Artėjant naujai kadencijai, Lietuvoje vis dažniau diskutuojama apie politikų atlyginimus ir gaunamas išmokas. Ši tema aktuali ne tik patiems politikams, bet ir visuomenei, kuri tikisi skaidraus ir teisingo atlygio už darbą valstybės labui.
Lietuvos Respublikos Seimas. Šaltinis: Delfi.lt
Seimo Narių Atlyginimų Pokyčiai
Naujos kadencijos Seimo nariai uždirbs daug daugiau nei įprastai - atlyginimai didės dvigubai. Iki šiol Seimo nariai gavę per 2,1 tūkst. eurų į rankas, netrukus uždirbs 3,8 tūkst. eurų.
Anot E. Gentvilo, atlyginimų pokyčiai - būtini. Seimo nario alga nesikeitė 15 metų - nuo 2008 m. krizės. Seimo nariai buvo mažiausiai apmokami politikai ir valstybės tarnautojai Lietuvoje.
Seimo pirmininkas naujoje kadencijoje gaus 5,3 tūkst. eurų į rankas. Dabar ši suma nesiekė 3 tūkst. eurų. Premjero postą žadanti užimti Vilija Blinkevičiūtė naujose pareigose uždirbtų daugiau nei Seimo pirmininkas, kone 5,3 tūkst. eurų.
Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas iki šiol prieš mokesčius uždirbdavo 4 315,20 euro, į rankas - 2 610,70 euro. Seimo komitetų pirmininkai iki šiol gaudavo 4 036,20 euro algą prieš mokesčius, o į rankas - 2 441,9 euro. Seimo frakcijų seniūnų algos priklausys nuo frakcijų dydžio.
Valstybės politikų darbo užmokestis (pareiginė alga) apskaičiuojamas šio įstatymo priede atitinkamą valstybės politikui nustatytą pareiginės algos koeficientą padauginus iš Lietuvos Respublikos pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio 1785,4 euro.
Atlyginimas turi būti konkurencingas tam, kad pritrauktų profesionalius Seimo narius, kad priimami sprendimai būtų priimami tokių žmonių, kurie turi reikiamas žinias ir kompetencijas.
Seimo galva uždirbs panašiai kaip geras programuotojas, bet mažiau nei valstybės įmonės vadovas. Pavyzdžiui, „Lietuvos geležinkelių“ generalinio direktoriaus alga pirmąjį šių metų pusmetį sudarė apie 7,7 tūkst. eurų per mėnesį į rankas.
Naujai išrinkti parlamentarai uždirbs dvigubai daugiau. Nors seimo nario alga ir taip dvigubai lenkia vidutinį atlyginimą Lietuvoje, politikai pritarė valstybės tarnybos reformai, kuri pakeitė viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų skaičiavimo tvarką. Jei seimo narys vadovaus komitetui, jo atlyginimas gali išaugti iki 4 300 eurų.
Dar didesnis atlygis numatytas seimo pirmininkui ir asmeniui, kuris vadovaus vyriausybei - jų atlyginimai po mokesčių padidės nuo dabartinių 2 825 eurų iki 5 255 eurų „į rankas“. Tuo tarpu seimo vicepirmininkai gaus apie 4 600 eurų po mokesčių.
Už savo gyvenimo pasigerinimą praėjusiais metais balsavo 86 parlamentarai, prieš buvo vos 4, o dar 14 nusprendė susilaikyti. Nors anuomet politikai tikino, jog gerina ne savo, o būsimų parlamentarų darbo sąlygas, dabartiniai rinkimų rezultatai rodo ką kita. Juk daugelis už smarkiai padidėjusias algas balsavusių politikų sėkmingai ir toliau tęs darbus sėdėdami šiltoje seimo nario kėdėje.
Seimo narių atlyginimo padidinimą palaikė šie politikai:
- Kasparas Adomaitis
- Virgilijus Alekna
- Arvydas Anušauskas
- Aušrinė Armonaitė
- Dalia Asanavičiūtė
- Audronius Ažubalis
- Andrius Bagdonas
- Agnė Bilotaitė
- Valentinas Bukauskas
- Guoda Burokienė
- Viktorija Čmilytė-Nielsen
- Morgana Danielė
- Ewelina Dobrowolska
- Algimantas Dumbrava
- Justas Džiugelis
- Aistė Gedvilienė
- Eugenijus Gentvilas
- Simonas Gentvilas
- Domas Griškevičius
- Jonas Gudauskas
- Irena Haase
- Angelė Jakavonytė
- Jonas Jarutis
- Liudas Jonaitis
- Linas Jonauskas
- Eugenijus Jovaiša
- Sergejus Jovaiša
- Vytautas Juozapaitis
- Ričardas Juška
- Laurynas Kasčiūnas
- Vytautas Kernagis
- Dainius Kreivys
- Linas Kukuraitis
- Andrius Kupčinskas
- Paulė Kuzmickienė
- Gabrielius Landsbergis
- Orinta Leiputė
- Silva Lengvinienė
- Arminas Lydeka
- Mindaugas Lingė
- Raimundas Lopata
- Matas Maldeikis
- Kęstutis Masiulis
- Bronislovas Matelis
- Marius Matijošaitis
- Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė
- Laima Nagienė
- Andrius Navickas
- Kęstutis Navickas
- Monika Navickienė
- Monika Ošmianskienė
- Ieva Pakarklytė
- Gintautas Paluckas
- Žygimantas Pavilionis
- Rasa Petrauskienė
- Audrius Petrošius
- Liuda Pociūnienė
- Edmundas Pupinis
- Valdas Rakutis
- Edita Rudelienė
- Eugenijus Sabutis
- Paulius Saudargas
- Lukas Savickas
- Jurgita Sejonienė
- Vilius Semeška
- Algirdas Sysas
- Gintarė Skaistė
- Mindaugas Skritulskas
- Saulius Skvernelis
- Linas Slušnys
- Algis Strelčiūnas
- Giedrius Surplys
- Dovilė Šakalienė
- Robertas Šarknickas
- Ingrida Šimonytė
- Jurgita Šiugždinienė
- Tomas Tomilinas
- Justinas Urbanavičius
- Romualdas Vaitkus
- Arūnas Valinskas
- Valdemaras Valkiūnas
- Juozas Varžgalys
- Andrius Vyšniauskas
- Emanuelis Zingeris
- Remigijus Žemaitaitis
- Artūras Žukauskas
Tačiau, ne visi politikai palaikė šį sprendimą. Prieš balsavo Ligita Girskienė, Virgilijus Jukna, Agnė Širinskienė ir Antanas Vinkus. Tuo tarpu Stasys Tumėnas, Rita Tamašunienė, Algirdas Stončaitis, Zenonas Streikus, Artūras Skardžius ir kiti susilaikė.
Išeitinės Išmokos Seimo Nariams
Kadenciją baigiantis seimas nenuskriaudė nei seimą paliekančių, nei išrinktų naujai kadencijai politikų. Seimo narių išeitinėms numatyta virš 1,5 mln. eurų. Seimo narių išeitinės kai kuriais atvejais pasiekia net ir 25-30 tūkst. eurų.
Darbą baigiantiems parlamentarams tradiciškai atseikėjamos itin solidžios išmokos. Šį kartą numatyta, kad į 2024-2028 metų seimą nepatekę politikai bendrai išsidalins 1 mln. 575 tūkst. eurų sumą (įskaitant mokesčius).
Konkrečios išmokos dydis priklauso nuo seime praleistų metų ir užimtų papildomų pareigų. Kuo ilgiau politikas dirbo seime ir kuo daugiau atsakomybės prisiėmė, tuo didesnė bus jam skirta išmoka. Tačiau išeitinė išmoka negali viršyti šešių mėnesių ir būti mažesnė nei dviejų mėnesių vidutiniai Seimo nario atlyginimai.
Eilinio, jokių papildomų pareigų neturėjusio seimo nario alga 2020-2024 metų kadencijoje siekė 3 608,40 eurų neatskaičius mokesčių, arba 2 182,84 eurų „į rankas“. Todėl žvelgiant iš teorinės pusės, mažiausia įmanoma išeitinė išmoka galėtų siekti 4 365,68 eurus „į rankas“.
Tuo tarpu didžiausia jokių papildomų pareigų neturėjusio seimo nario išeitinė išmoka gali siekti 13 097,04 eurus „į rankas“, nes būtų atsižvelgta į ilgametį, ne mažiau nei dvi kadencijas trukusį, darbą.
Apytikslės išeitinės išmokos, kai seimo narys visų kadencijų metu neužėmė jokių kitų pareigų:
| Stažas Seime | Išeitinės išmokos dydis (į rankas) |
|---|---|
| Mažiausia įmanoma (2 mėnesiai) | 4 365,68 eurų |
| Didžiausia įmanoma (6 mėnesiai) | 13 097,04 eurų |
Pavyzdžiui, prieš ketverius metus didžiausia išeitinė išmoka buvo priskaičiuota Irenai Šiaulienei, kuri po septynių kadencijų gavo beveik 30 000 eurų. Panašiomis sumomis galėjo pasidžiaugti ir Gediminas Kirkilas bei Valerijus Simulikas, kuriems buvo išmokėta po 29 000 eurų. Mažiausios išmokos tada buvo kiek mažesnės nei 10 000 eurų.
Pažymėtina, kad parlamentarų išeitinių išmokų dydį ir tvarką nustato patys seimo nariai. Išeitinės išmokos skiriamos pagal seimo statutą, kurį patvirtina patys parlamentarai, o pasirašo seimo pirmininkas.
Visuomenės Nuomonė ir Alternatyvūs Požiūriai
Yra manančių, kad algas reikėjo didinti mažiau. Mano supratimu, reikėjo kelti mažiau, nes vis kai pasižiūri į kitų Europos demokratinių šalių parlamentų atlyginimus, Lietuvos parlamentarų atlyginimas santykiu su šalies vidurkiu bus vienas iš aukštesnių. Man atrodo, reikia žiūrėti, kaip išspręsta kitose šalyse.
Manau, čia turi būti ir tam tikro idealizmo proporcija, kad ne vien atlyginimas lemtų tokį žmogaus nusiteikimą - eiti į parlamentą. Siekis pasitarnauti visuomenei, nors ir atlyginimas gal ir į kukliąją pusę eitų.
Sutikčiau, kad atlyginimus apskritai viešajame sektoriuje reikia kelti, nes jie turi iš esmės judėti iš dalies kartu su infliacija. Jeigu privatus sektorius kelia algas, kodėl neturi kelti viešasis sektorius? Aš manau, kad jei žiūrėtume iš socialinės, perkamosios galios spaudimo pusių, faktas, kad atlyginimus reikia didinti.
Aš sutikčiau, kad jame atlyginimai yra per maži, bet taip pat manau, kad valstybinis sektorius yra neefektyvus. Būtų galima galvoti apie valstybinio sektoriaus efektyvumo didinimą, bet paraleliai didinti atlyginimus tiems darbuotojams, kurie padaro daugiausia darbo ir duoda pridėtinę vertę.
Dauguma atvejų nesunku pamatuoti valstybės tarnautojų rezultatus, nes jie atlieka tokį patį darbą kaip ir privatus sektorius. Jeigu privačiame sektoriuje įmanoma pamatuoti rezultatus, aš esu tikras, kad ir valstybiniame galima padaryti tą patį. Dabar dažnu atveju valstybiniame sektoriuje atlyginimai nėra pririšti prie rezultato.
Dalyvauti politikoje atlyginimas neturėtų būti priežastis, nes darbe stengiamasi siekti realių pokyčių. Tam, kad politikoje būtų kuo daugiau žmonių, kurie ne tik geba pažadėti, bet ir įgyvendinti, padaryti be klaidų, tvariai, reikia, kad politikoje galėtų dalyvauti kuo daugiau savo sričių profesionalų. Seimo narių atlyginimai daug metų buvo neperžiūrėti ir nebeatitiko lygmens, kurį norėtume [pasiekti], kad pritrauktume profesionalų.
Tačiau turėtų užtikrinti [tinkamą algą], kad skirtingų sričių profesionalai priimtų tokį sprendimą [eiti į politiką], kuris ir šeimoje būna ne visuomet šiltai pasitinkamas, nes tai turi neigiamą pusę dėl viešumo ir iš to plaukiančių pasekmių. Natūraliai atlyginimas neturėtų lobinti daugelio sričių profesionalų dėl finansinės padėties ir kartu netapti pagrindiniu tikslu, dėl ko įsitraukiama į politiką.
Po to labai svarbu susieti tai su ekonominiais rodikliais, panašiai kaip esame padarę su minimaliu darbo užmokesčiu, kuris pagal infliaciją ir ekonominius rodiklius būtų automatiškai koreguojamas ir nediskutuotume dėl kėlimo ar peržiūrėjimo, tai turėtų atitikti kintančią ekonominę situaciją.
Tada gal būčiau galėjęs balsuoti teigiamai. Bet jei pradėsime bandyti pritraukti žmonių į parlamentą konkuruodami su aukščiausiai apmokamais profesionalais privačiame sektoriuje, tai čia prireiks labai didelių biudžetinių resursų.
Seimo nariai verčiami susimažinti algas
Daugiabučių Bendrijų Pirmininkų Atlyginimai
Bendrijos pirmininko atlyginimas - tai viena dažniausiai daugiabučių gyventojų aptarinėjamų temų. Vieni mano, kad už tokį darbą turėtų būti mokama simboliškai, kiti įsitikinę, kad pirmininkas atlieka tiek pareigų, jog jo atlygis turėtų būti artimas administratoriaus ar net įmonės vadovo užmokesčiui. Ši tema svarbi kiekvienam daugiabučio gyventojui, nes nuo teisingai nustatyto atlygio priklauso ne tik pirmininko motyvacija, bet ir visos bendrijos veiklos kokybė.
Pagal įstatymus, bendrijos pirmininkas gali dirbti neatlygintinai, jei to pageidauja pats ir su tuo sutinka gyventojų susirinkimas. Vis dažniau gyventojai renkasi skirti simbolinį arba fiksuotą atlyginimą, kad paskatintų žmogų imtis šių funkcijų atsakingai ir ilgalaikėje perspektyvoje.
Bendrijos pirmininko atlyginimo dydį sprendžia patys gyventojai - tai vienas iš retų atvejų, kai įstatymai nesuteikia fiksuoto standarto, o palieka sprendimą pačiai bendruomenei. Šis procesas dažniausiai vyksta visuotiniame gyventojų susirinkime arba per valdybos posėdį, jei tokia yra sudaryta.
Nustatant pirmininko atlygį, būtina vadovautis skaidrumo, proporcingumo ir pagrįstumo principais. Tai reiškia, kad atlygis turi atitikti faktinį darbo krūvį ir bendrijos finansines galimybes.
Pagal viešai prieinamus duomenis, vidutinis bendrijos pirmininko atlyginimas Lietuvoje svyruoja nuo 100 iki 400 eurų per mėnesį, priklausomai nuo namo dydžio ir miesto. Tačiau verta atsiminti, kad tai nėra tik atlygis už laiką - pirmininkas atsako ir už finansus, dokumentaciją, saugumą bei komunikaciją su institucijomis.
Svarbiausi dokumentai, reglamentuojantys atlygio skyrimą:
- Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas;
- Darbo kodeksas (jei pirmininkas dirba pagal darbo sutartį);
- Mokesčių administravimo įstatymas (dėl deklaravimo ir įmokų);
- Bendrijos įstatai - jei juose numatyta konkreti atlygio nustatymo ar peržiūros tvarka.
Sprendimą priima visuotinis gyventojų susirinkimas balsų dauguma. Valdyba gali teikti pasiūlymą, tačiau galutinį žodį visada turi gyventojai.
Daugiabučių namų bendrija. Šaltinis: iVilnius.lt
tags: #butu #pirmininkas #atlyginimas