Praktikoje dažnai pasitaiko atvejų, kai nekilnojamasis turtas priklauso keliems savininkams. Neretai tarp bendraturčių kyla įtampos ir ginčai, kaip tą turtą valdyti ir juo naudotis. Konfliktuojantiems bendraturčiams patiems nusistatyti minėtą naudojimosi turtu tvarką yra sudėtinga, todėl ginčai dažnai persikelia į teismą, kuriame situacija nebūtinai yra išsprendžiama. Pavyzdžiui, kai norima atlikti bendrai naudojamo turto pagerinimus ar perleisti jį, būtina bendraturčių išreikšta valia.
Eimanto Čepo nuomone, jau esant konfliktui, susitarti tarpusavyje dėl atidalijimo būdo nepavyks, todėl išeitis viena - kreiptis į teismą.
Atidalijimas kaip ginčų sprendimo būdas
„Visgi egzistuoja kitas teisinis įrankis, dažnu atveju galintis padėti galutinai pašalinti ginčų tarp bendraturčių kilimo priežastis, kuris praktikoje naudojamas ne taip ir dažnai“, - teigia Eimantas Čepas. Atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Nuosavybės teisių tokiu būdu įgyvendinimas reiškia, kad atidalijamo bendraturčio atžvilgiu pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė su kitais bendraturčiais.
CK nustatyta, kad jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai. Šiuo būdu įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra.
Nagrinėjant tokio pobūdžio ginčus prioritetas yra teikiamas turto atidalijimui natūra, t. y. kiekvienas atsiskiria jam priklausančia turto dalį, kuria gali naudotis be apribojimų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, atidalijant daiktą natūra pagal šalių sutartą arba teismo patvirtintą atidalijimo variantą, atskiriamos, atribojamos bendro daikto dalys.
Geriausiai bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimas užtikrinamas, kai bendraturtis visiškai atidalijamas iš bendrosios dalinės nuosavybės, nepaliekant bendrai naudojamų daikto dalių, todėl būtent tokio atidalijimo turi būti siekiama. Tačiau natūra atskirti turtą ne visada yra realiai įmanoma, pavyzdžiui dėl nedidelės jo dalies, ar dėl to, kad bendrai valdomas turtas, kaip visuma, gali būti naudingiau panaudojamas.
Kompensacija kaip atidalijimo alternatyva
Negalint atskirti turto natūra, sprendžiama dėl turto atidalijimo vienam iš bendraturčių sumokant kompensaciją pinigais.
Sprendžiant dėl turto atidalijimo natūra, vienam iš bendraturčių perduodant valdyti visą turtą, o kitam sumokant kompensaciją pinigais, esminis momentas yra tai, būtent kuriam bendraturčiui gali atitekti turtas, o kuriam sumokama kompensacija. Atidalijimo klausimui persikėlus į teismą, ypatingai svarbus momentas yra civiliniuose ginčuose taikomas rungimosi principas, kai galutinis teismo sprendimas iš esmės priklauso nuo to, kokias aplinkybes byloje pavyksta įrodyti šalims.
Padarius išvadą, kad bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą turtą tikslingiau perduoti vienam ar keliems bendraturčiams, taip pat turi būti nuspręsta kokia piniginė kompensacija išmokėtina bendraturčiams, iš kurių atidalijama jiems priklausanti turto dalis, t. y. paprastai tariant, kurie netenka teisių į turtą. Teismų praktikoje nurodoma, jog atidalijimas priteisiant piniginę kompensaciją yra teisėtas ir nepažeidžia bendraturčių teisių tik tuo atveju, kai kompensacija atitinka tikrąją atidalijamos dalies vertę.
Paprastai kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vertę.
Apibendrindamas advokatas pažymi, kad esant situacijai, kai turtas valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise ir bendraturčiai nesutaria dėl tokio turto valdymo aplinkybių, naudojimosi tvarkos turtu nustatymas įprastai galutinai neišsprendžia konfliktinių situacijų, kurios linkusios vis kartotis. Tokios pačios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje, t. y. „Svarbus aspektas taikant tokį teisinį instrumentą yra tai, kad kito bendraturčio nenoras, jog būtų įvykdytas atidalijimas, nereiškia, kad toks nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas negalimas, t. y. Prioritetinis atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės taikymas kartu sudaro sąlygas užtikrinti efektyvesnį vieno iš pagrindinių civilinio proceso tikslų - kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių - įgyvendinimą.
Praktikoje daugeliui nežinant apie tokią galimybę, įprastai tiesiog siekiama nustatyti bendrąja daline nuosavybe valdomo turto naudojimosi tvarką. Kaip jau minėta, pastarasis būdas gali sureguliuoti ginčus trumpuoju periodu, tačiau pagrindas konfliktams ateityje išlieka - bendraturčiai vis tiek lieka priklausomi vienas nuo kito valdant turtą.
Turto padalijimas nutraukiant santuoką
„Kokiais būdais ir kokiomis dalimis gali būti padalytas sutuoktinių turtas nutraukus santuoką?“ - klausia skaitytoja Roma iš Prienų. Atsako teisininkė Inga Kudinavičiūtė-Michailovienė. Remiantis Civilinio kodekso 3.127 str., numatyti du turto padalijimo būdai: abiem sutuoktiniams natūra, jei taip galima padalyti; arba priteisiant turtą natūra vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais.
Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, sutuoktinių sveikatos būklę, turtinę padėtį ar kitas svarbias aplinkybes. Turtas dalintinas natūra, kai jis yra dalus ir padalijus bus tinkamas naudoti pagal savo paskirtį.
Kita vertus, netgi esant turtui daliam, atsižvelgiama, ar toks padalijimo būdas atitiks sutuoktinių ir jų vaikų interesus, pvz., jei šeima turi dviejų kambarių butą, tačiau sutuoktinis smurtauja prieš kitus šeimos narius, tuomet tikslinga priteisti visą butą sutuoktinei, įpareigojant išmokėti dalį turto vertės kitam sutuoktiniui pinigais.
Kai dalintinas bendras turtas natūroje yra nedalus, pavyzdžiui, vieno kambario butas, tai teismas šį turtą turėtų priteisti tam sutuoktiniui, kuriam jis reikalingesnis, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, sutuoktinių socialinę ir turtinę padėtį, sveikatos būklę, jų elgesį kitų šeimos narių atžvilgiu, į tai, kuris iš sutuoktinių faktiškai turtu naudojasi, ir kitas svarbias aplinkybes, o kitam sutuoktiniui priteisti kompensaciją.
Kai turtas dalijamas natūra, būtina siekti tokio padalijimo varianto, kad priteisiamos turto dalys būtų izoliuotos, nebūtų bendro naudojimo patalpų. Taip pat būtina atsižvelgti į patalpų išdėstymą, bendras komunikacijas ir realias galimybes jas atriboti.
Teismo vaidmuo dalijant turtą
Esant ginčui dėl turto padalijimo, teismas nėra suvaržytas konkrečiais sutuoktinių reikalavimais, bet turi išspręsti turto padalijimo klausimus tokiu būdu, kad laikantis įstatymų reikalavimų turtas būtų padalytas atsižvelgiant ne tik į vieno ar kito sutuoktinio norus, bet ir į jų objektyvius poreikius, kartu stengiantis užtikrinti sutuoktinių individualių poreikių pusiausvyrą bei maksimaliai eliminuojant galimybę poreikius užtikrinti vienas kito sąskaita.
Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str.), tačiau esant tam tikroms priežastims teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo. Remiantis CK 3.123 str. 1d., atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį.
Svarbių priežasčių sąrašas nėra baigtinis, todėl dėl nukrypimo nuo lygių dalių principo teismas sprendžia kiekvienu individualiu atveju. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, remiantis Kasacinio teismo praktika, vien tik faktas, jog nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su vienu iš tėvų, savaime nėra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo.
Atsiliepimas į ieškinį ir priešieškinis
Ieškovė ieškinyje pareiškė reikalavimą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo (turto balansas) ir kitų santuokos nutraukimo teisinių padarinių, kuriuos teismas privalo išspręsti nutraukdamas santuoką. Pirmosios instancijos teismas kvalifikavo atsakovo atsiliepimą kaip priešieškinį (pateiktas atsiliepimas į ieškinį, turintis priešieškinio požymių) ir įpareigojo už papildomai pareikštus turtinius reikalavimus, kurių nebuvo nurodyta ieškinyje, sumokėti žyminį mokestį.
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad galiojančiose civilinio proceso teisės normose nustatytos dvi atsakovo gynimosi nuo pareikšto ieškinio priemonės - priešinis ieškinys ir atsiliepimas (atsikirtimas) į ieškinį (CPK 142, 143 straipsniai). Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodo nesutikimo su ieškiniu motyvus, t. y. atsikirtimus į ieškovo reikalavimus, tačiau negali reikšti savarankiškų reikalavimų.
Tiek priešieškinis, tiek atsiliepimas į ieškinį yra atsakovo gynimosi nuo pareikšto ieškinio būdai, kurių pasirinkimas tenka atsakovui ir priklauso nuo jo siekiamo rezultato. Taigi, jeigu atsakovas yra pasyvioji šalis, jis savo atsikirtimus gali išdėstyti atsiliepime į ieškinį, tačiau jeigu atsakovas reiškia savarankiškus reikalavimus ieškovui, pastarieji turi būti suformuluoti pasirenkant kitą gynybos priemonę - reiškiant priešieškinį.
Kasacinis teismas taip pat nurodė, kad iš šią bylą nagrinėjusių teismų procesinių sprendimų turinio matyti, jog teismai atsakovo savarankišku reikalavimu laikė tik jo prašymą į dalytino turto balanso sudėtį įtraukti ieškinyje nenurodytą turtą (t. y. buto baldus ir įrangą, turtines teises į buto išlaikymą pagal suvestinę, turtines teises į buto banko paskolos išmokėjimą) ir padalyti šį turtą jo nurodomu būdu (priteisiant jo asmeninėn nuosavybėn), taigi, ir žyminį mokestį skaičiavo bei įpareigojo atsakovą sumokėti (tik) nuo šio, ieškinyje nenurodyto, turto.
Kasacinis teismas pažymėjo, kad atsakovo argumentai, susiję su ieškinyje nurodyto turto padalijimu, teismų nebuvo vertinti kaip savarankiški turtiniai reikalavimai. Kasacinis teismas sutiko su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvadomis, kad atsakovo atsiliepime išdėstyti nesutikimo su ieškinio reikalavimu padalyti santuokos metu įgytą turtą argumentai patvirtina esant naujų spręstinų su šiuo reikalavimu susijusių klausimų, kurie nenurodyti ieškinyje.
Atsakovas, reikalaudamas padalyti turtą, kuris nebuvo nurodytas ieškinyje, formulavo naujus turtinius reikalavimus, už kuriuos, be kita ko, turėjo būti sumokėtas žyminis mokestis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr.
Asmeninės lėšos ir turto padalijimas
2018 m. rugsėjo 19 d. Byloje atsakovas, tiksliau, jo tėvas, įnešė atitinkamą pinigų sumą į buto statybą, tačiau nebuvo nustatyta, kokia tai buvo buto dalis. Teismai, vertindami atsakovo investiciją į nekilnojamojo turto objektą ir sumažino šio buto kainą atliktų investicijų suma ir dalijo tik likusią buto vertę.
Teisėjų kolegijos nuomone, toks bendro sutuoktinių turto balanso sudarymas nėra tinkamas, nes santuokoje įgyto konkretaus turto teisinis režimas negali būti mišrus: asmeninė vieno iš sutuoktinių ir jungtinė abiejų sutuoktinių nuosavybė. Turto bendrumo principo nepaneigus, turtas lieka bendras abiejų sutuoktinių (CK 3.88 straipsnio 2 dalis).
Tokiais atvejais galima faktą, kad buvo įdėta asmeninių lėšų, pripažinti svarbia aplinkybe nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant santuokoje įgytą turtą (CK 3.123 straipsnio 1 dalis), arba asmeninių lėšų panaudojimą pripažinti kita svarbia aplinkybe, į kurią turi būti atsižvelgta parenkant atitinkamą turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra (CK 3.127 straipsnio 3 dalis), arba taikyti abi šias teisės norma. Šiuo atveju teismas, atimdamas atsakovo investicijas iš buto vertės ir nustatydamas, kad atsakovas turi teisę į šios sumos kompensaciją, iš esmės atsakovo investicijas padalijo perpus, pusę jų vertės palikdamas ieškovei, o tai neatitinka prieš tai įvardyto teisinio reguliavimo.
Nagrinėjamu atveju sutuoktiniams turėjo būti padalijama visa buto vertė, t. y. Teisėjų kolegija nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas, iš naujo spręsdamas dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo, turėtų siekti turtą padalyti natūra, priskirdamas kiekvienai iš šalių tą turtą, kuris yra labiausiai reikalingas ieškovei ar atsakovui ir kuris gali būti toliau efektyviai šalių naudojamas.
Be to, nagrinėjamoje byloje susiklostė situacija, kai, apeliacinės instancijos teismui ištaisius aritmetinę klaidą, ieškovei teko didesnė bendro sutuoktinių turto natūra dalis, įpareigojant ją išmokėti 48 512,06 Eur kompensaciją atsakovui vietoj pirmiau priteistos 2505,31 Eur kompensacijos.
Advokatas; skyrybos, santuokos nutraukimo aspektai Žinių radijo studijoje
tags: #buto #padalijimas #priteisiant #kompensacija #bylos