Dalyvis Apibrėžimas: Kas Tai Yra Ir Kaip Jis Vartojamas Lietuvių Kalboje

Lietuvių kalba, pasak kalbininko Antano Klimo, turi trylika dalyvių arba dalyvinių formų, kurios yra jos puošmena. Šios formos praturtina kalbą savo įvairumu ir semantinėmis niuansų galimybėmis. Daugelis poetų ir rašytojų mėgsta dalyvius, nes jie suteikia poezijai ir prozai kitokią nuotaiką. Net ir publicistiniai tekstai taptų mažiau įtraukiantys, jei jų kalba būtų formali ir sausa.

Kas Yra Dalyvis?

Dalyvis - tai iš veiksmažodžio kamieno daroma linksniuojama forma, turinti veiksmažodžio ir būdvardžio ypatybių. Tai veiksmažodinis būdvardis, kuris gali būti linksniuojamas, turi veiksmažodžio ir būdvardžio ypatybių. Panašiai kaip veiksmažodžiai, dalyvis turi laikų formas. Lietuvių ir daugelyje kitų kalbų dalyvis sudaro pagrindą rūšies kategorijai.

Dalyvių Skirstymas Pagal Rūšį Ir Laiką

Pagal rūšį dalyviai skirstomi į veikiamuosius ir neveikiamuosius.

• Veikiamieji dalyviai: lietuvių kalboje yra 4 laikų: esamojo (drbąs, ‑antis, ‑i; mýlįs, ‑intis, ‑i), būtojo kartinio (drbęs, ‑usi; myljęs, ‑usi), būtojo dažninio (drbdavęs, ‑usi; myldavęs, ‑usi) ir būsimojo (drbsiąs, ‑anti; mylsiąs, ‑anti).
• Neveikiamieji dalyviai: yra 3 laikų: esamojo (drbamas, ‑à; mýlimas, ‑à), būtojo (drbtas, ‑à; myltas, ‑a) ir būsimojo (drbsimas, ‑à; bsimas, ‑à).

Veikiamiesiems dalyviams priklauso ir pusdalyvis - aplinkybės reikšme vartojamas esamojo laiko veikiamojo dalyvio vardininkas, žymintis to paties veikėjo atliekamą šalutinį veiksmą (drbdamas, ‑à; edamas, ‑à). Panašiai kaip būdvardis, dalyvis turi linksnių, skaičių ir giminių formas.

Dalyvis gali reikšti ne tik daiktų požymius, bet ir šalutinį sakinio veiksmą (Grįžęs nieko neberadau), atstoti aiškinamuosius šalutinius sakinius (Tėvas sakėsi pavargęs), žymi netiesiogiai patirtą veiksmą (Ten žmonės gyvenę; Čia kiškio bėgta). Su pagalbiniu veiksmažodžiu būti dalyvis sudaro sudėtinių (perifrastinių) veiksmažodžio formų paradigmą.

Dalyviai lietuvių kalboje yra vienintelė rūšies raiškos priemonė. Veikiamieji dalyviai gali būti padaryti tiek iš tranzityvinių, tiek iš intranzityvinių veiksmažodžių.

Gramatikoje minima dar ir reikiamybės forma (reikiamybės dalyvis), kuri yra daroma iš kamieno su priesaga -tin- ir būdvardinėmis a (vyr. g.) arba o (mot. g.) kamieno galūnėmis: nea
ti  nea
-tin-as, nea
-tin-a, min
-ti  min
-tin-as, min
-tin-a.

Pavyzdžiai

Štai keletas pavyzdžių, kaip dalyviai vartojami sakiniuose:

• Esamojo laiko dalyvis: Ariantis lauką žmogus.
• Būtojo laiko dalyvis: Rugius išguldžiusi kruša.
• Reikiamybės dalyvis: Neatėtinas darbas.

Pusdalỹvis

Pusdalỹvis rodo šalutinį veiksmą, kurį veikėjas atlieka kartu su pagrindiniu: Ėjau dainuodamas (veikėjas aš tuo metu ir eina, ir dainuoja; čia lyg svarbiau ėjimas, o dainavimas - labiau šalutinis veiksmas).

Pusdalỹvio Vartojimo Klaidos

Pirmiausia pusdalyvis netinka nusakyti tokiam aplinkybės veiksmui, kuris vyksta ne tuo metu kaip tarinio veiksmas. Dažniausiai klystama parenkant pusdalyvį, kai jo nusakytas veiksmas vyksta vėliau negu tarinio veiksmas, pvz.: Jaunuolis įstojo į mokyklą įgydamas techniko specialybę.

Pusdalyvis netinka nusakyti ir tokiam aplinkybės veiksmui, kurį atlieka kitas veikėjas (tai gana nauja, bet spaudoje vis dažnėjanti klaida), pvz.: Eidamas namo, jis buvo sužalotas. Jį sužalojo kitas ar kiti, todėl sakytina Einantį namo jį sužalojo arba Kai jis ėjo namo, buvo sužalotas. Tačiau gerai Eidamas namo, jis susižalojo (pats!).

Padalỹvis

Padalyvis  neasmenuojamoji ir nelinksniuojamoji veiksmažodžio forma, turinti tik laikus. Padalyvius visada tinka vartoti beasmeniuose sakiniuose: Dirbant negalima blaškytis.

Padalyvis visada tinka beasmeniuose sakiniuose: Sergant reikia gulėti. Dirbant reikia susikaupti. Asmeniniuose sakiniuose padalyvis yra taisyklingas tik tada, kai pagrindinį veiksmą atlieka vienas veikėjas, o šalutinį aplinkybinį - kitas, pasakytas naudininku: Vaikui sergant, motina jaudinasi.

Taigi, dalyviai, pusdalyviai ir padalyviai yra svarbios lietuvių kalbos dalys, turinčios savitas formas ir funkcijas. Jų taisyklingas vartojimas praturtina kalbą ir leidžia tiksliau išreikšti mintis.

tags: #butojo #laiko #dalyvis