Šiemet minime svarbią sukaktį - 35-erius mūsų nepriklausomybės metus. Lietuva per šį laiką nuėjo ilgą ir prasmingą kelią, tapdama valstybe, kuria galime didžiuotis. Prieš 25-erius metus Būtingės terminalas iš esmės pakeitė Lietuvos kelią į nepriklausomybę.
Šiame straipsnyje panagrinėsime Būtingės terminalo veiklą, jo reikšmę regionui ir platesnius energetikos rinkos pokyčius, susijusius su iškastiniu kuru ir jo alternatyvomis. Pirmuoju žingsniu į Lietuvos energetinę nepriklausomybę galima laikyti Būtingės naftos terminalą, kuris pradėtas statyti 1995 m.
Būtingės terminalas yra sudėtinė bendrovės „Orlen Lietuva“ (buvusios „Mažeikių naftos“) dalis. Terminalas yra apie 3 km į šiaurę nuo Šventosios miestelio, jį sudaro vienataškis švartavimosi plūduras, nutolęs nuo kranto į Baltijos jūrą 7,3 km. Pagrindinė terminalo paskirtis - kaupti ir transportuoti žaliavinę naftą nuo kranto į tanklaivį jūroje (eksportas) arba atvirkščiai iš tanklaivio į krantą (importas).
Būtingės Terminalo Istorija ir Svarba
Pagrindinis prieš tris dešimtmečius statyti pradėto Būtingės terminalo tikslas visuomet buvo Lietuvos energetinės nepriklausomybės stiprinimas, mat jau tuomet Rusijai, pagrindinei ano meto naftos tiekėjai į Lietuvą, ši žaliava buvo vienas veiksmingiausių politinio ir ekonominio spaudimo įrankių. Istorija parodė, kad tuometinis brangus ir nemažai diskusijų sukėlęs sprendimas jūroje statyti Būtingės naftos terminalą pasiteisino.
Kaip sakė M. Dubnikovas, šis objektas buvo pirmoji kregždė, išlaisvinusi Lietuvą nuo vadinamojo rusiško „Družbos“ naftotiekio. Kaip žinia, jo atšaka į Lietuvą 2006 m. „Lietuvai tai buvo simbolinis dalykas. Mums labai pasisekė, o gal mes ir protingai sužaidėme - energetikoje buvo labai daug laiką aplenkiančių sprendimų.
Šiandien jau nėra jokių abejonių, kad anuomet priimti sprendimai statyti Būtingės terminalą iš esmės pakeitė geopolitines Lietuvos galias, jas labai smarkiai sustiprino. Terminalas Baltijos jūroje, be abejo, labai reikalingas ne tik Lietuvai, bet ir kitoms regiono valstybėms, jis yra labai reikalingas naftos tranzito taškas. Jis taip pat augina Lietuvos reikšmę ES ir NATO, yra svarbi detalė stiprinant regiono saugumą, saugaus ir stabilaus energijos tiekimo garantas. Būtingės terminalas užtikrina, kad Lietuva ir kitos Baltijos šalys galėtų saugiai ir efektyviai gauti energiją, nepriklausomai nuo politinio ar ekonominio spaudimo iš Rytų“, - sako terminalą operuojančios bendrovės vadovas M.
Terminalo Infrastruktūra ir Eksploatacija
Šį jūroje plūduriuojantį terminalą, per kurį naftą perduoda tanklaiviai, su Būtingės terminalo rezervuarais krante per kelis kilometrus nuo Šventosios miestelio jungia 10 km ilgio vamzdynas, kurio didžioji dalis driekiasi jūros dugnu 20 m gylyje. Šešių 306 tūkst. Terminalo pajėgumai išplėsti statant naujas naftos saugyklas - Būtingės terminalo žaliavos saugojimo apimtys išaugo nuo 150 tūkst. m³ iki 306 tūkst.
Būtingės terminalo specifika, kai krova vykdoma atviroje jūroje, leidžia aptarnauti didžiausius tanklaivius galinčius įplaukti į Baltijos jūrą - tanklaivių grimzlė gali siekti iki 16 metrų, o tonažas iki 150 tūkstančių tonų.
Per metus neužšąlančiame Būtingės naftos terminale iškraunami vidutiniškai 95 tanklaiviai ir importuojama 9,5 mln. t naftos. Atsiradus didesniems poreikiams, importo pajėgumus būtų galima padidinti iki 12 mln. Šiuo metu terminale kraunama įvairios kilmės ir rūšių nafta, o 2018 m.
2021 m. AB „ORLEN Lietuva“ valdomas 25 metus veikiantis Būtingės naftos terminalas lapkričio 18 d. sulaukė jau 2000-ojo tanklaivio. Juo tapo su Bahamų vėliava plaukiojantis „Lancing“, atgabenęs 76 tūkst. tonų „Saharan blend“ tipo naftos iš Alžyro. Iš viso per dešimt šių metų mėnesių Būtingės terminale jau importuota daugiau nei 7,6 mln. tonų žaliavų - 1,8 proc.
Terminalas yra apie 3 km į šiaurę nuo Šventosios miestelio, jį sudaro vienataškis švartavimosi plūduras, nutolęs nuo kranto į Baltijos jūrą 7,3 km. Ant Baltijos jūros kranto, į šiaurę nuo Šventosios, yra įrengtas Būtingės naftos terminalas. Jį sudaro plūduras (1 pav.), kuris povandeniniu maždaug 10 km ilgio naftotiekiu yra sujungtas su terminalu sausumoje. Prie plūduro švartuojasi tanklaiviai (2 pav.), ir iš jų arba į juos specialiomis žarnomis yra perpumpuojama nafta. Ji iš povandeninio naftotiekio patenka į terminalo talpyklas (3 pav.). Būtingės terminalas yra sujungtas 91,5 km ilgio naftotiekiu su Mažeikių naftos perdirbimo gamykla „ORLEN Lietuva“ (4 pav.). Į šią gamyklą naftotiekiu keliauja importuojama nafta. Gamykloje iš naftos gaminamas benzinas, dyzelinas, aviacinis kuras, automobilinės dujos, kuras katilinėms ir kiti produktai.
Už 7,3 km nuo kranto ties Būtinge yra naftos terminalo plūduras. Prie jo per mėnesį atplaukia nuo 7 iki 9 šimtatūkstantinį kiekį naftos atgabenančių tanklaivių. Apie pusę kiekio rusiškos naftos plukdoma iš Rusijos Ust Lugos ir Primorsko uostų. Apie 30 proc. sudaro Kaspijos nafta iš Azerbaidžano, kuri Juodojoje jūroje kraunama panašiame kaip Būtingė Rusijos Novorosijsko naftos terminale. Atgabenta nafta išpilama į Būtingėje esančius 6 tankus po 50 tūkst. tonų.
Atplaukusius tanklaivius priima krovos terminalo meistrai, jų asistentai. Jų yra 6. Krovos meistrai tuo pat metu yra ir Būtingės naftos terminalo locmanai. Jie nuo inkaravimo zonos per specialų jūrlapyje pažymėtą kanalą veda tanklaivius prie plūduro. Laivų švartavimo technologija jūroje ir paprasta, bet kartu ir neįprasta. Didžiulis tanklaivis turi prisišvartuoti prie plūduro 55 m ilgio specialiu lynu. Jam turi būti paduodamos dvi ant vandens plūduriuojančios naftos priėmimo žarnos. Saugumo sumetimu ir saugantis avarijų naftos krovą vykdantį tanklaivį prilaiko vienas iš vilkikų. Dažniausiai tai būna galingas vilkikas „SL Tengiz“.
Terminale per metus vidutiniškai aptarnaujami 95 tanklaiviai. Nuo 1999-ųjų terminale jau perkrauta daugiau nei 195 mln. Per 25 eksploatacijos metus į terminalo atnaujinimą buvo nuolat investuojama, siekiant užtikrinti stabilumą ir didesnes veiklos apimtis.
Šiandien Būtingės naftos terminalas gali aptarnauti įspūdingo dydžio tanklaivius, kurių maksimalus dedveitas yra 150 tūkst.
Per pastaruosius 10 metų „ORLEN Lietuva“ atliko reikšmingas investicijas terminale - buvo padidintas rezervuarų parkas iki 306 tūkst. kub. m. Taip pat, įrengta skirtingų naftos rūšių maišymo stotis. Pasak K. Verpečinsko, įmonė nuolat investuoja į darbuotojų kvalifikaciją bei modernias technologijas, kurios padeda mažinti su darbuotojų sauga ir aplinkos apsauga susijusias rizikas.
Būtingės Terminalo Aplinkosauginiai Aspektai
Terminalo vadovas K. Verpečinskas teigia, kad Būtingės terminalas, kaip ir bet koks kitas Baltijos jūroje veikiantis ir su potencialia tarša susijęs objektas, kelia jautrius aplinkosauginius klausimus. „Be abejo, aplinkosauginė sistema nuolat tobulinama, taikomos geriausios pasaulinės praktikos. Šiuo metu terminalą aptarnauja du laivai, kurie yra aprūpinti naftos surinkimo nuo jūros paviršiaus įranga, tad incidento metu gali operatyviai surinktų išsiliejusią naftą. Turime nuotėkių aptikimo sistemą, nuolat vykdomas gamtosauginis Būtingės terminalo monitoringas tiek siekiant nustatyti oro taršą, tiek rizikas, susijusias su nuotekomis, požeminio vandens tarša ir pan. Jūroje terminalo akvatorijoje kasmet atliekamas hidrologinis, hidrogeocheminis, hidrobiologinis, ichtiologinis ir krantų monitoringas“, - teigia K.
Šiuo metu terminalui priklauso du identiški plūdurai - vienas nuolat dirba Baltijos jūroje, o kitas yra prišvartuotas Klaipėdos uoste ir atlieka atsarginio plūduro funkciją. Terminalo plūduras jūroje naudoja tik iš atsinaujinančių šaltinių gaminamą elektros energiją, nuolat diegiamos papildomos saugios veiklos priemonės, vykdomos energijos taupymo, tvarumo iniciatyvos.
Būtingės Terminalo Įtaka Energetiniam Saugumui
Šiandieniniame geopolitiniame kontekste Būtingės terminalas, kuriame po ketverius metus trukusių statybų pirmasis 70 tūkst. t eksportui skirtos naftos tanklaivis buvo pripildytas 1999 m. „Būtingės terminalas šiandien itin svarbus tiek ekonominiu, tiek geopolitiniu požiūriu - šia jungtimi nafta aprūpinama mūsų gamykla, o jos produktais - visos Baltijos šalys, taip pat ir Ukraina bei Lenkija.
2022-aisiais Rusijai pradėjus plataus masto karą Ukrainoje „ORLEN Lietuva“, nelaukdama bendrų Europos Sąjungos sankcijų paskelbimo, nustojo naudoti rusišką naftą savo veikloje ir pradėjo ją importuoti iš kitų regionų. Šiuo metu daugiau nei 40 proc. importo sudaro Saudo Arabijoje išgaunama nafta, nemaža dalis naftos importuojama ir iš Šiaurės jūros regiono, JAV bei kitų valstybių.
Nepaisant to, naftos importas per Būtingės terminalą nesumažėjo - terminalas praėjusiais metais perkrovė 9 mln. t naftos (9 proc. daugiau nei 2022-aisiais), pirmąjį šių metų pusmetį krova augo 3,5 proc. ir siekė 4,6 mln.
Atsisakius rusiškos naftos Būtingės terminalas tapo dar svarbesnis užtikrinant Baltijos šalių energetinį saugumą, o terminalo veikla yra pavyzdys, kaip galima atsisakyti priklausomybių nuo nepatikimų tiekimo šaltinių užtikrinant veiklos tęstinumą. Mano nuomone, energetinės nepriklausomybės dėlionėje terminalo svarba niekuo nenusileidžia Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalo reikšmei“, - pabrėžia K.
„Be abejo, verslui labai svarbu, kad šalis turėtų tiek nenutrūkstamą energetinių išteklių tiekimą, tiek ir jų rezervus, kurie būtų itin svarbūs augant geopolitinei įtampai ar įvykus trumpalaikiams trikdžiams. Valstybės, kurios gali šias dedamąsias užtikrinti, investuotojams visuomet bus patrauklesnės už tas, kurių energetikos infrastruktūra yra nestabili, nepatikima, priklausoma nuo nedraugiškų kaimynių ir pan. Beje, Būtingės terminalas šiandien yra ir ypač svarbus transporto mazgas, leidžiantis sujungti jūros ir sausumos logistinius maršrutus.
Pakeitė nepriklausomos šalies keliąMarius Dubnikovas, Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas, ekonomistas, sako esąs įsitikinęs, kad prieš tris dešimtmečius priimtas sprendimas jūroje statyt naftos terminalą buvo itin svarbus siekiant realios šalies nepriklausomybės nuo Rusijos. „Tai vienas geriausių dalykų, kurie tuomet nutiko. Be abejo, visi puikiai prisimename, kiek diskusijų tuomet buvo, kiek nepasitenkinimo, vilkinimo, stabdymo. Tiesa, vėliau lygiai tas pats buvo ir pradėjus kalbėti apie suskystintų gamtinių dujų terminalą. Būtingės terminalas buvo pati pirma žvaigždė, kuri padėjo pradėti siekti energetinės nepriklausomybės. Vėliau tuo pačiu keliu eiti padėjo ir padeda suskystintų gamtinių dujų terminalas, elektros jungtys su Švedija ir Lenkija, atsinaujinančios energetikos projektai“, - dėsto M.
„Šiandien Mažeikių miestas yra labai priklausomas nuo naftos perdirbimo kompanijos, kuri naftos tiekimą užsitikrina būtent per šį terminalą.
Kiti Energetiniai Projektai Lietuvoje
Kelyje į energetinę nepriklausomybę Lietuva įgyvendino ne vieną sėkmingą infrastruktūros projektą, pastatė svarbių jungčių su Europa ir sugebėjo išvengti didelių klaidų. Ekonomistas Marius Dubnikovas pastebi, kad neretai šie žingsniai būdavo aplenkiantys laiką.
61,7 proc. „Leo LT“ akcijų priklausė valstybei, o 38,3 proc. „NDX energijai“. Lietuvai uždarant Ignalinos atominę elektrinę, „Leo LT“ turėjo planų statyti naują atominę elektrinę, tačiau tam kelią užkirto kilęs visuomenės nepasitenkinimas dėl sandorio skaidrumo. M.
2009 m. patvirtintas trečiasis ES energetikos paketas, kurio pagrindas buvo tiekimo ir gamybos atskyrimas nuo tinklų eksploatavimo. Lietuvoje gamtinių dujų perdavimu, skirstymu ir tiekimu užsiėmė „Lietuvos dujos“, kurią kontroliavo „OAO Gazprom“ (38 proc. akcijų) ir „E.ON Ruhrgas International GmbH“ (39 proc. akcijų), o Lietuvos Vyriausybei priklausė 17 proc. Nepaisant rusų ir vokiečių pasipriešinimo bei kilusių teisinių ginčų, nuosavybės atskyrimo įgyvendinimo planas Lietuvoje 2012 m.
2014 m. pabaigoje Klaipėdoje atsirado vienas svarbiausių Lietuvos nacionalinį energetinį saugumą užtikrinančių objektų - SGD terminalas. Klaipėdos SGD terminalą sudaro laivas-saugykla „Independence“, krantinė, jungiamasis dujotiekis bei dujų apskaitos stotis.
2015 m. „LitPol Link“ yra aukštos įtampos dvigrandė 400 kV elektros oro linija nuo Elko iki Alytaus. 51 km jos yra Lietuvoje, Alytaus ir Lazdijų rajonuose, o dar 112 km - Lenkijos teritorijoje, per Palenkės ir Varmijos - Mazūrijos vaivadijas. Investicijos į „LitPol Link“ siekė 560 mln.
2015 m. taip pat pradėjo veikti jungtis tarp Lietuvos ir Švedijos „NordBalt“. Ji užtikrina elektros energijos šaltinių įvairovę, o pirmaisiais veiklos metais lėmė iki 30 proc. Jungties ilgis - apie 450 km, galia - 700 megavatų (MW). Šią jungtį sudaro aukštos įtampos nuolatinės srovės povandeninis ir požeminis kabeliai bei keitiklių stotys Lietuvoje ir Švedijoje. Investicijos į šį projektą siekė 552 mln.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) lektorius R. „Tai yra tikslas, o projektai, apie kuriuos mes kalbame - elektros ir dujų jungtys, terminalas, elektros sistemos sinchronizacija su kontinentine Europa - yra priemonės tikslui pasiekti. Maža to, šis tikslas yra sudėtinė ir integrali dar didesnio proceso dalis. Apie jį mes irgi pamirštame - tai yra mūsų politinės sistemos kaita ir įtvirtinimas. Tai yra mūsų demokratizacijos banga. Kai Lietuva atkūrė Nepriklausomybę, paskelbė, kad nori būti ir vėl demokratine laisva šalimi - tai yra labai didelis darbas, bet istorija rodo, kad demokratizacijos bangos gan dažnai grįžta atgal, deja, su nesėkmėmis. Mes matome, kad yra kitų šalių iš buvusios Sovietų Sąjungos (Rusija, Vidurio Azijos ir Pietų Kaukazo šalys), kurioms nepavyksta iki galo įtvirtinti demokratijos ir laisvės. Todėl, kad diktatūra Rusijoje vis dar bando ten daryti įtaką. Dėl to, kaip apibendrino R.
2020 m. Lietuvoje įvyko energetikos bendrovės „Ignitis grupė“ pirminis viešas akcijų siūlymas (ang. Initial Public Offering, IPO). Jo metu instituciniams ir mažmeniniams investuotojams parduota 25 proc. įmonės akcijų, už kurias pritraukta 450 mln. M. „Tai ir kapitalo pritraukimas, ir atitikimas tam tikrų standartų, ko reikėtų palinkėti ir kitoms valstybinėms įmonėms.
2022 m. gegužę pradėjo veikti Lietuvos-Lenkijos dujotiekis GIPL (angl. Gas Interconnection Poland-Lithuania). Jis leido Baltijos šalis ir Suomiją integruoti į vieningą ES dujų tinklą. 508 km ilgio GIPL projekto vertė siekė apie 500 mln.
R. „Mums reikėjo transformuoti visą infrastruktūrą, pastatyti alternatyvias jungtis - naftos, dujų, o galiausiai ir elektros. Seną sovietinę energetikos infrastruktūrą aš vadinu „Kremliaus žaliaisiais žmogeliukais“. Kremlius bet kada gali panaudoti ją savo tikslais, norėdamas mums pakenkti. Naujas Lietuvos energetikos etapas yra energijos gamybos pajėgumų vystymo, t. y. iš ko mes gaminsime elektrą ar kitą energiją. Seną sovietinę energetikos infrastruktūrą aš vadinu „Kremliaus žaliaisiais žmogeliukais“, - R.
Pastaraisiais metais Lietuvoje vis daugiau investuojama į atsinaujinančiuosius energijos išteklius (AEI). 2023 m. siekiant šio tikslo pasiektas svarbus riboženklis - instaliuota saulės elektrinių galia peržengė simbolinę 1 gigavato (1 tūkst.
2024 m. išskirti galima galingiausią prie tinklo prijungtą vėjo elektrinių parką. Tiesa, tai tik pirmojo etapo pabaiga, o bendra parko galia sieks 300 MW ir jo pagaminamos elektros energijos pakaks aprūpinti 250 tūkst.
M. „Su ta ateitimi turėtume judėti į priekį. Tą darome ir galbūt tai vėl bus aplenkiantis laiką sprendimas. Iš kitos pusės, mums sekasi, kad neturime energetinio paveldo, kokį turi lenkai su anglimi arba estai su skalūnais. Mes neturime kitos išeities, jei nenorime išleisti 6-7 mlrd. eurų kasmet užsienio valstybėms, kurios mums teikia energiją įvairiomis prasmėmis, tokiu atveju turime žengti savo keliu. Tai vėjas, saulė, vandenilis, įvairūs kaupikliai ir pan.
Naujausias įvykis Lietuvos kelyje į energetinę nepriklausomybę - elektros energetikos sistemos sinchronizacija su kontinentinės Europos zona. Istorinis 2025 m. Iš viso į sinchronizacijos projektą Baltijos šalyse ir Lenkijoje investuota daugiau nei 1,6 mlrd. eurų, iš kurių apie 1,2 mlrd.
R. „Lietuva, Latvija ir Estija niekada nebūtų sugebėjusios vienos įgyvendinti šių projektų, nes ES finansavimas siekė bent pusę, o kartais ir daugiau, pavyzdžiui, sinchronizacijos atveju - 75 proc. Taigi ES pademonstravo solidarumą Lietuvos ir kitų Baltijos šalių atžvilgiu ne žodžiais, o konkrečiais darbai. Lietuvos žmonėms reikia pabrėžti šiuos dalykus - ypač ES skeptikams.
„Kai Lietuva priėmė pagrindinius sprendimus dėl alternatyvių jungčių statybos, reikėjo labai stiprios politinės valios. Kuomet žiūrime atgalios, atrodo, kad tie sprendimai priimti natūraliai („kitaip net būti negali“). Deja, iš tikro jie susidurdavo su didžiuliu, taip pat ir politiniu, pasipriešinimu. Taigi stipriu faktoriumi buvo tuometinė politinės valios ašis - energetikos ministras Arvydas Sekmokas, premjeras Andrius Kubilius ir prezidentė Dalia Grybauskaitė. Mes šias pavardes kartais pamirštame. Jei ne ši stipri politinė ašis, tų sprendimų, kurie buvo priimti, tiesiog nebūtų buvę“, - tvirtino R.
Jis taip pat paminėjo daugelio užmirštamą 2008 m. ES Baltijos energijos rinkos sujungimo planą (angl. „Tai 2009 m. Baltijos valstybių vadovų patvirtintas dokumentas. Jo pagrindinis tikslas buvo ištraukti tris Baltijos šalis iš ES energetinės salos. Taip pat išvystyti papildomas jungtis tarp kitų Baltijos jūros šalių. Šio plano reikšmė - kritinė.
Bambagyslė. Kelias į energetinę nepriklausomybę
Būtingės Terminalo Kritika ir Kontroversijos
1. Iniciatyva statyti Būtingės naftos terminalą atsirado dar 1991 m. „Iniciatyva statyti Būtingės naftos terminalą atsirado dar 1991 m. pavasarį, iš karto po tragiškų Sausio įvykių. Tuo metu Rusija vykdė Lietuvos ekonominę blokadą. Buvo draudžiama įvežti ne tik jau pagamintus naftos produktus, bet ir žaliavą.
2. Prieš Būtingės terminalą itin aršiai kovojo Lietuvos žalieji, prognozuodami ekologinius pavojus.
3. Nors naftos produktų patekimo į Baltijos jūrą išvengti nepavyko, tačiau ekologinių nelaimių mastai nebuvo dideli. Nuo Būtingės terminalo eksploatavimo pradžios 1999-aisiais Baltijos jūroje įvyko septynios avarijos.
4. Lietuvoje statomas naftos terminalas tapo ašaka Rusijos naftos bendrovės „LUKoil“ gerklėje. 2006 m. Laikas parodė, kad tai buvo klaidingas įsitikinimas. Naftos tiekimas iš Rusijos į „Mažeikių naftą“ be sutrikimų vyko tik tuo metu, kai bendrovę valdė koncernas „Jukos“.
2006 m. „LUKoil“ ne kartą rodė norą pusvelčiui praryti „Mažeikių naftą“, kuri Rusijos koncernui būtų atvėrusi ES - pirmiausia Lenkijos - rinką. Tačiau 2006 m. „Priekaištų buvo visokių. Vienas jų - kad buvo nepakankamas konkursas ir kad jame dalyvauti nebuvo pakviestas „LUKoil“.
5. „Pagrindinė terminalo funkcija yra garantinė. Jeigu Lietuva šio terminalo neturėtų, būtume patyrę žymiai didesnį Rusijos spaudimą ir agresyvesnį rusiškų monopolijų veikimą mūsų šalyje. Būtingės naftos terminalas buvo statomas siekiant ne ekonominės naudos, o pirmiausia kaip atsarginis mechanizmas.
6. Būtingės naftos terminalas kainavo 1,2 mlrd. Būtingės terminalo projektas buvo įgyvendintas už 300 mln. JAV dolerių (1,2 mlrd. litų). Tai kone dvigubai brangiau, nei buvo planuota skelbiant statybos darbų konkurso nugalėtoją. Tada terminalo kainos riba buvo 170 mln.
7. „Savo archyvuose rasčiau ne vieną segtuvą susirašinėjimo dokumentų. Statant neiškilo didelių techninių problemų. Tai nebuvo vienintelis toks objektas Europoje. Didžiausi sunkumai buvo politinio pobūdžio.
8. Pirmasis terminale aptarnautas tanklaivis buvo su Graikijos vėliava plaukiojęs laivas „Centaur“, į kurį 1999 m. liepos mėn. buvo pakrauta 68,544 tūkst.
9. „Pasikeitus vyriausybėms projektas penkerius metus buvo beveik nevystomas. Mes turėjome pabaigti 1991 m.
10. Šiuo metu Būtingės naftos terminalas priklauso ne pačius geriausius laikus išgyvenančiai bendrovei „Orlen Lietuva“. „Itin svarbu, kad terminalas neatsidurtų Rusijos energetinių kompanijų rankose ar patektų jų netiesioginėn įtakon. Matome, kuo baigėsi neatsakingas 2002 m. Man nekyla abejonių, kad Būtingės terminalas patirs tokį pat spaudimą, kaip ir kiti Lietuvos energetikai svarbūs objektai.
