Lietuvos prozininkė, eseistė, poetė Jurga Ivanauskaitė yra pasakiusi: „Sužinot viską apie kitą žmogų - beprotiškas, pamišėliškas noras. Juk žmogus - visada visiems ir visur kitoks.“ Rašytoja tuo pasako, kad kiekvienas žmogus yra individualus, skirtingai suvokiamas pasaulio reiškinys. Žmogaus kitoniškumas yra svarbus. Kitokie žmonės išsiskiria iš kitų, taip pabrėždami savo unikalumą.
Kitokiu žmogumi įprasta vadinti tokį žmogų, kuris turi kitokią nuomonę apie gyvenimą ir pasaulį, kuris kitaip supranta gyvenimo vertybes ir jausmus. Žmogus išsiskirti gali dėl įvairiausių aspektų. Vieni jų yra kitokie savo liūdnu ir sunkiu gyvenimu, patiriant skaudžius įvykius, kiti žmonės išsiskiria savo negalia ir panašiai.
Šiandieną viena didžiausių problemų - žmonių bijojimas išsiskirti ir būti kitokiu nei kiti. Kodėl? Mano nuomone, juk nebūtų taip jau ir sunku būti savimi... Tiesiog reikia elgtis, daryti viską taip, kaip tau atrodo. Bet čia yra tik mano nuomonė.
Kodėl sunku būti kitokiu?
Dažnai žmonės yra vadinami kitokiais, kai jų išvaizda neatitinka tam tikrų sukurtų standartų, ir dėl to žmonės susikuria daug kompleksų. Dėl visų šių priežasčių žmonėms tenka išgyventi patyčias, skriaudas ir pažeminimus, kurie žlugdo žmogaus savivertę ir skatina nepasitikėjimą savimi.
Šiomis dienomis viena didžiausių problemų - žmonių bijojimas išsiskirti iš kitų ir buvimas savimi. Mano nuomone būti savimi yra pakankamai paprasta.
Tačiau ką tai reiškia psichologiškai besiformuojantiems žmonėms? Tai jog jaunuoliai seka madas ir nori būti panašūs į savo bendraamžius, kurie jiems yra gyvenimo „etalonai“. Jie tiesiog pradeda elgtis taip kaip bendraamžiai, rengiasi taip pat, renkasi tokias pat moralines nuostatas ir net jų mąstymas pradeda supanašėti. Jie bijo išsiskirti, bijo būti pažeminti, o toks laikotarpis kaip paauglystė padaro didžiulę įtaką jauno, besiformuojančio žmogaus gyvenime, nes tuomet draugų nuomonė yra viena svarbiausių aspektų, kuriais jaunas žmogus atsižvelgia.
Būti kitokiam- tai viena iš didžiausių problemų šiais laikais. Ypač tai aktualu šių dienų jaunimui. Daugelis jaunų žmonių seka naujausias madas, tačiau ne visiems tai atrodo priimtina ir taip vaikai tampa patyčių aukomis. Kita jaunimo grupė bijo, jog iš jų šaipysis ir pradeda atrodyti taip pat, kaip ir visi jų bendraamžiai, jų bendravimas bei elgesys tampa lyg klonais.
J. Marcinkevičius ištarė skandalingą frazę: „Matyt, yra „kolektyvinė pasąmonė“, kitaip kuo paaiškinsi masinės psichozės reiškinius?“ Jo žodžiai tiesiog atsako į klausimą, jis pašiepia šių laikų žmonių panašumą ir bando padėti visuomenei atsipeikėti, kol visi netapome „vienodo plauko“ padarais.
Literatūriniai pavyzdžiai
Tačiau būti kitokiam sunku buvo net ir XX a. Garsus to amžiaus australų rašytojas, vienas iš moderniosios prozos autorių Francas Kafka savo kūrinyje „Metamorfozė“ pasakojo apie neturtingų miestiečių sūnų Gregorą Zamzą. Rytą vyras atsibudęs pajuto, jog pasivertė „baisingu vabalu“. Nuo tada jis tapo našta savo šeimai.
Tad šioje kalboje pasirinkau analizuoti Vandos Juknaitės kūrinį „Išsiduosi. Ši kalba puikiai tiks pažiūrėti iš kitos perspektyvos į kitokius žmones ir suprasti, ką jie iš tikrųjų jaučia. Čia labai aiškiai ir tiksliai atskleidžiami žmonių jausmai ir išgyvenimai, kuriuos jie patiria gyvendami tokiame neteisingame pasaulyje.
Pabaigai
Kiekvienas žmogus nusipelno būti gerbiamas ir mylimas kitų, nepaisant jo išvaizdos ar kitokio požiūrio į gyvenimą.