Būtingės Naftos Terminalas: Svarba, Veikla ir Atsiliepimai

Būtingės naftos terminalas, esantis Baltijos jūroje netoli Lietuvos ir Latvijos sienos, yra itin svarbus strateginis objektas tiek Lietuvai, tiek visam Baltijos regionui. Šis terminalas užtikrina naftos tiekimą AB „Orlen Lietuva“ gamyklai Mažeikiuose, o jos produktais aprūpinamos Baltijos šalys, Lenkija ir Ukraina.

Terminalo Istorija ir Reikšmė

Pagrindinis prieš tris dešimtmečius statyti pradėto Būtingės terminalo tikslas visuomet buvo Lietuvos energetinės nepriklausomybės stiprinimas. Tuomet Rusija, pagrindinė ano meto naftos tiekėja į Lietuvą, naudojo šią žaliavą kaip veiksmingą politinio ir ekonominio spaudimo įrankį. Istorija parodė, kad tuometinis brangus ir nemažai diskusijų sukėlęs sprendimas jūroje statyti Būtingės naftos terminalą pasiteisino.

Marius Dubnikovas, Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas, ekonomistas, sako esąs įsitikinęs, kad prieš tris dešimtmečius priimtas sprendimas jūroje statyt naftos terminalą buvo itin svarbus siekiant realios šalies nepriklausomybės nuo Rusijos. Būtingės terminalas buvo pati pirma žvaigždė, kuri padėjo pradėti siekti energetinės nepriklausomybės. Vėliau tuo pačiu keliu eiti padėjo ir padeda suskystintų gamtinių dujų terminalas, elektros jungtys su Švedija ir Lenkija, atsinaujinančios energetikos projektai.

Šiandien Būtingės terminalas yra ir ypač svarbus transporto mazgas, leidžiantis sujungti jūros ir sausumos logistinius maršrutus. Šešių 306 tūkst. Šiandieniniame geopolitiniame kontekste Būtingės terminalas, kuriame po ketverius metus trukusių statybų pirmasis 70 tūkst. t eksportui skirtos naftos tanklaivis buvo pripildytas 1999 m.

Nuo 1999-ųjų terminale jau perkrauta daugiau nei 195 mln. tonų naftos. Per 25 eksploatacijos metus į terminalo atnaujinimą buvo nuolat investuojama, siekiant užtikrinti stabilumą ir didesnes veiklos apimtis. Terminalo pajėgumai išplėsti statant naujas naftos saugyklas - Būtingės terminalo žaliavos saugojimo apimtys išaugo nuo 150 tūkst. m³ iki 306 tūkst. m³.

AB „ORLEN Lietuva“ skelbia, kad jos valdomas 25 metus veikiantis Būtingės naftos terminalas lapkričio 18 d. sulaukė 2000-ojo tanklaivio. Juo tapo su Bahamų vėliava plaukiojantis „Lancing“, atgabenęs 76 tūkst. tonų „Saharan blend“ tipo naftos iš Alžyro.

Terminalo Veikla ir Pajėgumai

Už 7,3 km nuo kranto ties Būtinge yra naftos terminalo plūduras. Prie jo per mėnesį atplaukia nuo 7 iki 9 šimtatūkstantinį kiekį naftos atgabenančių tanklaivių. Atgabenta nafta išpilama į Būtingėje esančius 6 tankus po 50 tūkst. tonų.

Šiuo metu terminale iškraunamos ir į Mažeikių gamyklą vamzdynu pristatomos Norvegijoje, Saudo Arabijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose ir kitose pasaulio šalyse išgaunamos naftos. 2022-aisiais Rusijai pradėjus plataus masto karą Ukrainoje „ORLEN Lietuva“, nelaukdama bendrų Europos Sąjungos sankcijų paskelbimo, nustojo naudoti rusišką naftą savo veikloje ir pradėjo ją importuoti iš kitų regionų. Šiuo metu daugiau nei 40 proc. importo sudaro Saudo Arabijoje išgaunama nafta, nemaža dalis naftos importuojama ir iš Šiaurės jūros regiono, JAV bei kitų valstybių.

Būtingės terminalo specifika, kai krova vykdoma atviroje jūroje, leidžia aptarnauti didžiausius tanklaivius galinčius įplaukti į Baltijos jūrą - tanklaivių grimzlė gali siekti iki 16 metrų, o tonažas iki 150 tūkstančių tonų. Per metus neužšąlančiame Būtingės naftos terminale iškraunami vidutiniškai 95 tanklaiviai ir importuojama 9,5 mln. t naftos. Atsiradus didesniems poreikiams, importo pajėgumus būtų galima padidinti iki 12 mln.

Bendrovė planuoja terminalo plūduro sistemą pritaikyti tanklaiviams, kurie gali gabenti iki 165 tūkst. Pokyčių pasiekti „Orlen Lietuva“ norėtų per artimiausius dvejus metus - iki 2027-ųjų vidurio. Tačiau nei tanklaiviais atvežamos žaliavinės naftos kiekis, nei terminalo pajėgumai neturėtų keistis, nes „grimzlė privalo būti ne didesnė kaip 16 metrų“, dokumentuose nurodo „Orlen Lietuva“.

Nuo 2006 metų per sistemą kraunama importinė nafta povandeniniu vamzdynu keliauja iki krante esančių rezervuarų. Su dabartiniais pajėgumais per jį galima perkrauti iki 14 mln. Pernai jos perkrauta 9 mln. tonų.

Naftos saugojimo specifika

Energetikos objektų skysto kuro, alyvos, tepalų ir kitų naftos produktų ūkis turi atitikti naftos ir jos produktų sandėlių priešgaisrinės saugos taisyklių reikalavimus. Naftos produktų rezervuarų parkus ir saugojimo aikšteles su juose esančiais statiniais ir įrenginiais reikia aptverti nedegios medžiagos ne mažesnio kaip 2 m aukščio tvora (jeigu jie nėra aptvertoje energetikos objekto teritorijoje).

Rezervuarų parko teritoriją būtina valyti, periodiškai šienauti žolę ir išvežti ją už teritorijos ribų. Draudžiama teritorijoje statyti laikinus pastatus, buitinius vagonėlius bei laikyti įvairias medžiagas ir įrenginius, nesusijusius su šioje teritorijoje naudojamu technologiniu procesu. Ant apsauginių pylimų ir prie rezervuarų neturi būti krūmų ir medžių.

Naftos produktų parkų sklendžių kameros, tuneliai ir kanalai, kuriuose nutiesti vamzdynai, turi būti švarūs, iš jų reguliariai valomi ištekėję naftos produktai, vanduo ir kitos medžiagos.

Darbo Sąlygos ir Saugumas

Atplaukusius tanklaivius priima krovos terminalo meistrai, jų asistentai. Jų yra 6. Krovos meistrai tuo pat metu yra ir Būtingės naftos terminalo locmanai. Jie nuo inkaravimo zonos per specialų jūrlapyje pažymėtą kanalą veda tanklaivius prie plūduro.

Laivų švartavimo technologija jūroje ir paprasta, bet kartu ir neįprasta. Didžiulis tanklaivis turi prisišvartuoti prie plūduro 55 m ilgio specialiu lynu. Jam turi būti paduodamos dvi ant vandens plūduriuojančios naftos priėmimo žarnos. Saugumo sumetimu ir saugantis avarijų naftos krovą vykdantį tanklaivį prilaiko vienas iš vilkikų. Dažniausiai tai būna galingas vilkikas „SL Tengiz“.

Esant didesnei nei 3 m bangai, krova negali vykti. Jūrų kapitonas Mindaugas Sausaitis, pasakodamas apie sudėtingą darbą Būtingės terminale, paminėjo ir tai, kad nors Baltijos jūra laikoma neužšąlančia, prie plūduro šaltą žiemą kartais susidaro ledo laukai. Jie drasko naftos kro-vos žarnas. Tai apsunkina tanklaivių švartavimą prie plūduro.

Aplinkosauga

Terminalo vadovas K. Verpečinskas teigia, kad Būtingės terminalas, kaip ir bet koks kitas Baltijos jūroje veikiantis ir su potencialia tarša susijęs objektas, kelia jautrius aplinkosauginius klausimus. Aplinkosauginė sistema nuolat tobulinama, taikomos geriausios pasaulinės praktikos. Šiuo metu terminalą aptarnauja du laivai, kurie yra aprūpinti naftos surinkimo nuo jūros paviršiaus įranga, tad incidento metu gali operatyviai surinktų išsiliejusią naftą.

Turime nuotėkių aptikimo sistemą, nuolat vykdomas gamtosauginis Būtingės terminalo monitoringas tiek siekiant nustatyti oro taršą, tiek rizikas, susijusias su nuotekomis, požeminio vandens tarša ir pan. Jūroje terminalo akvatorijoje kasmet atliekamas hidrologinis, hidrogeocheminis, hidrobiologinis, ichtiologinis ir krantų monitoringas.

Terminalo plūduras jūroje naudoja tik iš atsinaujinančių šaltinių gaminamą elektros energiją, nuolat diegiamos papildomos saugios veiklos priemonės, vykdomos energijos taupymo, tvarumo iniciatyvos.

tags: #butinges #terminalas #atsiliepimai