Mamomis negimstama, jomis tampama. Mokantis naujo - būsimosios mamos vaidmens, susiduriama su įvairiausiais pokyčiais - fiziologiniais, psichologiniais, emociniais, santykių. Tikėtina, jog prisimenama, apmąstoma savo vaikystės patirtis, ryšiai su savo mama, kitais šeimos nariais.
Emociniai pokyčiai nėštumo metu
Vos pradėjusi lauktis, būsimoji mama gali jausti įvairias emocijas. Vienos jų - teigiamos, kitos - ne tokios pozityvios. Visuomenės suformuota nuomonė apie idealų besilaukiančiosios portretą gali sąlygoti įtampą ar nusivylimą, manant, jog nesate tokia, kokia būti „turėtumėte“. Mėginama ieškoti atsakymų knygose, internete, klausinėjama draugių patirties. Neišvengiami ir neprašyti aplinkinių patarimai, suteikiantys tik dar daugiau sumaišties bei neužtikrintumo. Pradedama abejoti dėl savo, kaip būsimosios mamos galimybių. Antra vertus, nesusimąstoma, jog pati geranoriškiausia kaimynė, auginanti ketvertą atžalų, nebūtinai pateiks tinkamiausią įžvalgą Jūsų atveju.
Psichologinė pagalba būsimoms mamoms
Be jokios abejonės, psichologas tėra vienas iš specialistų, galinčių padėti būsimajai mamai. Jis nepakeis gydytojos ginekologės ar akušerės. Tačiau šiuo svarbiu Jums gyvenimo etapu, leiskite specialistų komandai Jums padėti. Psichologo konsultacijų metu, būsimosios mamos gali išreikšti emocijas, išsakyti baimes saugioje, palaikančioje aplinkoje. Naudinga aptarti praeities patirtis, įsisąmoninant, kurios jų sietinos su ankstesniais santykiais, nebeperkeliant į būsimą santykį su vaikeliu. Konsultacijų tikslas nėštumo periodu - padėti būsimajai mamytei pasiruošti naujam vaidmeniui. Nereikėtų baimintis, jog nėštumo laikotarpiu teks analizuoti pačias nemaloniausias Jums temas. Psichologas gerbs Jūsų būseną, jautrumą. Labai gera, kai atrandame būsimosios mamos vidinį užtikrintumą, stiprybę, įgūdžių užuomazgas.
Iššūkiai ir sunkumai nėštumo metu
Vienareikšmiškai, ne visos emocijos juntamos tik dėl būsimojo vaikelio atėjimo. Kai kurios jų gali būti susiję ir su apčiuopiamesniais pokyčiais, pavyzdžiui - kūno. Daliai moterų nėra lengva prisitaikyti prie besikeičiančių kūno formų, o kur dar fiziniai simptomai, galintys sąlygoti diskomfortą - rytinis pykinimas, skausmai, silpnumas. Nėštumas gali tapti iššūkiu ir santykiams - ypač, jei jis buvo neplanuotas, jei partneriai skirtingai įsivaizduoja ateitį. Net jei vaikelis yra laukiamas abiejų tėvų, gali iškilti įvairiausių sunkumų (pavyzdžiui, finansinių), kas, savo ruožtu, sąlygoja įtampą. Jei tarpasmeniniuose santykiuose yra neišspręstų konfliktų, vaikelio gimimas gali juos tik dar labiau pagilinti.
Adaptacija po gimdymo
Naujagimio tėvai susiduria su tam tikrais iššūkiais - reikia įprasti prie naujojo šeimos nario, kinta dienotvarkė, atsiranda naujų pareigų, padaugėja sumaišties. Motinystės melancholija („baby blues“) - iki 80% mamų pirmąją savaitę po gimdymo patiria šią būseną. Tikėtinas padidintas jautrumas, verksmingumas, nuotaikos fono svyravimai, irzlumas. Ši savijauta dalinai sąlygojama hormoninių pokyčių.
Kas galėtų pagelbėti?
- Adaptacijos sunkumai.
- Prieraišumo ypatumai.
Dauguma būsimųjų mamų viliasi, jog vos tik gimus vaikeliui, iškart pajus jam prieraišumą, tačiau kai kuriems jų prireikia dienų ar net savaičių. Tai gali sąlygoti kaltės jausmo išgyvenimą, nusivylimą. Nerimas yra visiškai natūrali emocija po gimdymo. Gimus vaikeliui, niekas nepateikia tikslių instrukcijų, kurios užtikrintų trokštamus rezultatus. Pažeminta nuotaika gali atsirasti ir kaip nepakankamos miego trukmės, nuovargio, sumažėjusio energingumo pasekmė.
Emocijų įsisąmoninimas ir pagalba jaunoms mamoms
Psichologo konsultacijų metu, jaunosios mamos gali išreikšti emocijas, taip pat ir „nepatogias“, susijusias su naujuoju, mamos vaidmeniu. Savo emocijų įsisąmoninimas palengvina ir mažylio emocijų supratimą, atspindėjimą. Svarbu apžvelgti ir nuostatas - toleranciją netobulumui, netikėtumams, neužtikrintumui. Nemėginkite būti „supermama“. Neatsisakykite pagalbos. Išnaudokite galimybes pailsėti, pamiegoti. Leiskite sau šiek tiek sulėtinti tempą, atlikdama užduotis - natūralu jaustis pavargusiai, gimus vaikeliui. Kalbėkite. Su vyru/draugu, artimaisiais, draugais, psichikos sveikatos specialistu. Raskite laiko džiaugsmą teikiančiai veiklai, kartu su mylimais žmonėmis. Nesijauskite kalta, nekaltinkite partnerio ar artimųjų. Suteikite emocinę paramą. Natūralu, jog jaunajai mamai gali prireikti išklausančio žmogaus, Jūsų patikinimo, jog visi sunkumai įveikiami. Pripažinkite jos juntamą nuovargį. Pasiteiraukite, kuo galite būti naudingi. Neretai jauniesiems tėvams gali ir praktinės pagalbos - namų ruošoje, gaminant valgyti ir pan. Nepamirškite, jog ne tik jaunajai mamai gali prireikti Jūsų paramos.
Projektas "Būti mama"
Psichoterapinį darbą dirbu jau daugiau nei 20m. Nemaža dalis mano pacienčių yra mamos, patiriančios įvairiausius motinystės iššūkius bei iš to kylančius psichologinius sunkumus. Emocinė pagalba joms visada buvo ir yra labai mėgstama mano darbo dalis. Manau, kad tam, kad būti mama iš tikrųjų, reikia pereiti per gilią sielos dvasinę transformaciją. Iki pat šiol motinystė išlieka apipinta įvairiausių socialinių mitų ir metaforų, kurios klaidina jaunas moteris. Į šį moters sielos virsmą vis dar žiūrima keistai lengvabūdiškai, lyg vien tai, kad esi moteris jau automatiškai leidžia tau mokėti ir galėti būti mama.
IDĖJA kurti socialinį projektą „BŪTI MAMA“ gimė po žinios apie 2022m. rudenį įvykusią tragišką motinos savižudybę Kaune. Atvirai šnekant šis skaudus įvykis mane be galo sukrėtė. Manau, kad ši istorija negali palikti abejingu kiekvieną bent kiek mąstantį ir jaučiantį žmogų. Iš pažiūros daili, inteligentiška ir savimi besirūpinanti moteris, vos ketvirtą dieną po gimdymo pasiėmusi naujagimį išėjo vidury nakties iš namų ir… nusiskandino. Belieka tik spėlioti, kokia beviltiška niūri tamsa siautėjo jos sieloje, kaip sunkiai ji jautėsi, koks tuščias, beviltiškas ir beprasmis jai turėjo atrodyti gyvenimas. Aš suvokiu, kad jai jau nebepadėsiu. Ir matyt mes taip niekada ir nesužinosime tikros tiesos apie tos moters gyvenimą.
Po žinios apie šią nelaimę pajutau, jog ir mano pačios viduje kažkas pasikeitė. Pajutau, kad privalau padaryti ką nors daugiau, nei vien tik dirbti savo kasdienį darbą, kad ir koks prasmingas ir gelbstintis jis man beatrodytų. Motinystė giliai emociškai paliečia ir sukrečia visas. Psichologinė pagalba šiuo moters gyvenimo laikotarpiu yra nepaprastai svarbi. Projekto metu vykdoma veikla - profesionali individuali ir grupinė psichoterapinė pagalba skirta įgalinti projekto dalyves įveikti motinystės metu patiriamus iššūkius, įtampas bei stresą. Padėti moterims atsikratyti nerimo, depresijos, baimių ir kitų simptomų bei vėl atgauti savęs jausmą ir gebėjimą išbūti santarvėje su savimi ir su savo vaikais.
MAMA, TU NESI VIENIŠA. Mums rūpi, kaip tu jautiesi, ką mastai bemiegėmis tamsiomis naktimis ilgas valandas supdama bei ramindama kūdikį. Mes pačios esame mamos ir todėl galime suprasti tave ir tavo jausmus bei vidines būsenas. „Būti mama“ bendruomenė yra tas emocinis ir palaikantis glėbys, kurio reikia ne tik kiekvienai jaunai, ar „ką tik gimusiai“ motinai, jo reikia visoms mamoms.
Motinystės iliuzijos ir realybė
Šiame išsilavinusiame motinystės pasaulyje neatsakytų klausimų vis mažiau. Tačiau ar tikrai daugiau žinome? Ir kodėl svajonės ir motinystės lūkesčiai, lengvos motinystės iliuzija taip stipriai skiriasi nuo patiriamos realybės?
Pakvietus mamas prisiminti savo motinystės lūkesčius ir kokias motinystės iliuzijas buvo susikūrusios, juoko nesulaikė Marija. Augusi penkių vaikų šeimoje, kurioje mama spėdavo pasirūpinti ir vaikais, ir šeimos verslu, Marija svajojo apie gausią šeimą, o mintis, kad motinystė gali pažerti iššūkių, jos galvoje net nešmėkštelėjo. „Kad būčiau žinojusi“, - juokiasi ji. Gimus sūnui, ji valandų valandas vaikščiojo po parkus, nes mažylis pabusdavo vos vežimėliui sustojus. Vaikščiojo klausydama užsienio tinklalaidžių apie mamų patirtis. „Vis dažniau ėmiau galvoti, kaip nuostabu būtų, jei apie tai būtų kalbama ir lietuviškai. Juk tikrai yra ir kitų mamų, kurios, kaip ir aš, negali net valandėlei prisėsti, išgerti kavos ir paplepėti su drauge.
Nuo vaikystės apie mamystę svajojusi Toma, nuspėjo net ir savo vaikų skaičių. „Visada sakydavau, turėsiu dvynukus: berniuką ir mergytę, o tada dar vieną vaiką“, - dalijasi Toma, dabar augindama būtent tiek vaikų. Deja, Tomos istorija, nors ir turinti laimingą pabaigą, prasidėjo dideliu skausmu. Medicinos teigimu, jiems su vyru susilaukti vaikų buvo tik nedidukė galimybė, tačiau norai ir svajonės buvo stipresni: „Aš nesvajojau, kokia bus mano motinystė. Pirmoji pagalbinio apvaisinimo procedūra buvo sėkminga, deja, kūdikio Toma neteko. „Supratau tai ne iš karto, prireikė ilgos psichoterapijos, kad galėčiau pasakyti, jog kūdikio netektis buvo tai, kas man leido atsisukti į save ir pradėti pokyčius ne išorėje, o viduje. Šiandien Toma šypsosi - antrasis nėštumas, nors ir prasidėjęs su grėsme jos pačios gyvybei, padovanojo dvynukus berniuką ir mergytę, na, o jų antrojo gimtadienio dovana - dar vienas nėštumas.
„Aš viską galiu pati“, - toks buvo mano motinystės planas“,- sako Eglė. „Ir viskas tarsi tvirtino, kad tai puikus planas. Net gydytojai stebėjosi, kaip puikiai atsistatinėjau po gimdymo, per dieną spėdavau maksimaliai visko, viskuo pasirūpindavau. Iki... Jai pritarė ir Miglė, kurią gyvenimas anksti privertė atsisakyti „viską galiu pati“ idėjos. Sunkus gijimas po gimdymo ją paguldė ant lovos, parodydamas, kad kitų pagalba yra tiesiog neišvengiama. Na, o gimdyti Miglė išvyko svajodama apie tai, kaip jie su naujagime dukra leis laiką prie židinio, niekur neskubės, tiesiog mėgausis ir myluosis - visgi tuo metu buvo karantinas, gyvenimas sutalpintas į namus, tad toks lūkestis atrodė kuo lengviausiai išpildomas. Dovilė į motinystę keliavo skaitydama ir tikėdama, kad kuo daugiau žinai, tuo daugiau galima sukontroliuoti ir suvaldyti. „Iki nėštumo vadovavau įmonei - viskas suplanuota, sustyguota. O štai Martą pirmieji metai su kūdikiu nustebimo gerąja prasme. Tiesa, mėgautis pradėjo tik po to, kai išgyveno skaudų supratimą, kad niekada negalės žindyti. „Skaičiau knygas, kad visos gali žindyti, svajojau apie tai, tad naujiena, jog patenku tarp to neįtikėtinai mažo procento moterų, kurios neturi pieno liaukų, paprasčiausiai netilpo mano galvoje.
„Neretai būtent socialiniai tinklai susilaukia priekaištų, kad pateikia iškreiptą motinystės paveikslą“, - pastebi Živilė, teiraudamasi mamų apie jų motinystės realybę. „Dar visai neseniai joje buvo vien išdailintos, nufiltruotos tobulos motinystės nuotraukos. Tiesa, tai keičiasi, dabar lyg ir daugiau kalbama apie tamsiąją motinystės pusę. „Man atrodo, kad mes tarsi ieškome vienos motinystės išraiškos, pamiršdami jos daugialypiškumą. Motinystė yra magiška, praturtinanti tobulomis akimirkomis ir pilnatve. IR tuo pačiu kartais ji velniškai sunki, kartais atrodo, kad niekas nepavyksta, kad manęs negana ir apskritai, kad esu nevykusi mama. Tiesiog tarsi pamirštam pasakyti, kad visi šie jausmai yra tikri, normalūs ir jie jokiu būdu nereiškia, kad kažką darai blogai. Ji prisimena, kaip pasidalinusi su artimomis moterimis savo sunkiais išgyvenimais išgirdo; „Bet juk tu labai norėjai vaikų...“. Tarsi vaikų norėjimas nebepaliktų teisės jaustis pavargusia, kartais sugniuždyta ir pasimetusia. Tarsi išsipildžius svajonei jau bus tik džiaugsmas ir šypsenos.
„Niekada nepagalvojau, kad motinystė tiek daug pareikalaus iš manęs. Ką neretai pamirštame, kad motinystė nėra kažkoks kitas mūsų gyvenimas. Joje atsispindi mūsų ankstesnės patirtys, elgesio strategijos ir lūkesčiai pačioms sau. „Man atrodo, kaip ir ankstesniame darbe, taip ir motinystėje, ieškojau kažkokio savęs patvirtinimo, tarsi pagyrimo iš išorės, kokia šaunuolė, kaip tu viską padarai. Iliuzijų dužimas tikrai skausmingas ir kartu jis padeda atrasti naują santykį su realybe. Kai pradedame nebesipriešinti, imame tarsi judėti nauja kryptimi. Taip nutiko Miglei, kai paleidusi kontrolę tiesiog pradėjo kurti naują santykį su dukra. „Atrodė, kad man niekas nesiseka. Man nesisekė būti gera mama, nes man nesisekė sukontroliuot, niekas nevyko pagal mano planą, aš nervinuosi, vaikas nervinasi, ir mes sukamės su ja rate, kur tiesiog nesmagu vienai su kita būti. Tada vieną dieną ateina žinojimas, kad taip aš nenoriu.
„Kad ir kiek knygų skaitytume, prisiminkime, kad jos parašytos ne apie mūsų vaikus. Ir mes kartais pamirštame, kad už teorijų yra tikros mamos ir tikri vaikai. Ir verta pasiimti TIK tai, kas atspindi MUS. Ir viskas prasideda nuo mamos, nes ji geriausiai žino atsakymus. Motinystės patirtys būna tokios prieštaringos, netikėtos, neretai netgi gąsdinančios.
„Mane gelbėjo užsienio mamų palaikymo grupės, kuriose buvo labai aiškios taisyklės, moderatoriai ir tiesiog labai palaikanti aplinka“, - dalijasi Dovilė. „Nes prieš penkerius metus Lietuvoje apskritai mažai buvo apie tai kalbama, o tuo metu, tikriausiai kaip ir vis dar, mamų grupėje pasidalinus savo rūpesčiu, galima buvo sulaukti visko, bet ne nuoširdaus palaikymo. Dėl to ir gimė mūsų MYLU Tėvai bei „Augančios MES“ palaikymo grupės, kurios yra moderuojamos ir emociškai saugios.
„Tikiu, kad kalbėdami apie motinystę pirmiausia turime atsigręžti į mamą. Mes natūraliai tarsi mokame susitelkti į vaiką, tačiau tam, kad prisimintume save, kartais prireikia padrąsinimo. Padrąsinimo pasitikėti savo jausmu, kuris galbūt nedrįsta prieštarauti tam, kas parašyta knygose. Nes kai mes neturime galimybės atsiremti į tai, ką jaučiam, labai sunku priimti savo ir vaiko unikalumą“, - pastebi Eglė, primindama, kad kartu su Mylu.lt „Vilkės namų“ studijoje jau rugsėjį startuos nauja programa „Ryšio dirbtuvės: Mama ir kūdikis“.
„Kaip dažnai mums tereikia saugios erdvės, kurioje galime atsiverti, nusimesti emocijų naštą, sulaukti palaikymo, kad galėtume prisipildyti, pasirūpinti savimi ir kitais. Visada norėjau panašias klases organizuoti ir Lietuvoje, tad pasibaigus karantino ribojimams jas išmėginome ir dabar galime pakviesti mamas į jas jungtis. Tiesa, jos bus platesnės, nes vienas užsiėmimas bus skirtas kūdikiui, kitas - mamai. Toma sakė, kad dvynukų auginimas ir supratimas, kokie jie gali būti skirtingi, lengvai išmuša visus taisyklių laikymosi saugiklius ir yra geriausia galimybė auginti save. O gimus trečiajai dukrytei, viskas liejosi labiau iš pajautimo. Marta kvietė mamas skirti šiek tiek laiko sau, pažadėdama pasirūpinti jų mažyliais, kol bus daromos grožio procedūros.
Toliau vykusioje diskusijoje besiklausančios mamos džiaugėsi, kad tokios atviros diskusijos apskritai vyksta. Kai kurios į renginį atvyko net iš Kauno, kas dar kartą įrodo, kiek svarbu mamoms būti saugiose erdvėse, kuriose galima paatvirauti, pabūti pažeidžiamomis ir pasisemti įkvėpimo savai motinystės kelionei. Apie tai, kaip gimdyti, kaip rūpintis, kaip auginti, kaip atliepti vaiko poreikius ir kitų „kaip“ prirašyta labai daug. Šiame išsilavinusiame mamystės pasaulyje mes žinome tiek daug, kad kartais atrodo pačios skęstame tame žinojime.
Kaskart tarsi nejučia, leidžiamės į taisyklių paieškas, pamiršdamos tiesiog būti, stebėti, pamatyti ir kurti ryšį su vaiku, kuris priešais mus, o ne aprašytas knygoje. Tarsi negalime pasitikėti tuo, ką pačios jaučiame savo viduje, o ieškome atsakymų teorijoje, numodamos ranka į tą jausmą.
Su dideliu džiaugsmu norime jus pakviesti prisijungti prie jau rugsėjo 20 d. Motinystėje ieškote pagalbos ar paprasčiausiai palaikymo? Kaip tapus tėvais neprarasti savęs?
Motinystė yra daugialypis ir sudėtingas procesas, kupinas iššūkių, džiaugsmo ir nuolatinio mokymosi. Svarbu prisiminti, kad kiekviena mama yra unikali, ir nėra vieno teisingo būdo būti mama. Palaikymas, atvirumas ir rūpestis savimi yra būtini norint sėkmingai įveikti motinystės kelionę.