Dėl sienų šiltinimo iš vidaus kyla daug diskusijų. Vieni specialistai įrodinėja, kad toks šiltinimas kenkia namo konstrukcijoms, kiti - kad viskas gerai. Bendravau su šiltinimo, sandarinimo medžiagų gamintojais, technologais, jų patarimai irgi buvo prieštaringi.
Lietuvoje šis patalpų apšiltinimo būdas yra neretai naudojamas. Šalti kambariai ir didžiulės sąskaitos, didelė santykinė drėgmė, pelyti linkę išorinių sienų kampai - pagrindinės priežastys, kodėl sovietmečiu statytų daugiabučių namų gyventojai, nesulaukdami renovacijos, savarankiškai imasi veiksmų, kad pagerinti gyvenimo sąlygas ir sumažinti šildymo sąskaitas. Apšiltinimą iš vidaus renkasi ir kolektyvinių sodų gyventojai, norėdami pritaikyti senus vasarnamius nuolatiniam gyvenimui.
Sienas apšiltinti iš vidaus labiausiai apsimoka senos statybos namuose. Pati svariausia priežastis - tai senos statybos namai paveldo zonose. Gauti leidimą apšiltinti tokį namą iš išorės pakankamai sudėtinga. Taip pat panaši situacija būna, kai name daug kaimynų, kurie nepritaria namo renovacijai. Manau, kad šiltinimas iš vidaus bus naudingas ir senos statybos mūriniams privatiems namams, nes šiltinti iš išorės tokius namus brangu ir sudėtinga.
Į apšiltinamų iš vidaus pastatų kategoriją galima priskirti ir jau dalinai apšiltintus pastatus iš lauko pusės. Prieš 15 - 20 metų naujai statomiems ir jau pastatytiems pastatams apšiltinimui iš lauko buvo naudojama 5 cm, retesniais atvejais 10 cm storio polistireno plokštės. Pakitus energijos kainoms ir pasikeitus energinio efektyvumo reikalavimams, tokie pastatai, nenorint keisti fasado, gali būti papildomai apšiltinti iš vidaus be didesnių problemų.
Tačiau didžiausia bėda - gyvenantiems stambiaplokščiuose senos statybos namuose. Daugiabučių namų, statytų iki 1993 m, šiluminė varža turėjo būti 1, tačiau VGTU specialistams atlikus Vilniaus miesto daugiabučių namų būklės analizę, nustatyta, kad dažniausiai sienos varža nesiekia planuoto rodiklio ir kai kur lygi tik 0,8.
Apšiltinus iš vidaus šildymo sąskaitų sumažinti nepavyks, tačiau patalpose temperatūra pakils keliais laipsniais. Man svarbiausia priežastis šiltinimui iš vidaus buvo ta, kad namas yra paveldo apsaugos zonoje, papildoma šiluma atpigino padidėjusio buto šildymo išlaidas. Darydamas remontą įrengiau palėpę, padidinusią buto plotą du kartus. Paskaičiavus buto sienų apdailos išlaidas supratau, kad su apšiltinimu bus netgi pigiau. Atrodytų paradoksas, tačiau šiais laikais brangiausios yra ne medžiagos, bet darbai. Ypač jei norisi kokybiškai atlikto darbo.
Kodėl ekspertai rekomenduoja vengti šiltinimo iš vidaus?
Šiltinant išorines sienas patalpoje, jų laikantysis sluoksnis pasilieka išorėje. Dėl to išorės laikančiajame sluoksnyje vyksta gerokai didesni neigiami reiškiniai, nei sluoksnyje, esančiame pastato viduje ir apšiltintame iš išorės. Taigi, pastatai turi būti apšildyti iš išorės, o apšiltinimas iš vidaus gali būti rekomenduotinas tik išimtinais atvejais, kai nėra galimybės jų išorines sienas apšiltinti iš išorės, kai būtina mažinti šilumos nuostolius ar pastatuose netenkinami higienos normos reikalavimai.
Jei individualių namų savininkai, įvertindami pastato būklę, gali lengviau priimti sprendimus, tai daugiabučių namų gyventojai turi labai atsakingai priimti sprendimą apsišildyti savo butą iš vidaus. Vienas, pagerindamas savo gyvenimo sąlygas, gali pakenkti kitiems.
Kaip teisingai pasirinkti medžiagas ir technologijas?
Žinant bent apytikrę senų sienų šiluminę varžą, nesudėtinga nustatyti, kokio storio termoizoliacija tinka konkrečiai sienai. Vilnius Technikos Universiteto mokslininkų atliktas temperatūros laukų modeliavimas su įvairiais iš vidaus apšiltintų išorės sienų variantais parodė, kad, norint pritaikyti šiltinimo iš vidaus būdą, išorinių sienų šiluminė varža turi būti apie 1,2 kv. m·K/W, Eksperimentiškai nustatyta, kad šiltinamosios medžiagos storis šiltinant iš vidaus, jeigu nėra vandens garų izoliacijos, gali būti apytikriai apie 4 cm. Didinant šiltinimo medžiagos storį būtinai reikalinga vandens garų izoliacija.
Pasirinkus mažesnį, iki 5 cm, termoizoliacijos storį, galima mažiau pakenkti pastato išorinėms konstrukcijoms, išvengti rasos taško neigiamų pasekmių, tačiau ir apšiltinimo efektas bus mažesnis. Ir čia svarbus kitas momentas - suvaldyti vandens kondensatą kambaryje. Uždarius vandens garų pasišalinimo per sieną kelius, reikalinga saugotis jo neigiamų pasekmių ir užtikrinti gera kambarių mikroklimatą. Reikalinga peržiūrėti ir atstatyti projektinius pastato ventiliacinius kanalus, vonioje ir virtuvėje įrengti papildomą ištraukiamą ventiliaciją, periodiškai vėdinti kambarius.
Medžiagos sienų šiltinimui iš vidaus
Svarbios plokščių šilumos izoliacinės savybės, kurias rodo medžiagos liambda skaičius. Daug yra svarstymų, ar šiltinimo plokštės turi būti laidžios garams. Daugiau specialistų teigia, kad garų migracija neturi didelės reikšmės. Daug kur kalbama apie atsirandantį rasos tašką. Rasos taškas žiemą visada bus sienoje. Jis tik šiek tiek pasislenka link vidinės sienos. Kad kažkur sienoje kauptųsi kondensatas, neįtikėtina.
Vidinės sienos yra bendra šiltinimo sistemos dalis ir geriausias rezultatas bus gautas šiltinant lubas, sienas, grindis ir angokraščius. Sienas greičiausia šiltinti naudojant klijuojančias putas. Lyginimui visai tiks tos pačios klijuojančios putos. Purškiau tankų sluoksnį, laukiau apie 10 -12 minučių, kol paviršius sukietėja, bet viduje dar minkšta ir prie sienos prispausdavau lygią EPS plokšte. Stingimo laikas priklauso nuo temperatūros ir drėgmės sąlygų.
Paruošus sieną klijuojamos šiltinimo plokštės. Gerai laikys, jei bus padengta ne mažiau 40 procentų plokštės ploto. Tai yra juosta palei kraštus ir "gyvatukas" viduryje. Suklijuotos plokštės dar gali būti kiek nelygios. Lazerinis nivelyras padeda pamatyti visus nelygumus. Galima kiek palyginti klijuojančiomis putomis. Klijuojama nuo apačios į viršų. Polistireninio putplasčio pjaustymui naudojau pjaustymo stakles. Plokštės klijuojamos taip, kad viršuje prie lubų ir apačioje prie grindų liktų apie 1 centimetro tarpas. Tarpui padaryti apačioje dažniausiai naudojama gipskartonio plokštės atraiža.
Ant šiltinimo plokščių klijuojamos gipskartonio plokštės. Būna plokščių su iš karto užklijuotu gipskartoniu. Aš sienas šiltinau Neoporu. Sienų šiltinimas iš vidaus gali būti atliekamas poliuretano putomis arba purškiamomis vatomis. Sienų tarpų šiltinimas gali būti atliekamas ir iš vidaus. Iš vidaus sienų tarpo šiltinimui gali būti pasirenkamos termoputa ir poliuretano putos. Pasitaiko ir nestandartinių sprendimų, kai reikia sienas iš vidaus šiltinti už gipso kartono plokščių. Tokiu atveju specialistai renkasi specialiai tam pagamintą injektuojamą poliuretaną.
Mūsų įmonė siūlo jau daugiau kaip 15 metų gaminamą ir naudojamą specialiąja tokiems darbams pritaikytą plokštę „Skamoplus“ ir visas kitas lydinčias medžiagas klijus, gruntą ir t.t.
Svarbu atliekant šiltinimo darbus
Svarbu atliekant šiltinimą iš vidaus, pradžioje įvertinti kur yra elektros lizdai, radiatoriai, grindjuostės ir kiti esantys elementai. Gana dažnai tenka papildomai apeiti vamzdžius. Gali tekti padirbėti su elektros instaliacija. Apdailai tenka daug darbų. Vidinės sienos apšiltinimas ir apdaila. Dažymas - vienas malonumas.
Šiltinant iš vidaus, svarbu apšiltinti ne tik sienas, bet ir dalį besiribojančių perdangų ar sienų. Taip pat rekomenduotina apšiltinti angokraščius, sąramų apačias. Jei to neatliksime, neapšiltintuose kampuose paviršiaus temperatūra bus dar mažesnė.
Nežiūrint į tai, kad darbus galima atlikti be didesnių investicijų, savomis jėgomis, vis tik apšiltinimo iš vidaus darbai reikalauja ne tik kruopštumo, bet ir žinių. Nesilaikant darbų technologijos, galima turėti didesnių problemų su kambario mikroklimatu, nei iki to.
Svarbu! Polistireninio putplasčio plokštės prie šiltinamo paviršiaus klijuojamos tam tikslui skirtais klijais. Vientisu klijų sluoksniu padengiamas visas plokščių paviršius. Jei sienoje yra langų bei durų, būtina kruopščiai apšiltinti angokraščių ir sąramų apačią. Klijuojamas polistireninio putplasčio plokštes labai svarbu gerai prispausti prie šiltinamo paviršiaus, kad tarp jų neliktų ertmių mikro micetams veistis. Ant šiltinamos sienos šiltinimo plokštės išdėstomos taip, kad plokščių horizontalių eilių vertikalios siūlės nebūtų vienoje vertikalėje. Į šilumos izoliacijos sluoksnį nerekomenduojama talpinti medinius tašus arba metalinius profilius, nes ties jais susidaro šilumos tilteliai.
Rąstinio namo šiltinimas iš vidaus
Rąstinį namą galima apšiltinti iš vidaus, tačiau tai reikalauja kruopštaus planavimo ir tinkamų medžiagų parinkimo:
- Vandens garų kontrolė: Vidaus apšiltinimas gali padidinti kondensacijos riziką, ypač jei izoliacija nėra tinkamai įrengta.
- Tačiau dažniausiai rąstinius namus rekomenduojama apšiltinti iš išorės siekiant išlaikyti konstrukcijų ilgaamžiškumą ir išvengti drėgmės problemų.
- Jei planuojate apšiltinti iš vidaus, būtina konsultuotis su specialistais, kurie gali padėti parinkti tinkamas medžiagas ir technologijas.
Galimos problemos ir kaip jų išvengti
Santykinės drėgmės lygis senosios išorinės sienos konstrukcijoje padidėja, nes senoji siena žiemą yra vėsesnė - tai lemia viduje esantis šiltinamasis sluoksnis. Padidėjusio drėgmės lygio problema kyla ne tik žiemą, bet dėl vidinio šiltinamojo sluoksnio senosios sienos papildomai drėksta ir vasarą. Net ir esant palyginti nestoram šiltinamosios medžiagos sluoksniui, žiemą šaltis prasiskverbs pro visą išorinę sieną iki šiltinamojo sluoksnio.
Taigi, neapdairiai apšiltinus seno mūrinio pastato vidų galima nepataisomai pakenkti laikančiajai konstrukcijai. Dešimtmečius ir šimtmečius gerai išsilaikiusios išorinės sienos dėl papildomos drėgmės gali pradėti pelyti ir net irti dėl šalčio daromos žalos.
Dėl pirmiau minėtų priežasčių taisyklė, kad daugiau izoliacijos, geresnė izoliacinės medžiagos λ vertė ir geresnė apšiltintos sienos U vertė yra geri dalykai, nėra taikoma vidaus šiltinimo atveju.
Žemiau pateiktoje lentelėje apibendrinti galimi pavojai ir sprendimo būdai:
| Pavojus | Priežastis | Sprendimo būdas |
|---|---|---|
| Pelėsis | Drėgmės kondensacija dėl netinkamos izoliacijos | Tinkamas medžiagų parinkimas, garų izoliacija, vėdinimas |
| Konstrukcijų irimas | Drėgmės įsiskverbimas į sienas | Kapiliarinis aktyvumas, vandens garams laidžios medžiagos |
| Šilumos tilteliai | Netinkamas šiltinimo plokščių montavimas | Kruopštus montavimas, vengti medinių ar metalinių elementų |
| Naudingo ploto sumažėjimas | Šiltinimo medžiagų storis | Optimalus šiltinimo medžiagos storio parinkimas |
Galima šiltinti vandens garams nelaidžia medžiaga. Atsižvelgiant i konstrukcijų kokybę ir medžiagų senėjimą, ilgainiui kyla pavojus, kad žiemą dėl oro nuotėkio ant vėsaus senos sienos paviršiaus gali kondensuotis drėgmė. Drėgmės ir šalčio derinys gali pažeisti pastatą. Galima šiltinti kapiliariai aktyviomis, vandens garus gerai praleidžiančiomis medžiagomis. Esant labai šiltam ir drėgnam patalpos orui, ant senos sienos vidinio paviršiaus kondensuojasi daugiau vandens nei jo gali pašalinti kapiliarinis drėgmės srautas.
Alternatyvūs šiltinimo sprendimai
Jeigu mūrinio namo sienos yra su oro tarpu (didžiausia tikimybė), tai svarbiausias ir būtinas žingsnis - užpildyti tarpsienius termoizoliacine medžiaga.
Šiltinimas iš vidaus yra pats blogiausias pasirinkimas:
- tuščiuose tarpsieniuse išliks oro srautai, kurių įtaką vis vien jausite;
- vidinė mūro siena taps dar šaltesnė, dėl ko po vidine izoliacija gali pradėti kondensuotis drėgmė ir susidaryti pelėsis;
- prarasite šilumos akumuliacijos efektą mūrinėje sienoje, nes ji bus atitverta nuo šilto patalpos oro;
- viduje reikės atlikti pilną remontą;
- sumažinsite patalpų plotą.
Jeigu sienos be oro tarpo tai efektyviausias šiltinimas tik iš išorės.
Šiltinant iš lauko, patartume naudoti klasikinį šiltinimo būdą - naudoti 15 ÷20 cm storio polistireninio putplasčio Šiloporas EPS 70 plokštes ir aptinkuoti dekoratyviniu tinku.
Apibendrinant: Namo šiltinimas iš vidaus, tai gan dažnai pateikiamas klausimas, į kurį nėra vienareikšmio atsakymo, tačiau reikėtų patarti klausėjui naudotis šia galimybe - šiltinti mūrines ar gelžbetonines buto ar namo sienas iš vidaus - kaip paskutine įmanoma alternatyva, nes atitvarų konstrukcijų šiltinimas iš vidaus yra pats prasčiausias variantas iš kitų galimų tiek ekonomine, tiek ir komforto prasme.
Kaip teisingai šiltinti – iš išorės ar iš vidaus
tags: #butu #siltinimas #is #vidaus