Ši ataskaita skirta išsamiai apžvelgti Būtingės terminalo veiklą, jo poveikį aplinkai ir saugos priemones, užtikrinančias stabilų bei saugų terminalo funkcionavimą.
Būtingės naftos terminalas
Terminalo Istorija ir Veikla
Būtingės terminalas yra svarbi Lietuvos naftos pramonės dalis. Po penkerių metų baigtas statyti naftotiekis Polockas-Biržai-Mažeikiai. Pradėtas eksploatuoti naftotiekis Polockas-Biržai-Mažeikiai. Naftotiekio ilgis Lietuvos teritorijoje 225 km. 1980 m. pradėtas eksploatuoti pirmasis pirminio naftos perdirbimo įrenginys LK-1. Pastatytas bitumo gamybos įrenginys, o vėliau pastatytas ir pradėtas eksploatuoti analogiškas antrasis pirminio naftos perdirbimo įrenginys LK-2.
Terminalo Struktūra ir Techninė Įranga
Būtingės terminalas užima 63 ha plotą. Būtingės terminalas pagal funkcijas skirstomas į keletą dalių - sausumos ir jūrinę dalis. Sausumos dalį sudaro vamzdynai, rezervuarų parkas administraciniai ir pagalbiniai pastatai. Būtingės rezervuarų parko apimtys - 150 tūkst. kubinių metrų. 2003 metų vasarą pradėta dviejų naujų rezervuarų statyba, kurią pabaigus terminalo rezervuarų parkas padidėjo 104 tūkst. kubinių metrų. Dar po metų baigti montuoti ir atiduoti eksploatuoti du nauji rezervuarai.
Sumontuoti visus naujausius veikimo, saugumo, aplinkosaugos reikalavimus atitinkantys siurbliai, kompiuterizuotas visas terminalo valdymas, veikia avarinio stabdymo įrenginiai su automatiškai užsidarančiomis sklendėmis.
Jūrinę dalį sudaro visa jūroje esanti terminalo dalis. 150 tūkst. tonų talpos tanklaivio krovos laikas - 32 valandos, pilnas aptarnavimas - 40 valandų. Pumpavimo pajėgumas - iki 5700 kub. metrų per valandą. Inkaruotas vieno tanklaivio prišvartavimo plūduras (SPM) yra Baltijos jūroje 20 m gylyje, 7,3 km nuo kranto. Vienas 914mm skersmens povandeninis naftotiekis jungia terminalą su plūduru (SPM). Tai Būtingei sudaro puikias galimybes eksportuoti bei importuoti lengvą ar vidutinę naftą.
Modernizuojant įmonę, ketinama išplėsti, rekonstruoti, pastatyti ir pradėti eksploatuoti esami ir nauji įrenginiai, iš kurių dalyje eksploatacijos metu bus imta naudoti papildomas žaliavas bei medžiagas.
Aplinkosaugos Monitoringas ir Taršos Kontrolė
Į aplinkos orą gamykloje išmetamų cheminių junginių poveikio aplinkai vertinimas apima pagrindinius teršalus, kurių išsiskyrimas yra dižiausias - benzenas, ksilenas, toluenas bei lakieji organiniai junginiai. Didžiausia oro tarša stebima naftos perdirbimo įmonės teritorijos šiaurinėje dalyje, prie nuotekų valymo įrenginių, kiek mažiau - vakarinėje įmonės dalyje, ties naftos produktų krovos estakadomis.
Pagrindiniai taršos šaltiniai:
- a.t.š. 001 Krosnių blokai, teršalai susidaro deginant kurą technologinėse krosnyse.
- a.t.š. 006 LK-6U įrenginio sekcijų krosnių blokai bei garo gamybos įrenginys.
- a.t.š. 019 Fakelas. Perteklinių dujų sudeginimui iš bendragamyklinio kuro dujų.
- a.t.š. 100 KT -1/1 sekcijose deginamos kuro dujos ir mazutas.
Oro tarša nuolat kontroliuojama. Stebima ar neviršijamos valandinės normos, stebimas išmetimų vidurkis. Išmetimai į aplinkos orą nuolat stebimi ir kontroliuojami. Siekiama, modernizuojant gamybą, sumažinti neorganizuotų taršos šaltinių skaičių. Taipogi naudojamos oro taršos modeliavimo programos, kurių pagalba lengviau stebėti teršalų sklaidą. Didžiausios maksimalios teršalų koncentracijos 1/2 valandos bėgyje dažniausiai yra lakiųjų organinių junginių, ksileno, benzeno, metanolio, MTBE bei tolueno. Visos nustatytos koncentracijos viršijančios maksimalias koncentracijas 1/2 valandos bėgyje neviršija arba viršija nežymiai leistinų normų aplinkos ore.
Bendragamykliniu mastu į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekis sumažėjo apie 20 %. Pagrindinė išmetimų mažėjimo priežastis - įdiegtos oro valymo technologijos ir oro taršą mažinantys sprendimai.
Per stebėseną praėjusiais metais surinkti duomenys rodo, kad ekologinė situacija Būtingės terminalo zonoje yra stabili ir atitinka dabartinę Baltijos jūros būklę. Tai rodo "Mažeikių nafta" Būtingės terminalo aplinkos monitoringo 2003 metų ataskaita, kuri praėjusį penktadienį pristatyta Būtingėje valstybinių institucijų atstovams ir specialistams. Aplinką ties Būtingės terminalu jau ketvirtus metus stebi, monitoringo metu atliekamus tyrimus koordinuoja Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institutas. Terminalo poveikio zonos oro stebėseną ketvirtus metus atlieka "Mažeikių naftos" aplinkos tyrimų laboratorija, kuri praėjusiaisiais metais nenustatė atmosferos užterštumo leistinos ribos viršijimo atvejų.
Vilniaus universiteto mokslininkų, stebėjusių jūros krantą ties Būtingės terminalu, duomenimis, pastaraisiais metais nustatytos teigiamos kranto raidos tendencijos. UAB "Grota" ekspertų duomenimis, gruntinio vandens sudėtis Būtingės terminalo zonoje atitinka šioms apylinkėms būdingo gruntinio vandens sudėtį. Ataskaitoje pateikiami duomenys, kad paplūdymyje susiformavo storesnė nešmenų danga, pustomas smėlis kaupiasi kopų papėdėje.
Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas, Aplinkos apsaugos agentūros siūlymu, suderino naują aplinkos monitoringo programą 2004-2006 metams, Būtingės terminalo aplinka bus atidžiai stebima ir toliau.
Bendradarbiavimas su Rusija
Tačiau Aplinkos ministerijos sekretorius Aleksandras Spruogis BNS teigė, kad apsilankyti Rusijos atstovus Būtingės terminale Lietuva jau anksčiau yra kvietusi ir dėl to nė kiek neprieštarauja. "Mes prieš metus kvietėme Rusijos atstovus apsilankyti tame objekte. Ir šio susitikimo metu mes dar kartą pakvietėme juos, jei mano, kad tikrai yra reikalinga, jei nori, o jie, matyt, norės, apsilankyti bet kada, kada tik jiems laikas bus tinkamas", - kalbėjo A.Spruogis.
"Mes visada sakėme, kad esame atviri. Ir jei prašys Rusijos ar Baltarusijos, ar kokios kitos šalies atstovai (apsilankyti Būtingėje-BNS), mes visada svarstysime ir jeigu tik kompanijos sutinka, tai mes visada organizuosime tokius susitikimus", - tikino jis.
Rusijos aplinkos ministerija paskelbė turinti kosminio stebėjimo duomenis, kuriuose, neva tai, aplink terminalą yra užfiksuotos naftos dėmės. Tuo tarpu A.Spruogis pasakojo, kad Rusijos kosminio stebėjimo ataskaitoje, kuri apima 2004 metus ir 2005 metų pirmą pusmetį, buvo konstatuota, kad 2005 metais pastebėta 130 Baltijos jūros teršimo atvejų ir vienas tų atvejų - prie Būtingės terminalo. "Bet tą atvejį ir mes patys puikiausiai žinome. (...) Tačiau nėra taip, kad Rusija atvyko su informacija, kad dabar kažkas tai įvyko. Posėdžio metu jie to klausimo nekėlė", - sakė pareigūnas.
Pirmadienį ir antradienį Vilniuje vykusios Lietuvos ir Rusijos aplinkos apsaugos srityje jungtinės komisijos posėdžio metu buvo konstatuota, jog derybos dėl Baltijos jūroje esančio naftos telkinio "D-6" stumiasi į priekį. "Aš manau, kad tikrai yra progresas. Abi pusės pažymėjo, kad yra sudarytos darbo grupės, jos veikia ir ekspertai į tą veiklą yra įtraukti. Darbas vyksta, o bet koks darbas duoda savo vaisius. Taip, kad mes galime konstatuoti, jog vis dėlto yra progresas", - kalbėjo pareigūnas.
Jo teigimu, Lietuva tikisi, kad iki lapkričio mėnesio bus pasirašytas Lietuvos ir Rusijos tarpvyriausybinis susitarimas dėl jūros taršos prevencijos ir likvidavimo priemonių taikymo bei žalos atlyginimo. Ketvirtąjį Lietuvos ir Rusijos bendradarbiavimo aplinkos apsaugos srityje jungtinės komisijos posėdį planuojama surengti lapkritį Maskvoje.
Lietuvos ir Rusijos bendradarbiavimo aplinkos apsaugos srityje jungtinė komisija buvo sudaryta pagal abiejų šalių vyriausybių 1999 metais pasirašytą susitarimą bendradarbiauti aplinkos apsaugos srityje. Po penkerius metus trukusių atkaklių Lietuvos pastangų pirmasis Komisijos posėdis buvo surengtas 2004 metų balandį Vilniuje. Į antrąjį posėdį Komisija buvo susirinkusi Maskvoje praėjusių metų lapkričio pabaigoje.
Lietuvos ir Rusijos bendradarbiavimas aplinkos apsaugos srityje