Pažįstamos situacijos?.. Tokių ir panašių klausimų sulaukiame nuolat. Ypač iš klientų, kuriems dėl vienų ar kitų priežasčių reikia nusimatyti namo baigtumo lygį.
Turime pradėtą statyti namą. Jau pastatytos sienos, stogas. Laukiame užsakytų langų. Jau pradėtas daryti fasadas. Privalome užregistruoti nebaigtą statyti namą ir įkeisti su kuo didesne verte bankui. Kokio namo baigtumo procento galime tikėtis?
Pastatėme namą su daline apdaila. Iš išorės jis pilnai baigtas. Komunikacijų tik įvadai. Ruošiamės parduoti. Norėtume registruoti kaip nebaigtą statyti su kuo mažesne verte.
DĖMESIO! Skaičiuoklėje pateikiamas rezultatas yra orientacinio pobūdžio. Skaičiavimams naudojami tipinio vienbučio namo, kuris pastatytas iš dažniausiai Lietuvoje naudojamų medžiagų duomenys.
Nebaigtas statyti būstas laikomas tada, kai pastato ar buto baigtumas yra nustatytas mažesnis negu 100 proc. dėl nebaigtų statybos darbų. Būsto statybų baigtumo lygis nurodomas procentine išraiška, kuris dažnu atveju potencialiems pirkėjams gali sukelti neaiškumą, kas į nurodytą baigtumo lygį (procentus) turi įeiti.
Pastato ar jo dalies (buto) baigtumas įprastai nurodomas turto kadastrinėje byloje, kurią parengia matininkas. Būtent jis apskaičiuoja, kokio baigtumo būstas yra pastatytas kadastrinių matavimų atlikimo metu.
L.Liogės teigimu, nekilnojamojo turto vystytojams į rinką pateikiant vis daugiau objektų bei siekiant greičiau susigrąžinti į projektą investuotas lėšas, dažnu atveju pirkėjams siūloma įsigyti nebaigtą statyti būstą.
„Pagal galiojančius teisės aktus pastato 100 proc. baigtumas laikomas atliktu tada, kai pastatytos visos pastato konstrukcijos ir įrengtos inžinerinės sistemos pagal pastato (jo dalies) statybos (rekonstravimo, kapitalinio remonto) projektą.
Kitaip tariant, pastato ar jo dalies baigtumas yra kadastro duomuo, parodantis, kiek procentų pastato (jo dalies) yra pastatyta pagal projektą. Norint gauti atitinkamą pastato baigtumo procentą, reikia apskaičiuoti, kiek procentų vadinamojo lyginamojo svorio sudaro trūkstamų konstrukcinių elementų (langų, durų, vidaus ar išorės apdailos ir pan.) vertė būsto projekto mastu, t. y. iš esmės, kiek būsto įrengimo elementų trūksta iki visiško projekto išpildymo“, - tikino ji.
L.Liogės pabrėžia, kad konstrukcinių elementų, kurie pagal pastato projektą neturi būti įrengiami konkrečiame pastate, įtaka pastato ar jo dalies (buto) baigtumui nevertinama. Pavyzdžiui, jei pastate nėra vidaus apdailos, pertvarų, dujų ir šie elementai nėra numatyti pastato projekte, šių elementų minėti lyginamieji svoriai skaičiuojant baigtumo procentą neatimami.
Taip pat reiktų žinoti, kad jeigu būste atliksite tokius darbus, kurie nenumatyti projekte, tačiau atliksite mažiau projekte nurodytų darbų, atitinkamai ir būsto baigtumo lygio nustatymui papildomi, projekte nenumatyti, bet faktiškai atlikti darbai nebus vertinami rengiant kadastrinę bylą, kurioje ir nurodomas turto baigtumo lygis.
Kalbant apie statybų darbų baigtumo apskaičiavimą, pabrėžtina, kad įstatymų nuostatos tiksliai neįvardija, ką galima laikyti 80 proc. turto baigtumu, o nurodyti apskaičiavimo metodai iš esmės vertinami konkrečiu atveju atitinkamos srities profesionalų.
Vis dėlto, anot L.Liogės, pagal įprastą praktiką 80 proc. buto baigtumą sudaro paruoštos statybinės konstrukcijos, būste įrengtos inžinerinės sistemos: šildymas, vandentiekis, karšto vandens tiekimas, nuotekų šalinimas ir (ar) dujų tiekimas.
Namo 80 proc. baigtumas galėtų būti laikomas pastatyta namo dėžutė su išorine apdaila, į kurį atvestas vandentiekis, šildymas (išvedžiota šildymo sistema), elektra bei įrengti nuotekų šalinimo įrenginiai, taip pat įmontuotos durys, langai, grindų pagrindas (juodgrindės).
Kiti 20 proc. galėtų būti būsto projekte numatyti likusieji darbai: grindų pilnas įrengimas (su apdailos medžiagomis), sienų pilna apdaila (glaistymas, dažymas ar pan.), sanitarinių mazgų įrengimas, rekuperacinės/vėdinimo sistemos įvedimas ir pajungimas (rekuperatoriaus įrenginio įrengimas), jei tokia projekte yra numatyta, kiti projekte numatyti apdailos (įrengimo) darbai.
Kaip minėta, tikslus turto baigtumo procentas nustatomas kiekvienu atveju individualiai, matininkams atlikus atitinkamus kadastrinius matavimus ir užfiksavus visus reikalingus duomenis.
L.Liogė atkreipia dėmesį, kad vystomo nekilnojamojo turto, pavyzdžiui, daugiabučio namo, 80 proc. baigtumas savaime nenurodo, jog ir konkretaus buto šiame pastate baigtumas yra būtent 80 proc. Pastato baigtumas gali skirtis nuo būsto baigtumo.
„Butų baigtumo lygis aktualus vystytojui (pardavėjui), kad jis galėtų taip pat priduoti pastatą, kuriame yra butas, 100 proc. baigtumu. Todėl dažnu atveju įsigijus būstą daugiabutyje yra nustatomi pirkėjui griežtesni turto 100 proc. baigtumo įrengimo reikalavimai ir terminai, kurių neatlikus sutrikdoma pastato statybų užbaigimo procedūra, atliekama vystytojo (statytojo)“, - sakė ji.
Svarbu žinoti, kad pagal teisės aktus pastatytą naują daugiabutį galima naudoti tik gavus statybos užbaigimo aktą ir įregistravus jį Nekilnojamojo turto registre. „Jei daugiabučiui nėra išduotas statybos užbaigimo aktas ir jis neregistruotas Nekilnojamojo turto registre, tokiame pastate gyventi draudžiama. Neužbaigtame statyti daugiabutyje galima tik vykdyti statybos darbus, o gyventi ar vykdyti kitokią veiklą ‒ ne“, - tikino L.Liogė.
Teisininkės teigimu, lankymasis ir nuolatinis gyvenimas nebaigtos statybos būste gali būsto savininkams ir (ar) vystytojams (pardavėjams) sukelti taip pat neigiamų pasekmių: savivaldybių administracijos gali taikyti administracinę atsakomybę už neužbaigtų statyti ir neregistruotų statinių naudojimą.
„Be administracinės atsakomybės, taip pat gali iškilti būsto savininkams nepatogumų, norint sudaryti energijos pirkimo-pardavimo sutartis, kadangi minėtos sutartys su naujai pastatytų daugiabučių gyvenamųjų namų atskirų butų ar kitų patalpų savininkais gali būti sudaromos tik įvykdžius statinio statybų užbaigimo procedūras“, - teigė L.Liogė.
Ji atkreipė dėmesį, kad turto faktinio baigtumo įregistravimas Nekilnojamojo turto registre neturi įtakos suteikiamo kredito sumos dydžiui. Lietuvos banko patvirtintuose atsakingo skolinimosi nuostatuose numatyta, kad skolinimas grindžiamas bendros kredito sumos ir įkeičiamo būsto rinkos vertės arba kainos santykiu. Be to, minėti nuostatai numato, kad kredito sumos ir įkeičiamo būsto vertės santykis negali būti didesnis nei 85 proc. Kitaip tariant, būsto baigtumo procentas nesiejamas su būsto finansavimo procentine suma.
„Tačiau įsigyjant nepilno baigtumo būstą ir norint dalį suteikto kredito panaudoti būsto įrengimui (apdailos darbams), bankų finansuojama ir išmokama ne visa apdailos darbų sąmatoje nurodyta kaina, taip pat ne daugiau kaip minėti 85 proc. apdailos darbų bei medžiagų kainos. Taigi, imant kreditą ir jį naudojant ne tik nebaigtos statybos būsto įsigijimui, bet ir įrengimui, taip pat galioja minėti atsakingo skolinimo nuostatai, kuriais vadovaujantis, asmuo turi turėti bent 15 proc. savo nuosavų lėšų apdailos darbų sumai padengti“, - aiškino ji.
Pasak L.Liogės, kai būsto baigtumas yra mažesnis nei 80 proc. baigtumo, bankai dažnu atveju taiko kitokias skolinimo sąlygas, nei aukščiau aptarta, t.y. laiko, kad finansuoja turto statybą, o ne turto su daline apdaila įsigijimą, todėl atitinkamai ir finansavimo sąlygos būna griežtesnės. Tačiau kiekvienas atvejis vertintinas individualiai ir būtent pagal konkrečią turto būklę sprendžiama, kokie reikalavimai bus keliami turto įsigijimo ar statybos finansavimui.
Klausimas: Planuojame pirkti 1990 m. statybos namą su dokumentais, kuriuose užfiksuotas 75 proc. baigtumas. Ką lemia šis baigtumas imant paskolą? Kokių veiksmų reikėtų imtis, norint pirma priduoti namą iki 100 proc.? Ar dokumentus gali tvarkyti būsimas pirkėjas?
Komentarai: Gali reiktų daryti projekto atkūrimą, bet esmė, kad turėti kiek galima daugiau su statybos leidimu susijusių dokumentų. Reiktų gilintis labiau į situaciją, bet 100 proc. baigtumą rekomenduočiau pasidaryti iškart.
Kadangi pastatas yra gan senas, reikalinga įsitikinti, ar pardavėjas, parduodantis pastatą, kurio baigtumas yra ne 100%, kartu su kitais dokumentais, perduoda tvarkingą, faktą atitinkantį statinio projektą, ar statinys buvo baigtas statyti statybos leidime nurodytu terminu.
Būtų protingiausia, kad prieš perkant, pardavėjas priduotų pastatą 100% baigtumui - tik tada būsite tikri, jog visi dokumentai tvarkingi ir kad ateityje nekils problemų.
| Baigtumas | Charakteristika | Finansavimo sąlygos |
|---|---|---|
| Mažiau nei 80% | Dažnai taikomos griežtesnės sąlygos | Bankai vertina kaip statybos finansavimą |
| 80% | Namo dėžutė su išorine apdaila, įvestos komunikacijos | Standartinės finansavimo sąlygos |
| 100% | Pilnai pastatytas ir įrengtas pagal projektą | Geriausios finansavimo sąlygos |
Kaip pradėti INVESTUOTI SU 100€? | Žingsnis po Žingsnio
Nuo 2024 metų sausio nekilnojamojo turto (NT) vystytojai naujai pastatytas patalpas daugiabučiuose fiziniams asmenims galės parduoti tik jas užbaigę 100 proc. Aplinkos ministerija Eltai pabrėžė, kad 100 proc. baigtumo reikalavimas individualiems gyvenamiesiems namams, kotedžams ir pan.
Anksčiau ministerija taip pat buvo sulaukusi klausimu, ką reiškia 100 proc. „Kalbame ne apie sienų spalvą ar vonios įrangą, o apie tuos darbus, kurių patys pirkėjai negali pasidaryti. Naudoti pastatą galima tik tada, kai jo statyba užbaigta ir pastatas įregistruotas.
Šimtaprocentinį baigtumą galima fiksuoti, kai pastate baigti visi bendrieji dalykai - konstrukcijos, inžinerija, lauko darbai, o bute palikta tiek, kad žmogus galėtų įsirengti pagal savo skonį. 100 proc. baigtu statinys laikomas tada, kai jis pastatytas taip, kaip numatyta statinio projekte, kurio turinį apibrėžia teisės aktai.
Pastarieji numato galimybę statinį laikyti užbaigtu 100 proc. neatlikus tam tikros dalies darbų atskiro buto lygmenyje. Norėdamas gauti statybą leidžiantį dokumentą nekilnojamojo turto vystytojas statinio projekte neprivalo numatyti ir suprojektuoti, kaip atrodys ir bus įrengti butai.
Kitaip sakant, daugiabučio gyvenamojo namo projektas gali būti parengtas ir su nebaigta tam tikra apdaila. Tuomet norint fiksuoti 100 proc. baigtumą nėra ir prievolės įrengti butus. Taigi 100 proc. baigtumo koncepcija neapriboja būsto su daline apdaila pardavimo, jei toks butų įrengimo lygis bus numatytas pastato projekte.
Šiuo metu mažiausi reikalavimai daugiabučių gyvenamųjų namų vidaus apdailos darbams 100 proc. baigtumui yra šie: įstatyti langus, palanges ir įėjimų į patalpas duris, patalpose, kuriose neprivaloma užbaigti apdailą atitvarų paviršius parengti dažymui, plytelių ar tapetų klijavimui ir įrengti pagrindus grindų dangai.
Statybos įstatymo pakeitimuose numatytas ribojimas - gyvenamąsias patalpas įsigyti tik esant 100 proc. pastato baigtumui - taikomas tik notaro tvirtinamoms nuosavybės teisės perleidimo sandorių sutartims. Gyventojai su nekilnojamojo turto vystytoju ir toliau galės sudaryti preliminarią nepastatyto buto pirkimo-pardavimo sutartį.
Tačiau pastaroji notaro galės būti patvirtinta tik tuomet, kai vystytojas registruos 100 proc. pastato baigtumą.
Nekilnojamojo turto (NT) rinkos analitikai neslepia - artėjantys pokyčiai sukėlė nemažai sumaišties. Šiuo metu galiojantis reguliavimas sako, kad būsto pirkimo-pardavimo sutartys gali būti sudarytos dėl 85 proc. baigtumo statinių.
Vis dėlto nuo kitų metų sandoriai pas notarus dėl būsto pirkimo galės būti atlikti tik registravus 100 proc. pastato baigtumą. Vis dėlto M. Statulevičius atkreipė dėmesį, kad atskirų projektų baigtumo sąlygos gali skirtis, todėl pirkėjui itin svarbu jas išsianalizuoti.
Bendrovės „Merko statyba“ generalinis direktorius Saulius Putrimas tvirtino, jog teks įrenginėti apdailos elementus, kuriuos pirkėjas gali norėti keisti įsirengdamas būstą pagal savo skonį (palangės, unitazas, praustuvas ar plautuvė, šviestuvai ir t. t.).
„Būsto pirkėjas patirs papildomų išlaidų dėl privalomo reikalavimo statytojui papildomai įrengti minimalius apdailos elementus“, - sakė S.
Dabar gyventojas, kuris įsigyja būstą dalinio baigtumo pastate, stipriai rizikuoja, nes perka turtą objekte, kurio išbaigto kaip galutinio produkto dar nėra“, - pabrėžė D.
Siekiant išvengti sudėtingo būsto galutinio baigtumo (100 proc.) įregistravimo, reikia įvertinti:
- Žemės sklypo naudojimo būdą: ar tai yra vienbučių, ar vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Dvibutį gyvenamąjį namą galima statyti tik tuomet, jeigu žemės sklypo naudojimo būdas - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos.
- Parduodamo gyvenamojo namo projektą. Svarbu atkreipti dėmesį, ar gyvenamasis namas pastatytas pagal suderintą projektą.
- Kadastrinių matavimų bylą. Reikia įvertinti, ar kadastrinių matavimų byloje nurodyti faktiniai būsto duomenys atitinka suderintą projektą.
- Pažymą apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto.