Apsidraudus turto savininko civilinės atsakomybės draudimu, Jūs būsite apsaugoti nuo Jūsų kilnojamo ar nekilnojamo turto netinkamos eksploatacijos padarytos žalos tretiesiems asmenims. Jeigu Jūsų netinkamai eksploatuojamas turtas padarė žalą tretiesiems asmenims, Jūs galite išvengti žalos atlyginimo iš savo kišenės.
Ši draudimo rūšis kompensuoja trečiųjų asmenų turtui, sveikatai ar gyvybei padarytos žalos pasekmės. Apdraudžiama ne tik turto savininko civilinė atsakomybė, bet ir kartu gyvenančių asmenų civilinė atsakomybė.
Kam aktualus turto savininko civilinės atsakomybės draudimas?
Turto savininko civilinės atsakomybės draudimas yra ypač aktualus daugiabučių namų gyventojams ir kotedžų gyventojams. Apsidrauskite civilinę atsakomybę ir būkite apsaugoti nuo nemalonių bylinėjimusi su kaimynais.
Kada draudimas gali būti netaikomas?
Visgi draudikų praktikoje pasitaiko atvejų, kai šis civilinės atsakomybės principas netaikomas. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad civilinės atsakomybės draudimas galioja tik tais atvejais, kai netyčinė žala padaroma trečiajai šaliai - tai reiškia, kitų asmenų turtui.
Paprasčiau tariant, jei žalą sukėlęs ir ją patyręs butai priklauso tam pačiam šeimininkui, tai civilinė atsakomybė jam tiesiog nekyla ir draudimo išmoka pagal civilinės atsakomybės draudimą nemokama.
Visai neseniai buvo registruotas atvejis, kurio metu dėl aukštu aukščiau esančiame bute trūkusio vamzdžio buvo užpiltas ir nukentėjo žemiau esantis butas. Abu butai - ir turtas, dėl kurio patirtas nuostolis, ir turtas, kuris patyrė nuostolį - priklausė tam pačiam savininkui. Ir čia atsirado niuansų - kadangi žalos įvykyje nebuvo jokios trečiosios šalies, todėl nekilo jokia civilinė atsakomybė ir žala žemiau esančiam butui pagal šią draudimo rūšį negalėjo būti atlyginta.
Taigi, ieškant geriausių būdų apsisaugoti nuo nelaimių, patariama atkreipti dėmesį į tai, koks turtas draudžiamas ir kokios sąlygos nurodomos sutartyje.
Ką daryti, jei valdote kelis būstus?
Nuosavybės teise valdant du ar daugiau nekilnojamojo turto objektų vienas virš kito ar vienas šalia kito, ir norint juos apsaugoti, geriausia rinktis pastatų ir namų turto draudimą.
Pastatų draudimas apima pastato konstrukcijas - sienas, lubas, grindis, langus, duris ir kitus stacionariai tvirtinamus elementus, taip pat šildymo, vandentiekio ir kitas inžinerines sistemas.
Tuo tarpu namų turto draudimas užtikrina, kad namuose esantys daiktai, tokie kaip buitinė technika, baldai, namų dekoracijos, drabužiai, meno dirbiniai ir kiti vertingi objektai, būtų apsaugoti nuo galimų nuostolių.
Gyvenant daugiabučiame name, civilinės atsakomybės draudimas irgi būtinas, tik jis, kaip minėta, nekompensuos žalos, kuri sukelta dėl tam pačiam savininkui nuosavybės teise priklausančiame bute nutikusios nelaimės ar buitinės avarijos.
Kuo skiriasi civilinės atsakomybės ir asmens civilinės atsakomybės draudimai?
Kalbant apie civilinės atsakomybės draudimą, gyventojams neretai kyla klausimų, kuo civilinės atsakomybės draudimas skiriasi nuo asmens civilinės atsakomybės draudimo.
Pirmuoju atveju draudimas apsaugo, jei netyčia užlietumėte svetimą butą ar jūsų name kilęs gaisras suniokotų kaimynų turtą, o asmens civilinės atsakomybės draudimas - jei tretieji asmenys, įskaitant ir kaimynus, nukentėtų dėl jūsų ar jūsų šeimos narių padarytos žalos sveikatai ar turtui netgi ir už draudimo vietos ribų.
Kada patirta žala neatlyginama?
Nors draudimas gelbėja nuo įvairių netikėtų nelaimių, pasitaiko, kad kai kurių žalų pagal draudimo sąlygas negalima kompensuoti. Taip gali nutikti, kai įrodyti patirtai žalai stinga informacijos, ji pateikiama klaidingai arba iš viso nepateikiama.
Taip pat jautrūs tie atvejai, kai žala fiksuojama iškart po draudimo sutarties pasirašymo, pavyzdžiui, kitą dieną. Tokiais atvejais, draudikas privalo įsitikinti, ar fiksuojama žala nepatirta anksčiau - prieš pasirašant sutartį su draudimo bendrove.
Taip pat tarp nedraudžiamų nelaimių - būsto nuostoliai, kuriuos lemia ilgalaikis aplinkos poveikis (pelėsis, korozija, kalkės), nedideli estetiniai sugadinimai, planiniai remonto darbai ar pasikartojantys nuostoliai dėl tos pačios priežasties, dėl kurios kilę nuostoliai jau buvo kartą kompensuoti.
Savo klientams visuomet rekomenduojame atidžiai susipažinti su skirtingomis draudimų rūšių sąlygomis ir bent kartą per metus peržiūrėti savo sutartį pasikeitus turto apimčiai.
"Lietuvos draudimo" duomenimis, praėjusiais metais pagal civilinės atsakomybės draudimo liniją buvo registruota daugiau nei 1150 žalų atvejų, dažniausia žalos priežastis - užliejimai vandeniu.
Turto savininko civilinės atsakomybės draudimo kaina paprastai padidina bendrą turto draudimo paketą tik keliais procentais. Priklausomai nuo draudimo bendrovės, turto savininko civilinės atsakomybės draudimo paslauga gali būti įtraukta į bendrą turto draudimo paketą.
Apsidraudus turto savininko civilinės atsakomybės draudimu, paprastai yra pasirenkama draudimo suma.
Kaip įsigyti turto savininko civilinės atsakomybės draudimą?
Draudimą galite užsakyti, pasirinkdami „Viena sąskaita“ paslaugos planą „Maksimalus“ ir nurodydami pasirinktą draudimo apsaugą. Draudimas įsigalioja tada, kai apmokate „Viena sąskaita“ paslaugos planą „Maksimalus“ ir sulaukiate draudimo sertifikato.
Svarbu: Draudimo sertifikato ir patvirtinimo apie draudimo įsigaliojimą gali tekti laukti dieną ar daugiau. Taip yra todėl, kad įmoka už paslaugos planą mes gauname tik kitą darbo dieną, ir tik patikrinę informaciją, paruošiame draudimo sertifikatą.
Dėl draudimo sertifikato kreipkitės tuomet, jeigu jo nebūsite gavę ilgiau kaip dvi darbo dienos po atlikto mokėjimo. Įsigaliojus draudimui, apie tai atskirai jus informuosime SMS žinute ir atsiųsime patvirtinimą į paskyrą. Draudimo sertifikatą ir kitus dokumentus, pirmą kartą po paslaugos užsakymo, jums išsiųsime el.
Pavyzdys iš gyvenimo
Lėkti dviračiu nuo kalno - labai smagu. Visgi, smagumas gali išgaruoti akimirksniu, jei dviračio greitis labai didelis, jį sunku suvaldyti, o priekyje - medinė sodybos tvora. Tadas atsimena, kad bandė sustoti, tačiau rėžėsi į svetimos sodybos tvorą ir ją apgadino, sulankstė savo dviratį ir susilaužė ranką.
Asmens draudimas suteikia finansinę pagalbą, kai kas nors nutinka Jums ar šiuo draudimu apdraustiems Jūsų šeimos nariams. Kaulų lūžiai, išnirimai, galvos ir nugaros smegenų traumos, kritinės ligos ar kiti sveikatos sutrikimai - tai dažniausi atvejai, kai žmogui atlyginama žala pagal asmens draudimą.
Kita draudimo rūšis - asmens civilinės atsakomybės draudimas - užtikrina, kad bus atlyginta Jūsų, Jūsų šeimos narių ar augintinių padaryta žala kitų žmonių sveikatai ir / ar turtui. Taigi, dviračiu netyčia apgadinta svetima tvora - tik vienas iš daugybės atvejų, kai kitam sukelta žala atlyginama pagal asmens civilinės atsakomybės draudimą.
Asmens civilinės atsakomybės draudimas ir asmens draudimas - dvi skirtingos paslaugos, tačiau verta turėti jas abi. Būtent tokį paslaugų derinį buvo pasirinkęs ir Tadas.
Draudimas 101 – Namų savininkų draudimo apsauga | Išsamus namų draudimo vadovas
Draudimo rizikos padidėjimas
Dažnai savo transporto priemonę duodame vairuoti vaikams, draugams ar kitiems asmenims net susimąstydami, kokios gali kilti pasekmės tuo atveju, jeigu toks asmuo padarys eismo įvykį. Sudarydami draudimo sutartį atkreipiame dėmesį į draudimo įmokos dydį, tačiau dažnai neįvertiname aplinkybių, kuriems asmenims suteiksime teisę vairuoti apdraustą transporto priemonę, o suteikus teisę tokiems asmenims vairuoti, papildomai nepranešame draudikui dėl draudimo rizikos pasikeitimo, tuo pažeisdami draudimo sutarties šalių pareigą kuo glaudžiau bendradarbiauti ir kooperuotis sudarant ir vykdant draudimo sutartį. Toks šalių kooperavimasis pagrįstas tarpusavio pasitikėjimu, kuris draudikui leidžia prognozuoti savo sutartinių įsipareigojimų mastą, o draudėjui - užsitikrinti nuostolių atlyginimo rizikos perkėlimą.
Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme (toliau - TPVCAPDĮ) yra atskirai įtvirtina draudėjo pareigą pateikti visą draudiko prašomą informaciją ir dokumentus, būtinus sutarčiai sudaryti, o draudikui nustato teisę, prieš sudarant sutartį, šią informaciją patikrinti, taip pat apžiūrėti transporto priemonę. Draudėjo pareiga draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu informuoti draudiką apie draudimo rizikos padidėjimą yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.1010 str. 1 d.
Draudimo sąlygose dažniausiai būna nustatyta, kad jeigu draudimo rizika, numatyta draudimo sutartyje, padidėja ar gali padidėti draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, draudėjas ar apdraustasis privalo informuoti draudiką apie padidėjusią draudimo riziką. Laikytina, kad rizika pasikeičia, kai draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu pasikeičia kuri nors aplinkybė, tiesiogiai susijusi su pavojaus draudimo objektui sumažėjimu ar padidėjimu, ir jeigu draudikas draudimo sutartyje, kad tokia aplinkybė turi įtakos draudimo rizikos padidėjimui ar sumažėjimui.
Tuo atveju, jeigu draudimo rizika padidėja dėl draudėjo ar apdraustojo veiksmų, pranešimas turi būti pateiktas ne vėliau, nei ji padidėja, o visais kitais atvejais - tuoj pat, kai draudėjas ar apdraustasis apie tokius pasikeitimus sužinojo ar turėjo sužinoti, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo to momento, kurį draudėjas ar apdraustasis sužinojo ar turėjo sužinoti apie padidėjusią draudimo riziką. Tuo atveju, jeigu draudimo rizika padidėja, draudėjas draudikui pareikalavus privalo sumokėti papildomą draudimo įmoką.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bendradarbiavimo pareigos nevykdymo pasekmė - neigiamų padarinių atsiradimas, suteikiantis draudikui teisę pateikti draudėjui atgręžtinį reikalavimą atlyginti dalį trečiajam asmeniui išmokėtų sumų. Ši draudiko teisė yra įtvirtinta ir TPVCAPDĮ 22 straipsnyje, kuriame yra nustatyta, kad jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį.
Teismų praktika
Šios nuostatos buvo ne kartą nagrinėtos ir aiškintos teismų praktikoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, draudikams yra suteikta galimybė nustatyti skirtingas įmokas asmenims, priklausomai nuo skirtingo tikėtinumo laipsnio draudikui sukurti tikimybę vykdyti įsipareigojimus trečiojo asmens naudai.
Draudimo riziką draudžiant civilinę atsakomybę sudaro draudžiamojo įvykio atsiradimo tikimybė ir jo sukeltų nuostolių tikėtinas dydis. Teisę nustatyti ir apskaičiuoti draudimo įmokos dydį turi draudikas, o draudimo įmoka turi būti nustatoma atsižvelgiant į draudiko suteikiamą draudimo apsaugą draudėjui (apdraustiesiems), taip pat draudimo įmoka turi būti proporcinga draudiko prisiimamiems įsipareigojimams pagal draudimo sutartį bei nepažeisti draudėjo (apdraustųjų) interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.
Šiame kontekste, pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo kontekste, asmenų, neturinčių dvejų metų vairavimo patirties, vairavimas yra rizikingesnis, todėl draudikas turi teisę nustatyti, kad tokių asmenų mokama draudimo įmoka yra didesnė už vairavimo patirtį turinčių vairuotojų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr.
Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra suformulavęs taisyklę, kad nustatant, į kokio dydžio draudimo išmokos dalies grąžinimą pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalį ir Taisyklių 62.2 punktą konkrečiu atveju įgijo teisę draudikas, turi būti atsižvelgiama į tai, kokia apimtimi draudikui neatskleistos aplinkybės nulėmė draudimo rizikos padidėjimą lyginant su rizika, nustatyta remiantis aplinkybėmis, kurias draudėjas atskleidė draudikui sudarant draudimo sutartį, ir ar šios aplinkybės yra susijusios su draudžiamuoju įvykiu.
Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėse yra numatyta, kad atsakingas draudikas turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos.
Vienoje iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtų bylų (2014 m. kovo 4 d. civilinė byla Nr. 3K-3-55/2014) buvo keliamas klausimas dėl draudiko teisės reikalauti dalies išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo Taisyklių 62.2 punkto pagrindu apimties tuo atveju, kai draudėjas pažeidė pareigą informuoti apie draudimo rizikos pasikeitimą dėl to, kad apdrausta transporto priemonė perduota valdyti draudimo sutartyje nustatyto amžiaus ir (ar) vairavimo stažo neturintiems asmenims. Šioje byloje teismas paliko galioti apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria iš draudėjo priteista 50 proc. išmokėtos draudimo išmokos.
Šioje byloje buvo įvertintas draudimo sutarties pažeidimo pobūdis - t. y. Kaip pagrindą priteisti iš kasatoriaus maksimalią teisės aktuose nustatytą išmokėtos sumos dalį teismas nurodė tai, kad transporto priemonės valdytojo amžius ir vairavimo stažas yra reikšmingi veiksniai vertinant draudžiamojo įvykio atsiradimo tikimybę, nes jaunesnio amžiaus ir mažesnį vairavimo stažą turinčių asmenų vairavimas yra rizikingesnis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo aspektu. Pabrėžtina, kad tiek transporto priemonės valdytojo amžius, tiek vairavimo stažas laikytinos aplinkybėmis, galinčiomis nulemti draudimo riziką.
Kitoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje byloje (2016 m. liepos 15 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. e3K-3-380-969/2016) teismas pažymėjo, savaime negalima visais atvejais laikyti, kad jaunesnio amžiaus ir mažesnį vairavimo stažą turinčių asmenų vairavimas visais atvejais padidina draudimo riziką tokia apimtimi, kuri sudarytų pagrindą draudikui reikalauti maksimalios išmokėtos sumos dalies pagal Taisyklių 62.2 punktą. Šioje byloje teismas vertino kokio išmokėtos draudimo išmokos dydžio gali reikalauti draudikas tuo atveju, kai transporto priemonės valdytojas eismo įvykio metu buvo 27 metų amžiaus ir turėjo 6 metų vairavimo stažą, tuo tarpu draudimo sutartis buvo sudaryta atsižvelgiant į draudimo riziką, apskaičiuotą remiantis tuo, kad transporto priemonę vairuos ne jaunesnis nei 30 metų amžiaus ir turintis ne mažesnį nei 7 metų vairavimo stažą.
Teismas pažymėjo, kad tai reiškė, kad draudimo rizika dėl nepranešimo apie aplinkybes, susijusias su transporto priemonės valdytojo amžiumi ir vairavimo stažu, negalėjo pasikeisti tokia apimtimi, kuri sudarytų pagrindą draudikui reikalauti maksimalios išmokėtos sumos dalies pagal Taisyklių 62.2 punktą. Teisėjų kolegijos vertinimu, draudimo rizikos pasikeitimas, apie kurį draudikas nebuvo informuotas, nagrinėjamu atveju nebuvo žymus, todėl sudaro pagrindą konstatuoti, kad ieškovui iš kasatoriaus priteista maksimali teisės aktuose nustatyta suma yra per didelė.
Atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą ir taikydamas draudimo rizikos padidėjimo kriterijų, teismas nusprendė priteistiną sumą sumažinti iki 25 proc.
tags: #buto #savininko #civilines #atsakomybes #draudimas