Kazio Degučio. Patėvis, nors ir geras žmogus, bet nebuvęs tos darbštus, kaip a.a. tėvas, jam ūkininkauti nesisekė, todėl neilgai trukus šeima nusprendė geresnio gyvenimo ieškotis anuometinėje lietuvių „pažadėtojoje žemėje” - Jungtinėse Amerikos valstijose.Amerikoje naujieji emigrantai iš pradžių kelis kartus keitė gyvenamąją vietą, kol 1909 m. visam laikui apsistojo Čikagoje. Čia 1910 metais Degučiams gimė sūnus Stasys, penktasis Dariaus mamos vaikas. Čikagoje Steponas baigė pradžios mokyklą, o 1912 metais pradėjo lankyti Kertiso vidurinę mokyklą (Curtis High School), kurioje be bendrųjų dalykų buvo mokoma ir architektūros. Mokslai jam sekėsi gerai, tad 4 metų kursą baigė per 3,5 metus.Straipsnių rinkinyje „Lietuvos aviacijos istorija 1919 - 1940″ Pijus Poškus rašo, jog paauglystėje S. Darius matė, „kaip broliai Raitai bando savo lėktuvą, nuo tos dienos jis susižavėjo aviacija. Beje, lėktuvų modelius gaminti jis ėmėsi ir pats. Mamai, rodydama juos, Stepas sakydavo: „Kai užaugsiu, aplėksiu aplink visą žemę ir grįšiu pas tave, mama”. 1916 metais 19-metis Steponas įstojo į technikos profilio koledžą (Lane Junior College), kur metus laiko lankė inžinerijos kursą. Tuo metu jis antrą kartą pakeitė savo pavardę - sutrumpino savo a.a.
Dalyvavimas Pirmajame pasauliniame kare
1917 m. balandžio 6 d. JAV paskelbus karą Vokietijai, S. Darius metė mokslus ir savanoriu išvyko į frontą, nors šiam sūnaus žingsniui nepritarė motina. Spalio 19 d. iš Niujorko, kuriame iki to laiko buvo apmokomas karybos, laivu „Prezident Lincoln” S. Prieš kelionę jis savo mamai parašė tokį laišką: „Brangioji mamyte! Apsidraudžiau, apdraudą valdžia man išmokėtų man mirus arba jei likčiau invalidu. Jei žūsiu, tai ši apdrauda bus išmokėta ne išsyk, bet kiekvieną mėnesį po 57 dol. Tikiuosi, kad tai būtų tau, mamyte, šiokia tokia parama”.O po kurio laiko į Čikagą atskriejo laiškas jau iš Prancūzijos: „Esu jau Prancūzijoj ir negaliu gerai susižinoti su jumis taip, kaip Niujorke būdamas. Bet jei kelias savaites negausi iš manęs laiško, bus ženklas, kad aš gerai gyvuoju. Teisybę sakant, mes nedirbam labai sunkiai. Bet kai nuvykstam į mokymo aikštę ir šaudyklą, tai ten prasideda sunkus darbas. (…) Mes labai draugiškai sugyvenam su prancūzų kareiviais, nežiūrint to, kad mes turim su jais kalbėti tik rankomis. Bet, nevartodami žodžių, mes labai nuoširdžiai vienas kitą suprantame”. S. Darius išmoko telefonininko profesijos ir jau būdamas fronte dažnai namo rašydavo laiškus, kuriuose gana vaizdžiai aprašydavo savo įspūdžius.1918 metų rugpjūčio 1 d. jis buvo sužeistas ir apie tai tai papasakojo laiške namiškiams: „Rugpjūčio 1 dieną įrengiau ir tiesiau naują liniją frontan. Apie 22 val. grįžtant 3 sviediniai krito netoli mūsų ir sužeidė mane į dešinį šoną. (…) Antrą dieną man padaryta operacija ir iš žaizdos išimta sviedinio skeveldra. Ketvirtą dieną mano žaizda jau susiūta, o 16-tą dieną buvau pasiųstas į Nanto ligoninę”. Už sąžiningą tarnybą JAV kariuomenėje S.Kaip karo dalyvis S. Jau minėtas P. Poškus rašo, jog po karo S. Darius aktyviai dalyvavo Amerikos lietuvių karių organizacijoje SALK (Susivienijimas Amerikos Lietuvių Kareivių). Iš pradžių jis ėjo SALK 3-ios kuopos valdybos sekretoriaus, sekretoriaus padėjėjo, o nuo 1920 m.
Grįžimas į Lietuvą ir veikla Lietuvos labui
Gyvendamas Amerikoje, S. Darius visą laiką domėjosi, kas vyksta Lietuvoje, tačiau apie grįžimą į Tėvynę aktyviau ėmė mąstyti, Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, o ypač kai jaunai valstybei ėmė grasinti kaimyninė Lenkija. S. Dariui tapus vienu svarbiausiu SALK‘o vadovu, jis ėmė rūpintis kelionpinigių skirstymu ir kitais organizaciniais grįžimo į Lietuvą reikalais.Į Lietuvą S. Kaip rašo P. Poškus, tik atvykus į Lietuvą „Darius ir J. Milius skiriami į Generalinio štabo Žvalgybos skyrių. Tarnybos reikalais lankydamas Lietuvos miestelius aplanko ir savo tėviškę”. N. Grįžęs į Kauną, užrašų knygutėje D. Darius parašė: „Rugpjūčio 29 d. (1920 m.- aut.Dariūtė prisimena, kaip dar gyvendamas JAV, jos tėvelis ne kartą namiškiams yra kalbėjęs apie tai, kad svajoja savo akims pamatyti Vilnių. Kaip įpratęs, kelionės įspūdžius jis aprašo dienraštyje: „Kad regėjus tą garsingą ir tautiškai šventą Gedimino kalną ir pilį. Užlipu ant kalno ir pasveikinu tą Lietuvos sargą. (…) „Regiu Trijų kryžių kalną su jos istoriškais paminklais, cemento kryžiais”. Kiti įrašai dienoraštyje jau ne tokie džiugūs: „Rugsėjo 22 d. lenkai skelbia karą Lietuvai. Atkaklūs mūšiai fronte. Rugsėjo 24 d. gaunu nuo Seimo atsakingojo sekretoriaus S. Riaukos rekomendaciją aplankyti Steigiamojo seimo posėdį. Posėdį atidaro pirmininkas Stulginskis. Pabaigoje Sleževičius daro nepaprastą pranešimą dėl lenkų į Lietuvą įsiveržimo ir siūlo ryt dieną susirinkti aptarti priemones, kaip apsiginti nuo dvarininkų invazijos (siūlymą atstovai priima rankų plojimu).Rugsėjo 25 d. S. Dariaus, susirūpinęs dėl Vilniaus krašto likimo, rašo laišką savo draugams į JAV iš SALK’o: „Gerbiamieji draugai! Tikėdamas į Jūsų pasiryžimą ir darbštumą Tėvynės labui, aš, kaipo vienas iš bendradarbių, kreipiuos į tvirtai pasiryžusias Jūsų eiles - į Amerikos lietuvius. Prašau Jūsų pagalbos kovoj prieš užpuolikus lenkus, kurie, dvarininkų vedami, puola mūsų žemę, plėšia mūsų sodžius, miestus, lieja mūsų žmonių kraują. Dabar, broliai, laikas prisidėti prie tos šventos kovos, savanoriais važiuoti Lietuvon arba siųsti karišką medžiagą. Patyriau Lietuvos kariuomenės reikalus, pasirodo, labai trūksta karo pabūklų, kaip antai: automobilių, tankų, šarvuotų automobilių ir kitų techniškų priemonių. Būtų gerai, jei visos Čikagos lietuvių pastangos būtų sutelktos nupirkimui nors vieno šarvuoto automobilio, kuris padėtų kovoti su lenkais. Tačiau įvykiai klostosi nepalankiai - spalio 15 d. lenkai užima Vilnių, S.Baigęs Karo mokyklą S. Darius buvo paskirtas į artileriją, bet jau birželio mėn. S. Darius 1921 m. savo dienoraštyje rašo: „Birželio 9 d. kuopos vado kapitono Juozaičio esu pristatytas kaipo kandidatas aviacijon. Birželio 10 d. su kandidatais Čemarka, Vyt. Valteriu, Vyt. Zakšausku ir Remeika nuvykstu patikrinimui. Skraidžiau viršum Kauno ir Garliavos. Pirmas bandymas sėkmingas”. 1922 m. baigęs teorinius kursus, kaip rašo P. Poškus, „birželio mėnesį leitenantas Darius vykdė žvalgo pareigas. Liepos 25 d. 1922 m. spalio 12 d. jaunam lakūnui S. Dariui itin svarbi - jis pirmą kartą savarankiškai pakyla virš Kauno su lėktuvu „Albatrosas B-2″. Tada S. Greitai S. Darius įvaldė ir kitokio tipo lėktuvus, tarp jų ir karinį LVGC-5, pagamintą Vokietijoje. Jis paskiriamas į vyr. leitenanto A. N. Dariūtė rašo, kad mokydamasis skraidyti, S. Darius aktyviai domėjosi pasaulio aviacijos pažanga.Lietuvos karo aviacijoje S. Darius tarnavo penkerius metus: nuo 1922 iki 1927 m. Pasak P. Poškaus, kapitonas S. S. S. Darius buvo aktyvus Mažosios Lietuvos prijungimo prie Didžiosios Lietuvos dalyvis.
Dalyvavimas Klaipėdos krašto prijungime prie Lietuvos
Klaipėdos universiteto istorijos profesoriaus V. Vareikio teigimu, 1922 m. pradžioje Lietuvos atstovas Klaipėdoje kunigas ir rašytojas Jonas Žilius pasiūlė užimti Klaipėdą jėga, o į pačią operaciją įtraukti Lietuvos šaulių sąjungą. Jonas Žilius gavo finansinę Lietuvos vyriausybės paramą prolietuviškai propagandai Klaipėdos krašte skleisti.Turėjo praeiti dar šiek tiek laiko, kol 1922 m. rudenį slaptame Lietuvos Ministrų Tarybos posėdyje ministras pirmininkas ir užsienio reikalų ministras Ernestas Galvanauskas, jau pasiekęs preliminarų Berlyno pritarimą, pasiūlys Generaliniam štabui parengti sukilimo planą ir išrinkti sukilimo vadovą. Emigracijoje rašytuose atsiminimuose E. Galvanauskas teigė, kad buvo nutarta „suorganizuoti vadinamąjį Klaipėdos krašto lietuvininkų sukilimą prieš vokišką Direktoriją ir jos ramstį Petisné, užimti Klaipėdos kraštą ir ginčo objektą paimti į Lietuvos vyriausybės rankas“. Ministrų Kabinetas pritarė E.„Į Klaipėdos kraštą buvo pasiųsti žvalgai, tarp kurių buvo Žvalgybos skyriaus Kontržvalgų skyriaus viršininkas Jonas Polovinskas ir žurnalistas, Šaulių sąjungos atstovas, Matas Šalčius, vėliau tapęs žinomu keliautoju, o, anot kai kurių duomenų, ir karo aviacijos mokyklos kursantas Steponas Darius. Informacija apie padėtį krašte buvo nuolat perduodama E. Galvanauskui”, - pasirengimą operacijai komentavo V.Štai ką S. Darius rašė savo dienoraštyje: „1922 m. gruodžio 16 d. gavęs atostogų, sumaniau nuvykt Klaipėdon atlikti kai kuriuos asmens reikalus (iš tiesų tai buvo greičiausiai žvalgybinė užduotis - aut. pst.) ir paskiau, jei oras leis, dar nuvykti tėviškėn. Apsirengiau civiliniais drabužiais ir išvykau pažiūrėti tą miestą, apie kurį buvo daug kalbama, nes Lietuva vedė su Santarve derybas, kad Klaipėdos kraštas pagal Versalės sutarties 99 straipsnį būtų priskirtas prie Lietuvos. Atvykus į Bajorus, tuojau krito į akis teutonų valdžia, nors tada viskas buvo prancūzų priežiūroje. Bet, pažvelgęs į kaimiečių veidus ir šiaip į Klaipėdos gyventojus, matai, kad jie vis dėlto yra mūsų broliai. Man buvo labai nejauku, tuo labiau kad prakalbintas beveik kiekvienas mokėjo lietuviškai ir dauguma laikė save lietuviais, bet, eidami kasdienines savo pareigas, su pasididžiavimu kalbėjo vokiškai, kad skirtųsi nuo savo giminingųjų žemaičių”.Vytautas Kažukauskas 1998 m. parašytame straipsnyje „Lituanicos” didvyris grūdinosi ir Klaipėdos grąžinimo kautynėse” rašė, kad 1922 m. gruodžio 17 d. Klaipėdoje kalbėdamas su Vyriausiojo Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto reikalų vedėju Jurgiu Brūvelaičiu S. Darius sakė: „Nėra kitos išeities kaip sukilti prieš prancūzus ir prisiglausti prie Lietuvos. Iki Kalėdų, anot V. Kažukausko, S. Darius apsilankė Priekulėje, Šilutėje, Bajoruose, Rusnėje, Viešvilėje, Smiltynėje.Pats S. 1923 m. sausio 4-ąją S. V. Kažukauskas rašė vartydamas Klaipėdos operacijos dalyvių bylas radęs ir dokumentų, susijusių su S. Dariumi. Sausio 5-ąją Aviacijos viršininkui buvo perduotas kariuomenės vado įsakymas „ne vėliau šio sausio 7 d. komandiruoti į Vilkaviškį Raitelių Diviziono Vado žinion leitenantą Darių” (Nuotr. iš knygos „Lietuvos aviacijos istorija 1919-1940″ - Klaipėdos krašto savanorių armijos štabo bendradarbis D. Darius ir armijos leit. Sausio 6-ąją „labai skubioje telefonogramoje I Kavalerijos Divizijos Vadui” rašoma: „Kariuomenės Vadas įsakė: iki š.m. sausio 8 dienos paruošti 60 gerų raitelių ir 3 karininkus pildymui užduočio, su kuriuo Tamstą plačiau supažindins žodžiu, asmeniškai šiandien nuvykęs pas Tamstą leitenantas Darius.V. Vareikio teigimu, 1923 m. sausio 7 d. Klaipėdos link iš Kauno pajudėjo 1079 asmenų grupė, pavadinta Ypatingosios paskirties rinktine, kuri buvo sudaryta iš 8-ojo ir 11-ojo pėstininkų pulkų, Karo mokyklos ir Karo milicijos mokyklos kariūnų, Vilkaviškio, Kaišiadorių ir Panevėžio šaulių būrių ir apie 300 savanorių iš Didžiosios Lietuvos. „Sausio 11-12 dienomis 3-oji (Šilutės) majoro Jakščio vadovaujama grupė be didesnio pasipriešinimo užėmė Šilutę, kadangi Šilutės policininkai buvo mobilizuoti Klaipėdos gynybai. Grupę sudarė 25 5-ojo pėstininkų pulko kareiviai ir karininkai ir 80 Vilkaviškyje sudaryto būrio šauliai. Kelias dienas S.Pasak V. Vareikio, užėmus Klaipėdos kraštą, S. Darius dar kurį laiką pasiliko Klaipėdoje ir tapo J. Budrio vadovaujamos Klaipėdos krašto armijos 1-ojo pulko 8 kuopos vadu, nes gerai mokėdamas anglų kalbą bei galėdamas susikalbėti prancūziškai pravertė derybose su į Klaipėdą atplaukusiais Santarvės karinių pajėgų atstovais. 1923 m. vasario 19 d. Klaipėdos kraštas buvo perduotas Lietuvai, o S. „Paskutinį kartą Steponas Darius apsilankė Klaipėdoje 1923 m. liepos 14-21 dienomis, kai kaip šios eskadrilės narys kariuomenės vadovybės buvo pasiųstas į uostamiestį sutikti JAV karo lakūną”, - žymiojo aviatoriaus dalyvavimo Klaipėdos sukilime vaidmenį apibendrino V.Pats gi S. Darius laiške savo draugui A. Tutliui į Ameriką 1923 m. vasario 27 d. rašė: „Dabar jau Klaipėda yra mūsų ir bus visada mūsų. Mes savo darbą atlikome lengvai ir dabar paliekam vietos žmonėms laisvai apsispręsti. Buvo juoko, kad mes labai išgąsdinom prancūzus. Nors jie buvo puikiai ginkluoti, bet kai pamatė ir mūsų drąsą, pasidavė mums ir atidavė visą savo tvirtovę. Mačiau, kad nė pas vieną iš mūsų nesimatė mažiausio krislo baimės. Mūsų visų buvo viena mintis ir vienas tikslas. Kiekvienas žingsnis buvo sumanus ir drąsus. Kur vienoda mintis, vienybė - ten ir galybė, kaip visi paprastai sakome”. Už dalyvavimą prijungiant Klaipėdos kraštą prie Lietuvos S. Lietuvoje S. Dariaus išbuvo iki 1927 m.
| Data | Įvykis |
|---|
| 1896 m. sausio 8 d. | Gimė Rubiškės kaime, netoli Klaipėdos |
| 1904 m. | Mirė tėvas |
| 1905 m. | Motina ištekėjo už Kazio Degučio |
| 1909 m. | Šeima emigravo į JAV |
| 1917 m. | Įstojo į JAV kariuomenę |
| 1918 m. rugpjūčio 1 d. | Buvo sužeistas Pirmajame pasauliniame kare |
| 1920 m. | Grįžo į Lietuvą |
| 1922 m. | Dalyvavo Klaipėdos krašto prijungimo operacijoje |
| 1923 m. vasario 19 d. | Klaipėdos kraštas buvo perduotas Lietuvai |
| 1927 m. | Išvyko iš Lietuvos |
Lituanica - lietuvių Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydis
Skrydis per Atlantą ir tragiška žūtis
S. S. Tad tik priminsime, kad lėktuvas „Lituanica”, kuriuo lietuvių lakūnai iš Niujorko skrido į Kauną, sudužo 1933 m. liepos 15 d. dabartinėje Lenkijos teritorijoje greičiausiai pašautas vokiečių. Ore lakūnai išbuvo 37 val. ir 11 min. S. Apie talentingus, daug ką nuveikusius žmones neretai liaudyje sakoma: „Dievas davė ir dribtelėjo”. Šis posakis ...
tags:
#butu #ukis #panevezio #dariaus #ir #gireno