Buto nuoma: kaip išvengti apgavysčių ir sukčių

Nuomos rinka gali būti sudėtinga - joje gausu ne tik sąžiningų pasiūlymų, bet ir įvairių apgavysčių. Kaip atpažinti nesąžiningus nuomotojus, kokių klaidų vengti ir kaip užtikrinti, kad jūsų nuomos sutartis būtų teisiškai saugi?

Kaip atpažinti sukčių?

Ne visi skelbimai internete yra tikri, o kai kurie „nuomotojai” net neturi teisės nuomoti siūlomo būsto.

Dažniausi sukčiavimo būdai ir kaip juos atpažinti:

Kaip saugiai rinktis nuomą?

Prieš pasirašydami bet kokią sutartį, atlikite būsto ir nuomotojo patikrą.

Ką reikia padaryti prieš pasirašant sutartį?

• Susitikti su nuomotoju - venkite vien el. pašto ar telefoninių susitarimų.
• Patikrinti būsto adresą ir dokumentus - ar jis tikrai priklauso nuomotojui?
• Išnagrinėti sutarties sąlygas - visada turėkite rašytinę sutartį su aiškiai įvardintomis teisėmis ir pareigomis.

Kokią sutartį sudaryti?

Rašytinė nuomos sutartis yra jūsų teisinis garantas. Ji turėtų apimti:

• Nuomos trukmę ir pratęsimo sąlygas
• Nuomos kainą ir užstato dydį
• Komunalinių mokesčių mokėjimo atsakomybę
• Būsto naudojimo taisykles
• Nutraukimo sąlygas ir atsakomybę

Gyvenant skaitmeniniame amžiuje elektroninis sukčiavimas tapo viena iš dažniausiai pasitaikančių problemų elektroninėje erdvėje. Nukentėjusių nuo sukčių daugėja itin sparčiai, pasak vieno iš Lietuvos bankų atliktos apklausos rezultatų, elektroniniai sukčiai yra bandę apgauti bene kas ketvirtą Lietuvos gyventoją. Tam, kad išvengtumėte tokių elektroninėje erdvėje vykdomų apgavysčių, gaunamus laiškus, reikia skaityti itin atidžiai.

• El. laišku į jus kreipiasi tariamas Jūsų įmonės vadovas arba jo atstovas ir prašo apmokėti keistas sąskaitas arba atlikti neleistinus finansinius pavedimus, pakeisti duomenis sąskaitose faktūrose ar pateikti naujus sąskaitų numerius. Dažniausiai toks pinigų pervedimas laiške susiejamas su neva neįprasta situacija: mokesčių patikrinimu, įmonių susijungimu ar stambaus pirkinio įsigijimu. Sukčiai puikiai išmano įmonės, iš kurios bando išvilioti pinigus, struktūrą, todėl prašymai gali atrodyti labai detalūs, tačiau dažniausiai išsiskiria skubinimu bei aiškinimu, kad mokėjimas ar pakeitimas yra konfidencialus, todėl nereikia apie jį prasitarti kolegoms. Visas tokias užklausas gerai patikrinkite, kreipkitės į atstovą, kuris neva prašo pakeisti duomenis, pervesti pinigus, susisiekite su siuntėju (neatsakant į patį el.
• Elektroniniame laiške pranešama apie pasikeitusią nuolatinio verslo paslaugų/prekių tiekėjo banko sąskaitą. Net jei paaiškinimas, kodėl buvo pakeistas bankas ir banko sąskaita, atrodo įtikinamas ir logiškas, neskubėkite atlikti mokėjimo pavadinimo. Iškilus abejonėms, visada skambinkite (neatsakant į patį el.
• Gavote el. laišką, kuriame pateikiamas emocinis prašymas dėl pinigų. Būkite atsargūs, nors dauguma paramos organizacijų naudoja tokią taktiką, jis taip pat yra populiarus būdas, kurį naudoja sukčiai. Toks elektroninis laiškas, kuriame prašoma pervesti pinigų, gali būti atsiųstas ir pažįstamo, kolegos, draugo vardu.
• El. laiške prašoma asmeninės arba slaptos informacijos (gimimo data, slaptažodžiai, bankininkystės prisijungimo duomenys, kodai ir pan.), tai - klasikinis sukčiavimo būdas, norint surinkti jūsų duomenis. Sukčiai gali prašyti skubiai pateikti savo duomenis dėl neva svarbaus patikrinimo arba kad būtų galima atnaujinti jūsų informaciją, aktyvinti paskyrą ir pan. Kai kuriais atvejais laiškuose gali būti raginama prisijungti prie savo asmeninės paskyros per pateiktą nuorodą. Ją paspaudę iš pirmo žvilgsnio atsidursite atitinkamoje svetainėje, tačiau iš tikro duomenis pateiksite sukčiams. Tam, kad netaptumėte sukčių auka, visų pirma nespauskite ant nuorodų, kuriuos gavote kartu su įtartinu laišku.
• El. laiške pateikiamas viliojantis pasiūlymas, pvz., didelė pinigų suma, laimėta dovana arba brangus gaminys nemokamai, žadamos pelningos investicijos į akcijas, kriptovaliutas ar kitas finansines priemones. Paprastai el. laiške bandoma įtikinti, kad nėra jokios rizikos ir kad tokia galimybė galioja trumpai, ir, žinoma, pasiūlymas skirtas tik jums.
• El. laiške teigiama, kad turite iškilusią problemą, pvz., virusą arba, kad jūs išnaudojate elektroninio pašto talpą ir turite imtis neatidėliotinų veiksmų, būkite atsargūs.
• El. laiškas turi prisegtą priedą. Jei nesate tikri jo saugumu ar to priedo nelaukiate, nespauskite jo.
• Atsargiai vertinkite bet kokius el.
• Atidžiai tikrinkite elektroninio pašto adresą, iš kurio sulaukėte užklausos. Iš pirmo žvilgsnio jis gali niekuo nesiskirti nuo tikrojo jūsų pažystamo siuntėjo elektroninio pašto adreso. Tačiau geriau įsižiūrėję, galite pamatyti, kad pakeista ar pridėta viena raidė ar simbolis. Greitai akimis permetant tokį elektroninį pašto adresą, klaidą pastebėti gali būti sunku.
• Atkreipkite dėmesį į kiekvieną įtartino laiško smulkmeną. Galbūt jis parašytas kitaip. Galbūt skiriasi laiško stilius ir tonas.
• Sukčiai savo aukas visada skubina ir spaudžia, taip neleisdami detaliau išanalizuoti situacijos, todėl visada skirkite laiko išnagrinėti gautai informacijai.
• Kiekviena įmonė paprastai turi patvirtinusi savo lėšų mokėjimo tvarkas, kuriomis vadovaujamasi apmokant tiek sąskaitas, tiek ir atliekant pavedimus. Reikėtų rimtai sunerimti, jeigu jūsų tariamas vadovas reikalauja nesivadovauti tokiomis tvarkomis.

Patikimiausia apsauga nuo sukčių - žmogiškasis budrumas. Svarbiausias patarimas - gavę el. laišką atsakingai atlikite saugumo prevencijos veiksmus, o jeigu kyla nors menkiausių abejonių dėl laiško turinio, įvertinę situaciją, trinkite juos nedelsdami.

Kaip išvengti finansinių nuostolių?

Jei pateksite į sukčių pinkles, galite patirti didelių finansinių nuostolių. Štai keletas būdų, kaip apsisaugoti:

• Neperveskite pinigų be sutarties
• Nepriimkite skubotų sprendimų - jei nuomotojas spaudžia apsispręsti kuo greičiau, tai gali būti apgaulė.
• Fotografuokite butą prieš įsikeldami - kad vėliau nekiltų ginčų dėl būsto būklės.
• Pasirašykite aktą apie perduotą turtą - taip apsisaugosite nuo nepagrįstų pretenzijų.

Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenimis, 2024 m. sukčiavimo atvejų skaičius pasiekė rekordines aukštumas - sukčiai bandė išvilioti net 35 mln. eurų, o pervesta suma viršijo 20 mln. eurų. Iš viso užfiksuota daugiau nei 13,5 tūkst. sukčiavimo atvejų.

LBA atkreipia dėmesį, kad sukčiavimo modelių, naudojantis gerai žinomų apgyvendinimo paslaugų platformomis, gali pasitaikyti įvairių. Neseniai žiniasklaidoje aptartas atvejis, kai sukčiai su Lietuvos gyventoja susisiekė per „Booking“ platformą - sukūrę netikrą viešbučio skelbimą jie siekė gyventoją nukreipti į suklastotą interneto svetainę ir joje suvesti banko kortelės duomenis. Kitu atveju nusikaltėliai gyventoją bandė apgauti per „Airbnb“, taip pat pasitelkdami netikrus nuomos skelbimus.

„Akivaizdu, kad didžiosios apgyvendinimo rezervavimo platformos pakliuvo į sukčių akiratį taip pat, kaip prieš tai buvo pakliuvę bankai, siuntų pristatymo bendrovės, net Valstybinė mokesčių inspekcija. Todėl apgyvendinimo paslaugų ieškantiems gyventojams rekomenduojame ypatingai atidžiai vertinti situaciją ir apmokėjimus už paslaugas vykdyti tik per gerai žinomų platformų suteikiamą infrastruktūrą, jokiu būdu nevykdyti mokėjimų neaiškioms įmonėms ar fiziniams asmenims. Kilus įtarimui mokėjimo informaciją geriausia pasitikrinti susisiekus su oficialiais platformos atstovais“, - sako LBA prezidentė dr.

Saugumo specialistai pateikia keletą pagrindinių rekomendacijų, kurių reikėtų paisyti, saugantis nuo finansinių sukčių. Rekomenduojama nepervedinėti pinigų ne per pačias platformas (pavyzdžiui, gavus el. laišką ar SMS žinutę), taip pat tikrinti skelbimų informaciją - nuomojamos gyvenamosios vietos, viešbučio adresą, peržiūrėti, ar jau yra atsiliepimų iš kitų apartamentus nuomojusių klientų ir pan. Jei viešbučio ar apartamentų rezervacija buvo atšaukta, o nuomotojas siūlo atlikti apmokėjimą tiesiai į banko sąskaitą (ne per platformą) ar bendravimą perkelti į el. paštą, kitą programėlę - būkite atidūs. Jei supratote tapęs sukčių auka, reikėtų kuo skubiau kreiptis į savo banką ir teisėsaugą.

Bankai ir kredito unijos aktyviai bendradarbiauja su teisėsauga ir taiko įvairius metodus siekiant apsaugoti gyventojus nuo sukčių veiklos. Kai kuriais atvejais atliktą mokėjimą galima atšaukti nedelsiant. Tai galioja jeigu mokėjimas nėra momentinis ir lėšos dar nebuvo išsiųstos iš jūsų banko. Dalyje bankų šią funkciją aktyvuoti galite savarankiškai. Sulaukę kliento prašymo atšaukti mokėjimą, bankai susisiekia su mokėjimo gavėjo banku ar mokėjimo paslaugų įmone ir prašo grąžinti lėšas, bendrauja su policija. Tačiau kai lėšos jau yra įskaitytos į gavėjo sąskaitą, o mokėjimo operacija patvirtinta tik sąskaitos turėtojui žinomais duomenimis, jas susigrąžinti iš sukčių gali būti labai sudėtinga. Taip pat ir momentinių mokėjimų atveju, kadangi jie į gavėjo banko sąskaitą įskaitomi labai greitai.

• Naudojantis viešbučių, apartamentų, kelionių užsakymų platformomis pravartu turėti atskirą mokėjimo kortelę, skirtą apsipirkti internetu.
• Įsidėmėkite žinomos ir patikimos elektroninės paslaugų platformos pavyzdį ir, susidomėję kuria nors kita, mažiau girdėta, ieškokite neatitikimų, įtartinų detalių, tokių kaip neįtikimai patrauklūs pasiūlymai dėl nuolaidų ar sąlygų, maketų ir tekstų klaidos bei kt.
• Dauguma didžiųjų prekių ir paslaugų užsakymų platformų su klientais bendrauja per pačiose platformose pateikiamus pokalbių langus arba oficialų elektroninio pašto adresą.
• Mokėjimus už paslaugas atlikite tik per gerai žinomų platformų suteikiamą funkcionalumą.

Su tokia realybe teko susidurti ne vienam būstą nusprendusiam išsinuomoti lietuviui, dauguma jų - jauni sostinės ar kitų miestų gyventojai. Maža to, pradėjo plisti ir kitas sukčiavimo būdas, kai bandoma išvilioti asmens duomenis. Prisidengdami graudžiomis istorijomis sukčiai prašo asmens dokumentų, banko išrašų nuotraukų, kuriuos vėliau gali panaudoti imdami kreditus.

Pastarąją savaitę feisbuko grupėse, vienijančiose norinčius išsinuomoti būstą ir juos nuomojančius asmenis, atsirado vis daugiau perspėjimų apie plintančias apgavystes. Apgautų ir praradusių apvalias sumas - dešimtys.

Ką daryti, jei tapote apgaulės auka?

Jei vis dėlto susidūrėte su sukčiais, svarbu veikti nedelsiant:

• Kreipkitės į policiją ir pateikite visus turimus dokumentus.
• Informuokite skelbimų portalą, kuriame radote netikrą pasiūlymą.
• Jei jau pervedėte pinigus, kreipkitės į savo banką - galbūt mokėjimą dar galima sustabdyti.

Siekiant sumažinti šių grėsmių mastą, Ryšių reguliavimo tarnybos iniciatyva „Nė vienas nėra pamirštas“ dalyvauja ES finansuojamame projekte ,,Saugesnis internetas“ ir kartu su projektu „Švarus internetas“ pristato nemokamas edukacines tinklalaides. Kas tas „fišingas“? Tai sukčiavimas interneto erdvėje, kai sukčiai siekia kuo plačiau užmesti kabliukus ir pagauti laimikį sms žinutėmis ar laiškais, išvilioti pinigus bei asmeninius duomenis. Sukčiai situacijas pritaiko pagal aktualijas.

tags: #butu #nuoma #apgavystes