Būtingės terminalas, pradėtas statyti prieš tris dešimtmečius, visuomet buvo skirtas Lietuvos energetinės nepriklausomybės stiprinimui. Jau tuomet Rusija, pagrindinė naftos tiekėja į Lietuvą, naudojo šią žaliavą kaip politinio ir ekonominio spaudimo įrankį. Istorija parodė, kad brangus ir diskusijas sukėlęs sprendimas statyti Būtingės naftos terminalą jūroje pasiteisino.
Šiandieniniame geopolitiniame kontekste Būtingės terminalas, kuriame po ketverius metus trukusių statybų pirmasis 70 tūkst. t eksportui skirtos naftos tanklaivis buvo pripildytas 1999 m., yra itin svarbus tiek ekonominiu, tiek geopolitiniu požiūriu.
„Šiandien jau nėra jokių abejonių, kad anuomet priimti sprendimai statyti Būtingės terminalą iš esmės pakeitė geopolitines Lietuvos galias, jas labai smarkiai sustiprino. Terminalas Baltijos jūroje, be abejo, labai reikalingas ne tik Lietuvai, bet ir kitoms regiono valstybėms, jis yra labai reikalingas naftos tranzito taškas. Jis taip pat augina Lietuvos reikšmę ES ir NATO, yra svarbi detalė stiprinant regiono saugumą, saugaus ir stabilaus energijos tiekimo garantas. Būtingės terminalas užtikrina, kad Lietuva ir kitos Baltijos šalys galėtų saugiai ir efektyviai gauti energiją, nepriklausomai nuo politinio ar ekonominio spaudimo iš Rytų“, - sako terminalą operuojančios bendrovės vadovas M.
Būtingės terminalas (Šaltinis: LRT)
Terminalo infrastruktūra ir veikla
Būtingės terminalas yra sudėtinė AB „Orlen Lietuva“ Vamzdynų ir terminalo operacijų padalinio dalis. Be Būtingės terminalo į šį padalinį dar įeina naftos transportavimo vamzdynai su magistralinėmis siurblinėmis Biržuose, Joniškyje, Mažeikiuose.
Būtingės terminalas yra į šiaurę nuo Šventosios gyvenvietės netoli Lietuvos ir Latvijos sienos. 63 ha plote čia yra naftos ir naftos produktų saugyklos, technologinės siurblinės, dispečerinė, administracijos pastatai, automatinė gaisrosaugos sistema ir gaisrinė, buities, gamybos ir lietaus nuotekų bei energetinio aprūpinimo tinklai, valymo ir kiti pagalbiniai įrenginiai.
Šį jūroje plūduriuojantį terminalą, per kurį naftą perduoda tanklaiviai, su Būtingės terminalo rezervuarais krante per kelis kilometrus nuo Šventosios miestelio jungia 10 km ilgio vamzdynas, kurio didžioji dalis driekiasi jūros dugnu 20 m gylyje.
Terminale įrengtuose penkiuose naftos rezervuaruose vienu metu gali būti saugoma iki 254 000 m³ naftos. Trijų rezervuarų talpa - po 50 000 m³, kitų dviejų, pastatytų 2004 m. - po 52 000 m³. Visi rezervuarai suprojektuoti ir pastatyti remiantis API (American Petroleum Institute) standartais, naujausiomis technologijomis bei saugos reikalavimais. Jie turi dvigubo sandarinimo plūduriuojančius stogus, stogo ventiliaciją, automatinę gaisrų gesinimo putomis, sienelių aušinimo sistemą, automatines saugas nuo perpylimo. Visas terminalo technologinio proceso valdymas ir kontrolė yra kompiuterizuoti, veikia avarinio stabdymo sistema, automatiškai stabdanti siurblius ir uždaranti sklendes.
Būtingės terminalo rezervuarai (Šaltinis: Vakarų ekspresas)
Terminalo jūrinę dalį sudaro: terminalo akvatorija, laivybos kanalas ir terminalo inkaravimo rajonas su navigaciniais objektais, povandeniniais vamzdynais, visais su jais susijusiais įrenginiais.
Už 7,3 km nuo kranto ties Būtinge yra naftos terminalo plūduras. Prie jo per mėnesį atplaukia nuo 7 iki 9 šimtatūkstantinį kiekį naftos atgabenančių tanklaivių. Apie pusę kiekio rusiškos naftos plukdoma iš Rusijos Ust Lugos ir Primorsko uostų. Apie 30 proc. sudaro Kaspijos nafta iš Azerbaidžano, kuri Juodojoje jūroje kraunama panašiame kaip Būtingė Rusijos Novorosijsko naftos terminale. Atgabenta nafta išpilama į Būtingėje esančius 6 tankus po 50 tūkst. tonų.
Atplaukusius tanklaivius priima krovos terminalo meistrai, jų asistentai. Jų yra 6. Krovos meistrai tuo pat metu yra ir Būtingės naftos terminalo locmanai. Jie nuo inkaravimo zonos per specialų jūrlapyje pažymėtą kanalą veda tanklaivius prie plūduro. Laivų švartavimo technologija jūroje ir paprasta, bet kartu ir neįprasta. Didžiulis tanklaivis turi prisišvartuoti prie plūduro 55 m ilgio specialiu lynu. Jam turi būti paduodamos dvi ant vandens plūduriuojančios naftos priėmimo žarnos. Saugumo sumetimu ir saugantis avarijų naftos krovą vykdantį tanklaivį prilaiko vienas iš vilkikų. Dažniausiai tai būna galingas vilkikas „SL Tengiz“.
Šiandien Būtingės naftos terminalas gali aptarnauti įspūdingo dydžio tanklaivius, kurių maksimalus dedveitas yra 150 tūkst. Per metus neužšąlančiame Būtingės naftos terminale iškraunami vidutiniškai 95 tanklaiviai ir importuojama 9,5 mln. t naftos. Atsiradus didesniems poreikiams, importo pajėgumus būtų galima padidinti iki 12 mln.
Saugos ir aplinkosaugos priemonės
Terminalo vadovas K. Verpečinskas teigia, kad Būtingės terminalas, kaip ir bet koks kitas Baltijos jūroje veikiantis ir su potencialia tarša susijęs objektas, kelia jautrius aplinkosauginius klausimus. „Be abejo, aplinkosauginė sistema nuolat tobulinama, taikomos geriausios pasaulinės praktikos. Šiuo metu terminalą aptarnauja du laivai, kurie yra aprūpinti naftos surinkimo nuo jūros paviršiaus įranga, tad incidento metu gali operatyviai surinktų išsiliejusią naftą. Turime nuotėkių aptikimo sistemą, nuolat vykdomas gamtosauginis Būtingės terminalo monitoringas tiek siekiant nustatyti oro taršą, tiek rizikas, susijusias su nuotekomis, požeminio vandens tarša ir pan. Jūroje terminalo akvatorijoje kasmet atliekamas hidrologinis, hidrogeocheminis, hidrobiologinis, ichtiologinis ir krantų monitoringas“, - teigia K.
Šiuo metu terminalui priklauso du identiški plūdurai - vienas nuolat dirba Baltijos jūroje, o kitas yra prišvartuotas Klaipėdos uoste ir atlieka atsarginio plūduro funkciją. Terminalo plūduras jūroje naudoja tik iš atsinaujinančių šaltinių gaminamą elektros energiją, nuolat diegiamos papildomos saugios veiklos priemonės, vykdomos energijos taupymo, tvarumo iniciatyvos.
Būtingės terminalo plūduras (Šaltinis: Delfi)
Pagrindiniai saugos reikalavimai naftos saugojimui:
- Energetikos objektų skysto kuro, alyvos, tepalų ir kitų naftos produktų ūkis turi atitikti naftos ir jos produktų sandėlių priešgaisrinės saugos taisyklių reikalavimus.
- Naftos produktų rezervuarų parkus ir saugojimo aikšteles su juose esančiais statiniais ir įrenginiais reikia aptverti nedegios medžiagos ne mažesnio kaip 2 m aukščio tvora.
- Rezervuarų parko keliai turi būti apšviesti ir sutvarkyti, jungtis su kitais bendro naudojimo keliais.
- Rezervuarų parko teritoriją būtina valyti, periodiškai šienauti žolę ir išvežti ją už teritorijos ribų. Draudžiama teritorijoje statyti laikinus pastatus, buitinius vagonėlius bei laikyti įvairias medžiagas ir įrenginius, nesusijusius su technologiniu procesu.
- Rūkyti naftos produktų ūkio teritorijoje leidžiama tik specialiai įrengtose vietose, pažymėtose galiojančių standartų reikalavimus atitinkančiais ženklais.
- Išsiliejusius naftos produktus būtina nedelsiant išvalyti, o jų išsiliejimo vietas užpilti smėliu.
- Naftos produktų vamzdynų apžiūrai ir šildymui draudžiama naudoti atvirą ugnį.
Būtingės terminalo reikšmė
Marius Dubnikovas, Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas, ekonomistas, sako esąs įsitikinęs, kad prieš tris dešimtmečius priimtas sprendimas jūroje statyt naftos terminalą buvo itin svarbus siekiant realios šalies nepriklausomybės nuo Rusijos. „Tai vienas geriausių dalykų, kurie tuomet nutiko. Prieš 25-erius metus šis terminalas iš esmės pakeitė Lietuvos kelią į nepriklausomybę. Be abejo, visi puikiai prisimename, kiek diskusijų tuomet buvo, kiek nepasitenkinimo, vilkinimo, stabdymo. Tiesa, vėliau lygiai tas pats buvo ir pradėjus kalbėti apie suskystintų gamtinių dujų terminalą. Būtingės terminalas buvo pati pirma žvaigždė, kuri padėjo pradėti siekti energetinės nepriklausomybės. Vėliau tuo pačiu keliu eiti padėjo ir padeda suskystintų gamtinių dujų terminalas, elektros jungtys su Švedija ir Lenkija, atsinaujinančios energetikos projektai“, - dėsto M.
„Be abejo, verslui labai svarbu, kad šalis turėtų tiek nenutrūkstamą energetinių išteklių tiekimą, tiek ir jų rezervus, kurie būtų itin svarbūs augant geopolitinei įtampai ar įvykus trumpalaikiams trikdžiams. Valstybės, kurios gali šias dedamąsias užtikrinti, investuotojams visuomet bus patrauklesnės už tas, kurių energetikos infrastruktūra yra nestabili, nepatikima, priklausoma nuo nedraugiškų kaimynių ir pan. Beje, Būtingės terminalas šiandien yra ir ypač svarbus transporto mazgas, leidžiantis sujungti jūros ir sausumos logistinius maršrutus.
Nors „Orlen Lietuva“ gamykla Mažeikiuose 100 proc. priklauso Lenkijos valstybinei kompanijai „PKN Orlen“, ji Šiaurės Lietuvai labai reikšminga. Reikšmingas ir Būtingės naftos terminalas. Jame, anot M.Sausaičio, dirba Lietuvos jūrininkai.
Nuo 1999-ųjų terminale jau perkrauta daugiau nei 195 mln. Per 25 eksploatacijos metus į terminalo atnaujinimą buvo nuolat investuojama, siekiant užtikrinti stabilumą ir didesnes veiklos apimtis. Terminalo pajėgumai išplėsti statant naujas naftos saugyklas - Būtingės terminalo žaliavos saugojimo apimtys išaugo nuo 150 tūkst. m³ iki 306 tūkst. Šiuo metu terminale kraunama įvairios kilmės ir rūšių nafta, o 2018 m.
Nepaisant to, naftos importas per Būtingės terminalą nesumažėjo - terminalas praėjusiais metais perkrovė 9 mln. t naftos (9 proc. daugiau nei 2022-aisiais), pirmąjį šių metų pusmetį krova augo 3,5 proc. ir siekė 4,6 mln.
tags: #butinges #terminalas #darbo #salygos