Algirdas Julius Greimas - lietuvių kilmės prancūzų semiotikas, kalbininkas, mitologas, eseistas, Paryžiaus semiotikos mokyklos įkūrėjas, Didysis prasmės ieškotojas. A. J. Greimo vardas plačiai žinomas visame pasaulyje. 2017-aisiais minėjome 100-ąsias Algirdo Juliaus Greimo gimimo metines, kurios įtrauktos į UNESCO 2016-2017 metais minimų sukakčių sąrašą. Lietuvos Respublikos Seimas 2017 metus paskelbė Algirdo Juliaus Greimo metais. Profesorius yra vienas iš šimto iškiliausių tūkstantmečio lietuvių, pažymėtų paminkle „Vienybės medis“ Vilniuje. Greimo vardu pavadintos gatvės Kaune ir Vilniuje. Minint šimtąsias Algirdo Juliaus Greimo metines įvairiose pasaulio šalyse (Lietuvoje, Prancūzijoje, Italijoje, Brazilijoje, Irake ir kt.) vyko konferencijos ir paskaitos šiam mokslininkui atminti. Lietuva visam pasauliui pristatė specialiai A. J. Greimo metams sukurtą internetinę svetainę www.greimas.eu.
Čia atrasite svarbių biografinių detalių, sužinosite apie visame pasaulyje vykstančius Greimui skirtus renginius, pasidairysite po archyvinių dokumentų galeriją, turėsite galimybę patyrinėti Greimo rankraščius, išgirsti jo balsą ir pamatyti 100-osioms mokslininko gimimo metinėms išleistą simboliką.
Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazija, pavadinta Algirdo Juliaus Greimo vardu
Biografija
Algirdas Julius Greimas gimė 1917 m. kovo 9 d. Tuloje, Rusija. Tėvas - Julius Greimas (1882 m.) - mokytojas, motina Konstancija Mickevičiūtė-Greimienė - tarnautoja (g. 1886 m.). Pirmojo pasaulinio karo metais šeima pasitraukė į Rusijos gilumą, gyveno Tuloje, kur tėvas Julius Greimas mokytojavo lietuvių pabėgėlių mokykloje. 1919 m. Greimų šeima grižo į Lietuvą. Iki 1927 m. mokėsi Kupiškio progimnazijoje. 1929-1931 m. gyveno Šiauliuose, lankė berniukų gimnaziją. Marijampolėje baigė Rygiškių Jono gimnaziją.
1934-1935 m. studijavo teisę Vytauto Didžiojo universitete, 1936-1939 m. kalbotyrą Grenoblio universitete. Grįžęs į Lietuvą 1939 m. atliko karinę tarnybą. 1940-1944 m. gyveno Šiauliuose, mokytojavo Mergaičių gimnazijoje ir Prekybos institute, buvo Tautinės lietuvių studentų korporacijos „Neo-Lithuania“ narys, priklausė Šiaulių kultūrininkų būreliui. Buvo vienas iš almanacho „Varpai“ leidimo sumanytojų. Nacių okupacijos laikotarpiu dalyvavo Lietuvos antinaciniame pasipriešinime.
Greimų šeima: mama Konstancija ir tėvas Julius Greimai su sūnumis Romu ir Algirdu Juliumi bei dukra Gražina. 1929 m. birželio 24 d., Šiauliai, Lietuva.
1944 metais pasitraukęs į Vakarus A. J. Greimas apsigyveno Prancūzijoje. 1947-1949 metais dirbo Paryžiaus mokslinių tyrimų centre moksliniu bendradarbiu slavistu. 1949 metais Sorbonoje apgynė daktaro disertaciją „Mada 1830-aisiais“. 1950-1958 m. dėstė Aleksandrijos, 1958-1962 m. Ankaros ir Stambulo, 1962-1965 m. Puatjė universitetuose. Nuo 1965 m. Paryžiuje vadovavo semiolingvistinių tyrimų seminarui, kurio pagrindu susiformavo Paryžiaus semiotikos mokykla. 1965-1968 metais jis ėjo Tarptautinės semiotikos asociacijos generalinio sekretoriaus pareigas. 1969-1971 m.
Mirė 1992 m. vasario 27 dieną Paryžiuje, palaidotas Kauno Petrašiūnų kapinėse.
Mokslinė Veikla ir Semiotikos Teorija
A. J. Greimo teoriniai moksliniai tyrimai padėjo pagrindus semiotikai kaip kalbinių ir nekalbinių ženklų sistemų prasmės mokslui. Jis sukūrė teoriją, aprašančią ženklų sistemų susidarymo ir jų funkcionavimo universalius principus, tų sistemų ryšius ir sąveiką. Plėtodamas semiotiką, jis siekė padėti bendrosios humanitarinių mokslų metodologijos pagrindus. A. J. Greimas semiotiką praturtino originaliomis semiotinės struktūros, diskurso, prasmės izotopijos, naratyvinės gramatikos, naratyvinės programos, semiotinio vyksmo ir veiksmo, semiotinės komunikacijos, modalumo, kompetencijos ir kitomis sąvokomis.
Pagal jo teoriją, sąmoninga ir nesąmoninga žmogaus veikla yra nuolatinis jam vertingų objektų įgijimas ar netekimas, vertės objektų mainai sąlygoja pažintinio, etinio ir estetinio prado sąryšį gyvenime. Elementariųjų reikšmės sistemų aprašymą A.J.Greimas susiejo su naratyvine sintakse, tinkančia įvairioms „kalboms“ analizuoti.
Remdamasis prancūzų mitologų G. Dumézilio, C. Lévi-Strausso, M. Mitą Greimas laikė figūratyvine visuomenės ideologijos forma, pasakojimu, atsakančiu į esminius žmogaus būties klausimus.
Pats A. J. Greimas, svarstydamas apie semiotiką, teigė: „Semiotika nėra nei filosofija, nei literatūros teorija, nei lingvistika - tai visus ženklus tyrinėjantis ir apglėbiantis gyvenimo būdas“.
Kūryba
Daugumą kalbinių bei semiotinių darbų A. J. Greimas parašė prancūziškai. Prancūzų kalba išdėstė ir paties sukurtą bendrąją reikšmės teoriją. Mitologijos studijas ir eseistiką jis rašė ir lietuviškai. Lietuvių išeivijos spaudoje, o nuo 1989 m. ir Lietuvoje A.J.Greimas spausdino publicistiką ir literatūrinę eseistiką.
Svarbiausi veikalai:
- Viduriniosios prancūzų kalbos žodynas: Renesansas, 1992, su T.A.
- Semiotika: Aiškinamasis kalbos teorijos žodynas, 1, 1979, su J.
- Pasijų semiotika, 1991, su J.
- Lietuva Pabaltijy: Istorijos ir kultūros bruožai, 1993 (kartu su S.
2005 m. išleista knyga Lietuvių mitologijos studijos tapo visų A.J.Greimo mitologijos tyrinėjimo darbų sąvadu. Šiai knygai recenziją pavadintą Žaibuojančios intuicijos ir struktūros 2006 m. vasarą prieš savo žūtį parašė žymus mitologas ir religijotyrininkas Gintaras Beresnevičius.
Algirdo Juliaus Greimo knyga "Lietuvių mitologijos studijos"
Bibliografija
Svarbiausi A. J. Greimo veikalai:
- 1966 - Struktūrinė semantika
- 1968 - Senosios prancūzų kalbos žodynas
- 1970 - Apie prasmę
- 1976 - Maupassant’as. Teksto semiotika
- 1976 - Semiotika ir visuomenės mokslai
- 1979 - Semiotika: Aiškinamasis kalbos teorijos žodynas (su J. Courtés)
- 1983 - Apie prasmę II
- 1987 - Apie netobulumą
- 1991 - Pasijų semiotika (su J. Fontanille)
- 1992 - Viduriniosios prancūzų kalbos žodynas: Renesansas (su T. M. Keane)
- 1993 - Lietuva Pabaltijy: Istorijos ir kultūros bruožai (su S. Žuku)
- 2005 - Lietuvių mitologijos studijos
Taip pat A. J. Greimas yra daugybės straipsnių, esė ir interviu autorius.
Atminimo Įamžinimas
Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejuje, įkurdintame restauruotame buvusios Kunigiškių pradžios mokyklos pastate, įamžintas ir buvusio mokytojo Juliaus Greimo, ir jo sūnaus profesoriaus Algirdo Juliaus Greimo atminimas. Būtent Tuloje 1917 metų kovo 9-ąją gimė Algirdas Julius Greimas - būsimasis kalbininkas, lietuvių mitologijos tyrinėtojas, vienos žymiausių pasaulyje Paryžiaus semiotikos mokyklos kūrėjas ir vadovas.
Kunigiškiuose veikiančiame muziejuje išlikę tie kambariai, kuriuose krykštavo, džiaugėsi nerūpestinga vaikyste Algirdukas Juliukas. Dabar ten veikia kilnojamos fotografijų, tautodailės darbų parodos, nuolatinės muziejinės ekspozicijos. O seniau, kai tame pastate buvo įkurdinta pradžios mokykla, gyveno mokytojų šeimos. Taigi, mokytojo šeimoje gimė, augo būsimasis mokslininkas. Kurį laiką jis gyveno Kunigiškiuose.
2017 m. spalio 7 d. muziejuje organizuota popietė „Susiburkime Algirdo Juliaus Greimo vaikystės namuose”, kurioje visuomenei pristatyta atnaujinta muziejinė ekspozicija, ką tik įrengtas memorialinis prof. A.J. Greimo kambarys, dalyvaujant grupei šalies mokslininkų, tarp jų ir prof.
Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejuje eksponuojamas ir originalus profesoriaus Algirdo Juliaus Greimo rašytas laiškas, atsiųstas vienam iš muziejaus įkūrėjų.
Vilniuje veikia Vilniaus universiteto A. J. Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centras.
Atminimo lenta Kaune
Įvertinimas ir Palikimas
Greimo semiotika pripažįstama visame pasaulyje. Pritaikęs visuotinę semantinę teoriją literatūros tekstų analizei, ėmęsis tyrimų tokiose įvairiose srityse kaip antropologija, kalbotyra, folkloras, mitologija, fenomenologija, šis lietuvis, seniai tapęs Prancūzijos piliečiu, sukūrė mąstymo sistemą ir įvedė universaliai pritaikomus mokslinio tyrimo metodus, kurių kertiniu akmeniu išlieka 1966-aisiais pasirodžiusi ir į daugybę kalbų išversta knyga „Struktūrinė semantika“.
Profesoriaus dėka ne vienas Vakarų mokslininkas atkreipė dėmesį į lietuvių kultūros fenomeno savitumą. Nagrinėdamas lietuvių kultūros vyksmą, Greimas formulavo naujus kultūrologijos principus. A. J. Greimo moksliniai interesai tolydžiai plėtėsi.
A. J. Greimo moksliniai interesai tolydžiai plėtėsi. Algirdas Julius Greimas per savo gyvenimą davė daugybę interviu įvairiausiomis temomis, kurias užduodavo pati proga ir Greimą šnekinusių asmenybių akiratis bei interesai. Dialogo forma Greimas ne kartą pasakojo ne tik apie savo semiotikos projektą, jo santykį su gretimomis filologijos ir antropologijos disciplinomis, bet ir apie savo biografiją, susipynusią su Lietuvos ir Europos istorija pačių asmeniškiausių patirčių plotmėje.
Šis pokalbis ypatingas tuo, kad tai vienas paskutiniųjų Greimo interviu, jame blyksteli bene visos jam kada nors rūpėjusios temos. Lietuviškai šis pokalbis publikuojamas pirmą kartą. Tekstas parengtas spaudai pirmajame knygos „Algirdas Julius Greimas.
2015 metų lapkričio 3-18 dienomis Paryžiuje vykusioje Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos UNESCO Generalinėje konferencijoje buvo paskelbtas 2016-2017 metais minimų sukakčių sąrašas. Tarp 40 pasaulio kultūrai, švietimui, mokslui, istorinei atminčiai svarbių datų atsirado ir garsaus kalbininko, vieno iš semiotikos mokslo kūrėjų, lietuvių mitologijos tyrinėtojo, lingvisto, eseisto profesoriaus Algirdo Juliaus Greimo (1917-1992) 100-osios gimimo metinės.
Lietuvos Respublikos Seimas 2017-uosius metus buvo paskelbęs Algirdo Juliaus Greimo metais.
Greimas visą gyvenimą aktyviai dalyvavo lietuvių išeivijos veikloje, taip pat palaikė ryšius su sovietinės Lietuvos menininkais, intelektualais. 1971 m. ir 1979 m.