Buto perplanavimo leidimai Lietuvoje: ką svarbu žinoti

Planuojant rekonstruoti seną butą, svarbu žinoti, kokie leidimai reikalingi ir kaip teisingai įforminti visus dokumentus. Šiame straipsnyje aptarsime visus svarbiausius aspektus, susijusius su seno buto perplanavimo leidimais Lietuvoje.

Kada Reikalingas Leidimas Būto Perplanavimui?

Prieš pradedant bet kokius remonto darbus, būtina nuspręsti, kokie darbai bus atliekami. Pirmiausia reikia išsiaiškinti, ar norima išgriauti siena yra ne laikančioji. Prieš atliekant demontavimo darbus reikia turėti naują buto planą, kad žinoti kurias sienas griauti ir ką demontuoti, o ką palikti.

Paprastasis remontas apima darbus, kai nekeičiamos, nestiprinamos ir nesilpninamos bei nestatomos laikančiosios konstrukcijos, kai nekeičiamos ir neremontuojamos bendrosios inžinerinės namo sistemos, ir visi statybos darbai atliekami buto viduje, nekeičiant pastato išorės. Tokiu atveju statybos leidimo nereikia, kai statybos darbai, išskyrus bendrųjų pastato inžinerinių sistemų keitimą, atliekami buto viduje.

Tačiau, jei planuojate keisti laikančiąsias konstrukcijas, būtinas kapitalinis remontas, kuriam reikalingas projektas ir leidimai. Taip pat, jei norite keisti langus ar balkonus, reikalingas leidimas, nes daugiabučio laikančiosios konstrukcijos yra bendra visų savininkų nuosavybė.

Jei visgi labai norima buto išplanavimą pakeisti, prieš tai turi būti įvertinama esama pastato būklė, planuojamų atlikti darbų įtaka kitoms pastato konstrukcijoms, parengtas techninis darbo projektas.

Kaip Nustatyti, Ar Siena Yra Laikančioji?

Kuri daugiabučio gyvenamojo namo siena ar kita konstrukcija yra statinio laikančioji ar nelaikančioji konstrukcija, gali spręsti tik kvalifikuoti specialistai, t. y. projektuotojai arba statinio ekspertai. Konkrečiu atveju gali būti išimčių, todėl visada verta kreiptis į specialistą. Su sienomis blokiniame sovietiniame daugiabutyje reikėtų elgtis ypač atsakingai.

Nuo Ko Pradėti Perplanavimo Procesą?

Pirmiausia, atliekant remonto darbus, būtina atsižvelgti į miesto savivaldybėje galiojančias triukšmo prevencijos taisykles. Prieš atliekant demontavimo darbus reikia turėti naują buto planą, kad žinoti kurias sienas griauti ir ką demontuoti, o ką palikti.

Svarbūs žingsniai:

• Kreipkitės į architektą arba projektuotoją, kad parengtų perplanavimo projektą.
• Gaukite kaimynų sutikimą (jei reikalinga).
• Kreipkitės į savivaldybę dėl leidimo.
• Atlikite kadastrinius matavimus po remonto.
• Įregistruokite pakeitimus Registrų centre.

Dokumentai, Reikalingi Perplanavimui

Norint įteisinti perplanavimą, reikės šių dokumentų:

• Perplanavimo projektas.
• Kaimynų sutikimas (jei reikalinga).
• Savivaldybės leidimas (jei reikalinga).
• Kadastrinių matavimų byla.
• Statybos užbaigimo deklaracija.
• Registrų centro pažymėjimas.

Taip pat reikės parengti statybos užbaigimo deklaraciją, kuri registruojama www.planuojustatau.lt sistemoje. Galiausiai, patvirtintą statybos užbaigimo deklaraciją su atnaujintais duomenimis reikės pateikti į Registrų centrą per „Infostatybos“ sistemą.

Jei pas Jus yra namo bendrija - Jums reikės gauti šios bendrijos 50+1% narių raštiškus sutikimus, jeigu Jūsų namą tvarko namo administratorius - Jums reikės gauti šio administratoriaus pritarimą rekonstravimo darbams.

Viso namo kadastrinių matavimų atnaujinimas reikalingas ir norint oficialiai užbaigti renovacijos projektą. Anksčiau Registrų centrui dar tikdavo senieji daugiabučio butų matavimai, tačiau dabar butus būtina permatuoti.

Galimos Problemos Ir Kaip Jų Išvengti

Savavališkai atlikus kapitalinių konstrukcijų remontą, toks remontas bus nelegalus, o jo įteisinimas norint turtą parduoti taps problematišku - reikės ieškoti architektų, suderinti projektą, gauti kaimynų sutikimą ir kt.

Dažniausios problemos:

• Nelegalus perplanavimas be leidimų.
• Nesutarimai su kaimynais.
• Problemų parduodant butą.
• Baudos už savavališkus darbus.

Kaip išvengti problemų:

• Visada gaukite reikiamus leidimus prieš pradedant darbus.
• Informuokite kaimynus apie planuojamus darbus.
• Atnaujinkite kadastro duomenis po remonto.

Visada yra didelė tikimybė, kad dėl kokių nors priežasčių laikančiųjų sienų griovimas bute bus pastebėtas ir užfiksuotas kaip administracinis pažeidimas. Baudos neišvengsite, o kartu gausite privalomą nurodymą per konkretų terminą parengti projektą, pristatyti krūvą dokumentų arba atkurti pirminę padėtį bute. Nemaloni pasekmė- nesutarimai su kaimynais ir priežastis rašyti skundus „grioviko“ adresu, jei dėl statybų sugadintumėte bendrą turtą arba atsirastų koks įtrūkimas gretimo buto sienoje su prabangia apdaila.

Pasitaiko atvejų, kai pardavėjas ne visada pabaigia perplanuoto buto kadastro duomenų pakeitimo įregistravimo procesą. Pavyzdžiui, jis atliko darbus pagal preliminariosios sutarties aptartas sąlygas, tačiau po tokio remonto neatnaujino kadastro duomenų ir jų neįregistravo, paliko šį procesą pabaigti pirkėjui. Tokios atsakomybės pirkėjui nepatartina prisiimti. Pirkėjas gali atsidurti tokioje situacijoje, kai paaiškės, kad tokiam pertvarkymui nebuvo gauti būtini leidimai, o tai laikoma savivaliavimu.

Perplanavimo Kaina

Buto perplanavimo ir įteisinimo kaina priklauso nuo darbų apimties. Ji gali svyruoti nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų. Priklausomai nuo to, ar procedūrą atliksite patys, ar kreipsitės pagalbos į NT dokumentų specialistus, remonto įforminimas kainuos apie 500 EUR ir PVM.

Orientacinės kainos:

• Kadastriniai matavimai: 100-300 EUR.
• Statybos užbaigimo deklaracija: apie 100 EUR.
• Kadastro duomenų atnaujinimas Registrų centre: apie 100 EUR.
• Architekto paslaugos: nuo 300 EUR (priklauso nuo projekto sudėtingumo).

Senos statybos buto kapitalinio remonto darbų kaina dažniausiai - ~280-350 Eur už kv. m. Minimalaus paslaugų paketo kaina- 1180 eur (atnaujinta 23.01.02.). Už tai gaunate reikalingos ekspertizei ir statybai apimties buto kapitalinio remonto projektą bei būtiniausias papildomas paslaugas.

Būto perplanavimo kainos skaičiavimas

Ar Verta Atnaujinti Kadastro Duomenis Po Remonto?

Dažniausiai dėl neįforminto remonto gyventojai susizgrimba parduodami turtą. Jei butas perkamas su paskola, jam būtinas turto vertinimas su ne vėlesniais kaip 5 metų ir faktą atitinkančiais kadastriniais matavimais. Joks turto vertintojas nevertins buto, jei viduje išgriautos sienos, o turto reali būklė nesutampa su senuose dokumentuose nurodyta situacija.

Kita svarbi priežastis turėti tikslius kadastro duomenis yra kaina - tiek iš pirkėjo, tiek iš pardavėjo perspektyvos. Išgriovus sieną, buto kvadratūra didės 0,5-2 kv. m, kartais ir dar daugiau. Tai tarsi neatrodo didelis plotas, tačiau tai vis tiek reiškia keturženklį, o ypatingais atvejais ir penkiaženklį kainos skirtumą.

Todėl namų bendrijų pirmininkai turėtų priminti gyventojams apie pareigą atnaujinti kadastro duomenis po remontų, nes dėl to keičiasi viso namo kadastro duomenys - bendras ir naudingas plotas.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (Statybos inspekcija) informuoja, kad buto perplanavimo eiga priklauso nuo atliekamos statybos rūšies.

Daugiabučio gyvenamojo namo tiek vidaus, tiek ir išorės sienos, priklausomai nuo pastato konstrukcinės schemos, gali būti laikančiosios arba nelaikančiosios. Kokiai rūšiai priskirtina siena, gali nustatyti kompetentingas specialistas: pastato techninis prižiūrėtojas (kiekvienam daugiabučiui namui toks specialistas privalo būti paskirtas. Dėl jo kontaktų reikia kreiptis į namo administratorių arba bendrijos, jei ji yra įsteigta, pirmininką) arba atestuotas projektuotojas, statinių / statinių projektų ekspertizės vadovas.

Laikančiosios sienos griovimas - kapitalinis remontas

Statybos inspekcijos specialistai pabrėžia, kad, ruošiantis kapitalinio remonto darbams daugiabučiame name, reikia turėti statinio kapitalinio remonto projektą. Kapitalinio remonto projekto ekspertizės aktas būtinas, ketinant remontuoti ypatingąjį statinį arba jei daugiabutis namas yra neypatingasis statinys, ir kapitaliniam remontui neprivalomas statybą leidžiantis dokumentas (SLD) dėl statinio išvaizdos keitimo.

Daugiabučio gyvenamojo pastato kapitaliniam remontui privaloma gauti SLD šiais atvejais:

• kai daugiabutis yra kultūros paveldo statinys;
• kai keičiama statinio ar patalpų paskirtis;
• kai kartu su kapitalinio remonto darbais įrengiamos, pertvarkomos, išmontuojamos pastato dujų, šildymo ar elektros bendrosios inžinerinės sistemos;
• kai daugiabutis yra nors vienoje iš šių teritorijų ir keičiama pastato išvaizda: mieste, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje.

Pastato išvaizdos keitimu laikoma: balkonų, lodžijų įstiklinimas; fasado elementų keitimas (keičiant spalvą, matmenis, suskaidymą), naujų įrengimas; esamų angų nuo 0,2 kv. m ir didesnio ploto pastato fasade užtaisymas; šlaitinio stogo dangos keitimas (keičiant spalvą ir (ar) dangos tipą), dažymas (keičiant spalvą), stoglangių įrengimas ant šlaitinio stogo, keitimas (keičiant spalvą, matmenis, suskaidymą); fasadų dangos įrengimas, keitimas (keičiant spalvą ir (ar) dangos tipą), dažymas (keičiant spalvą); didesnės kaip 0,01 kūb. m tūrio įvairios įrangos, inžinerinių sistemų ar konstrukcijų tvirtinimas ant pastato fasado ar šlaitinio stogo; įvairios įrangos, inžinerinių sistemų ar konstrukcijų, iškylančių daugiau kaip 1 m virš pastato plokščiojo stogo parapeto, tvirtinimas ant pastato plokščiojo stogo; Kultūros vertybių registre nurodytų kultūros paveldo statinio vertingųjų savybių keitimas.

Tuo atveju, kai statinio laikančiosios sienos ardymo, pertvarkymo darbai atliekami pastato viduje nekeičiant jo išvaizdos ir pastatas nėra kultūros paveldo statinys, taip pat kai pertvarkant laikančiąją sieną neįrengiamos, nepertvarkomos, neišmontuojamos pastato dujų, šildymo ar elektros bendrosios inžinerinės sistemos, tai tokios sienos griovimui gauti SLD nereikia, tačiau, kaip ir minėta, turi būti parengtas kapitalinio remonto projektas ir atlikta projekto ekspertizė.

Paprastasis remontas

Statinio paprastojo remonto tikslas yra iš dalies atkurti statinio ar jo dalies savybes, pablogėjusias dėl statinio naudojimo, arba jas pagerinti. Į šią statybos rūšį patenka visi statybos darbai, nesusiję su statinio rekonstrukcija ir kapitaliniu remontu.

Atkreipiame dėmesį, kad kai daugiabutyje ardoma vidinė nelaikančioji siena, kai ardant nelaikančiąją sieną neįrengiamos, nepertvarkomos, neišmontuojamos pastato dujų, šildymo ar elektros bendrosios inžinerinės sistemos, SLD nereikia; paprastojo remonto aprašas ar paprastojo remonto projektas (kultūros paveldo statinio atveju) taip pat yra neprivalomas, tačiau gali būti rengiamas statytojo pageidavimu.

Tuo atveju, jei statinio paprastojo remonto darbais (nepertvarkant statinio laikančiųjų konstrukcijų) keičiama daugiabučio gyvenamojo pastato išvaizda, pavyzdžiui, įstiklinami balkonai arba keičiamos durys, langai (keičiant spalvą, matmenis, suskaidymą), įrengiami nauji fasado elementai ir daugiabutis yra kultūros paveldo statinys arba yra bent vienoje iš šių teritorijų (mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje), tokiu atveju privaloma parengti paprastojo remonto aprašą arba paprastojo remonto projektą (kultūros paveldo statinio atveju) ir kreiptis į savivaldybę dėl SLD išdavimo, kai kartu su paprastuoju remontu daugiabutyje įrengiamos, pertvarkomos, išmontuojamos pastato dujų, šildymo ar elektros bendrosios inžinerinės sistemos SLD - privalomas.

Paprastojo remonto atveju, projektą privaloma parengti tik tais atvejais, kai būtina gauti statybą leidžiantį dokumentą. Tokius statinio projektus kapitaliniam ar paprastajam remontui atlikti rengia statinio projektuotojai, turintys teisę užsiimti šia veikla. Statybą leidžiančius dokumentus daugiabučio gyvenamojo namo kapitaliniam ar paprastajam remontui atlikti išduoda savivaldybių administracijos. Kokiems atliekamiems paprastojo ar kapitalinio remonto darbams reikalingas statybą leidžiantis leidimas numatyta straipsnyje STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas.

Svarbūs aspektai atliekant remonto darbus

Remonto darbus atliekant vidaus patalpose atrodo, kad šie darbai gali būti atliekami bet kuriuo metų sezonu. Vienas iš jų - radiatorių keitimas ar taisymas. Tokius darbus reikėtų planuoti pavasarį po šildymo sezono pabaigos arba ankstyvą rudenį, prieš šildymo sezono pradžią.

„Senuose daugiabučiuose keičiant radiatorius šildymo sezono metu reikia atjungti visą pastato šildymo sistemą, iš radiatorių išleisti termofikatą, pabaigus darbus vėl juo užpildyti, atlikti papildomus nuorinimo darbus. Šie darbai ne tik papildomai kainuoja, bet ir sukelia didelių nepatogumų viso namo gyventojams. Naujos statybos namuose šildymo sistema užsukama tik butui, tad šildymo sezono metu pakeisti radiatorių tokie bute yra paprasčiau,“ - sako E.

Pirmiausia, atliekant remonto darbus, būtina atsižvelgti į miesto savivaldybėje galiojančias triukšmo prevencijos taisykles. Štai, pavyzdžiui, Vilniuje remonto darbai, kurie kelia triukšmą, gali būti vykdomi darbo dienomis nuo 7 val. iki 18 val., o poilsio ir švenčių dienomis nuo 9 val. iki 17 val. Kaune darbus atlikti galima ilgiau - iki 22 val. Prieš atliekant remonto darbus Kauno mieste privaloma užpildyti pranešimo formą ir pateikti ją Kauno miesto savivaldybės administracijos sveikatos apsaugos skyriui 7 kalendorinės dienos prieš pradedant minėtus darbus. Primename, kad triukšmo šaltiniai remonto, rekonstrukcijos, montavimo ar statybos darbų metu Kauno mieste gali būti naudojami darbo dienomis nuo 7 val. ryto iki 22 val. vakaro, savaitgaliais ir švenčių dienomis nuo 9 val. ryto iki 22 val.

Remontas sukelia sunkumų ne tik jį atliekantiems, tačiau ir aplinkiniams. Įsitikinkite ar jūsų atliekamiems remonto darbams nebūtinas projektas, leidimas, butų savininkų pritarimas. Apie remonto darbus informuokite kaimynus. Papildomas pranešimas kaimynams pakabinant pranešimą skelbimų lentoje ar pateikiant pašto dėžutėje tikrai nepamaišys. Nepamirškite tinkamai pasirūpinti statybinėmis ir kitomis atliekomis.

„Graži bendruomenių praktika nurodyti ir būsto savininko ar remontą atliekančio darbų vadovo kontaktinį telefono numerį tam, kad nusiskundimų ar klausimų turintys kaimynai galėtų kreiptis tiesiogiai, o ne ieškoti pagalbos institucijose,“ - teigia E. Kitas svarbus niuansas - bendrųjų daugiabučio namo patalpų tvarka. „Būsto remontą atliekantys turėtų patys pasirūpinti laiptinių, liftų ir kitų bendrųjų patalpų, švara.

Butų ir kitų patalpų savininkų sutikimai

Svarbu žinoti, kad visos pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos); bendrosios pastato inžinerinės sistemos (pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus); pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys (pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, bendrojo naudojimo balkonai, lodžijos, terasos, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams) yra bendrojo naudojimo objektai.

Taigi, kai statybos darbai susiję su daugiabučio gyvenamojo pastato bendrojo naudojimo objektais, nepriklausomai nuo to, ar statybos darbams privalomas SLD, tokiems statybos darbams privaloma gauti butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimą, įformintą protokolu Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka.

Perplanuojant butą svarbu žinoti, kad leidžiama keisti visas vidaus atitvaras nelaikančias konstrukcijas, jeigu naujai suplanuotos patalpos atitiks nustatytus normatyvinius minimalius patalpų dydžių reikalavimus arba naujai suplanuotos patalpos nesumažins insoliacijos, nepablogins vėdinimo, šildymo ir dirbtinės apšvietos rodiklių, garso izoliacijos. Vonios ir tualeto patalpose galima keisti sanitarinių prietaisų tipus ir vietas su sąlyga, kad šių prietaisų prijungimo vietos tilptų tarp šių patalpų ribų, o prietaisų nuotakai iki esamų stovų būtų klojami virš perdangos lygio.

tags: #buto #perplanavimas #digma