Buto pirkimas - tai svarbus žingsnis kiekvieno žmogaus gyvenime, reikalaujantis ne tik finansinių resursų, bet ir atsakingo požiūrio bei žinių. Nekilnojamojo turto rinka Lietuvoje išlieka aktyvi - per pirmuosius tris šių metų ketvirčius Registro centro duomenimis buvo įregistruoti 81,9 tūkst. pirkimo-pardavimo sandorių. Norint sėkmingai įsigyti būstą, verta iš anksto susipažinti su pagrindiniais šio proceso etapais, teisiniais reikalavimais, mokesčiais bei rekomenduojamais informacijos šaltiniais.
Šiame straipsnyje detaliai aptarsime buto pirkimo eigą, nuo pasiruošimo iki nuosavybės įregistravimo, ir pateiksime naudingas nuorodas.
Pasiruošimas buto pirkimui
Finansinių galimybių įvertinimas
Pirmasis žingsnis - aiškiai suvokti savo finansines galimybes. Įvertinkite, kiek lėšų galite skirti pradiniam įnašui, kokį būsto paskolos dydį galite gauti ir kokias mėnesines įmokas pajėgsite mokėti.
Kaip gauti DIDESNĘ paskolą net su „BLOGOM“ pajamom? | Paskolų patarimai
Informaciją apie būsto paskolas ir kreditavimo sąlygas rasite komercinių bankų svetainėse, pvz.
Būsto paieška ir vertinimas
Įvertinkite būsto būklę, inžinerinių tinklų stovį, aplinką, saugumą, triukšmo lygį, transporto jungtis.
Preliminari sutartis
Preliminari sutartis nėra privaloma, tačiau ji suteikia abiem šalims aiškumo.
Teisinę informaciją apie pirkimo-pardavimo sutartis rasite Lietuvos notarų rūmų svetainėje: Notarurumai.lt
Teisiniai formalumai ir dokumentai
Buto nuosavybės dokumentų patikrinimas
Prieš pasirašant galutinę pirkimo-pardavimo sutartį, patikrinkite, ar pardavėjas tikrai yra teisėtas buto savininkas, ar nėra areštų, hipotekoų bei kitų suvaržymų.
Užsisakyti Registro centro išrašą galite: Registrų centras
Galutinė pirkimo-pardavimo sutartis notaro biure
Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis privalo būti patvirtinta notaro.
Notaras:
- Patikrina sandorio teisėtumą, pardavėjo ir pirkėjo tapatybes.
- Informuoja abi šalis apie teisinius įsipareigojimus.
- Užtikrina, kad visi reikiami dokumentai yra tvarkingi.
Šiame etape pirkėjas sumoka likusią sumą (atskaičius avansą), o notaras patvirtina sandorį. Po to naujojo savininko vardu nuosavybės teisė įregistruojama Nekilnojamojo turto registre.
Finansiniai ir mokestiniai aspektai
Būsto paskola ir atsiskaitymas
Jei naudojatės būsto paskola, bankas dažniausiai perveda lėšas tiesiogiai notaro nurodyta tvarka, užtikrinant skaidrumą. Kai kurios kredito įstaigos taip pat siūlo specialias sąlygas jaunoms šeimoms, regionuose perkamam būstui ar tam tikroms pirkėjų grupėms.
Informaciją apie būsto paskolas ir valstybės paramą pirmam būstui įsigyti rasite Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Finansų ministerijos svetainėse.
Mokesčiai
Pardavus ar įsigyjant būstą gali kilti tam tikrų mokestinių įsipareigojimų:
- Gyventojų pajamų mokestis (GPM) nuo kapitalo prieaugio, jei pardavėjui tai aktualu. GPM tarifas šiuo metu yra 15% - 20% nuo įsigijimo ir pardavimo kainų skirtumo.
- Nekilnojamojo turto mokestis (NTM), jei turtas viršija nustatytą neapmokestinamąją vertę.
Daugiau informacijos apie mokesčius rasite Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) svetainėje: VMI.lt
Nekilnojamojo turto, pavyzdžiui, buto, namo ar žemės sklypo pardavimo pajamos nėra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu, jeigu turtas buvo jūsų nuosavybėje ne mažiau kaip 10 metų. Atkreiptinas dėmesys, kad ši lengvata taikoma tik tuo atveju, jei turtas buvo nuosavybėje už visą nurodytą 10 metų laikotarpį. Jeigu gyvenamoji vieta parduodamame gyvenamajame būste buvo deklaruota trumpiau nei 2 metus, tačiau už pardavimą gautos lėšos per vienerius metus yra investuojamos į kito gyvenamojo būsto įsigijimą, kuriame taip pat deklaruojama gyvenamoji vieta, pajamos neapmokestinamos GPM.
Iš besiformuojančios mokestinių ginčų praktikos matyti, kad norint pasinaudoti minėtomis GPM lengvatomis vien formalaus gyvenamosios vietos deklaravimo fakto gali nepakakti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika rodo, kad tuo atveju, kai gyvenamosios vietos deklaravimas buvo tik formalus veiksmas, o realiai gyventojas neturėjo tikslų gyventi tame būste, mokesčių administratorius gali atmesti lengvatos taikymą. Teismas pripažįsta, kad jei gyvenamasis būstas buvo įsigytas su tikslu greitai jį perparduoti, o ne gyventi, gyvenamosios vietos deklaravimas negali pagrįsti mokesčių lengvatos. Susiklosto įvairių gyvenimiškų situacijų, kai asmuo dėl tam tikrų priežasčių deklaruoja savo gyvenamąją vietą visai kitame būste nei iš tiesų gyvena. Toks asmuo, nors formaliai lengvatos sąlygų ir neatitinka, turi teisę ginti savo interesus, pasinaudodamas turinio viršenybės prieš formą principu.
Tad, jei planuojate parduoti nekilnojamąjį turtą, svarbu iš anksto įvertinti, ar atitinkate GPM lengvatų sąlygas, ir pasirūpinti reikiamais dokumentais. Tai padės išvengti galimų nesusipratimų su mokesčių administratoriumi.
Nuosavybės įregistravimas ir kiti formalumai
Po to, kai notaras patvirtina pirkimo-pardavimo sutartį, ji registruojama Nekilnojamojo turto registre. Tik tada pirkėjas tampa oficialiu buto savininku. Registraciją atlieka notaras arba galima kreiptis į Registrų centrą.
Informacija apie NT registraciją: Registrų centras
Taip pat po įsigijimo verta deklaruoti gyvenamąją vietą (jei planuojate ten gyventi) ir pasirūpinti komunalinių paslaugų tiekėjų sutarčių perrašymu.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar galiu pats parengti preliminarią sutartį?
Taip, galite, tačiau rekomenduojama pasikonsultuoti su teisininku ar bent jau peržiūrėti pavyzdines sutartis. Preliminarios sutarties šablonus ir rekomendacijas galima rasti internete, pvz. teisinių konsultacijų puslapiuose, tokiuose kaip E-teisinekonsultacija.lt (čia galite rasti įvairių straipsnių ir patarimų, nors tai ne oficiali institucija).
Kaip sužinoti, ar kaina atitinka rinkos vertę?
Galite atlikti rinkos analizę peržiūrėdami panašių butų kainas skelbimų portaluose, kreiptis į NT brokerį ar užsisakyti profesionalų turto vertinimą.
Ar būtina kreiptis į NT agentūrą?
Nebūtina, tačiau NT agentūra gali sutaupyti jūsų laiką, pasiūlyti didesnę butų pasiūlą, padėti derybose ir dokumentacijos tvarkyme.