Skirtumai tarp atsakingumo ir atsakomybės

Šiame straipsnyje nagrinėjami esminiai skirtumai tarp atsakingumo ir atsakomybės, ypač atsižvelgiant į materialinę atsakomybę, sutarčių sudarymą ir darbdavio teises. Taip pat aptariamos įvairios atsakomybės rūšys, draudimo svarba ir praktiniai patarimai, kaip apsisaugoti nuo galimų rizikų.

Atsakomybė reiškia teisinę pareigą atlyginti žalą, padarytą kitam asmeniui. Tai yra kompensacijų pagrindas Lietuvos teisinėje sistemoje. Pagrindinis principas - kiekvienas asmuo prisiima savo žalą, nebent numatytos teisinės išimtys.

Atsakomybė gali kilti ir iš sutartinių įsipareigojimų, kai skolininkas nevykdo susitarimų. Svarbu paminėti, kad įmonė gali būti atsakinga už žalą ar sužalojimus, patirtus darbuotojų dėl nelaimingo atsitikimo darbe. Atsakomybė gali būti taikoma tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims.

Nyderlandų teisinė sistema skiria civilinę ir baudžiamąją atsakomybę. Civilinė atsakomybė atsiranda, kai žala padaroma neteisėtais veiksmais, nepaisant susitarimų. Baudžiamoji atsakomybė taikoma už nusikalstamus veiksmus.

Materialinė atsakomybė ir sutartys

Kai kuriais atvejais įmonės savininkai nori apsidrausti dėl galimų nuostolių, ypač kai darbuotojai gauna brangias darbo priemones, pavyzdžiui, nešiojamus kompiuterius ar raktus nuo patalpų. Tokiais atvejais galima sudaryti materialinės atsakomybės sutartis.

Svarbu! Darbdavys turi teisę reikalauti, kad darbuotojai pasirašytų materialinės atsakomybės sutartis, ypač jei jų darbas susijęs su brangiu įmonės turtu. Tačiau darbuotojas turi sutikti pasirašyti tokią sutartį. Jei darbuotojas nesutinka, darbdavys gali jo nepriimti į darbą arba nepaskirti į pareigas, susijusias su materialine atsakomybe.

Visuomet patartina į situaciją dėl materialinės atsakomybės žiūrėti plačiau. Tai nėra tik formalumas su parašais, bet ir priemonė apsaugoti įmonės turtą. Sutartį reikia surašyti protingai, pritaikant ją kiekvienam darbuotojui individualiai.

Jei darbuotojams išduodamos brangios darbo priemonės, būtina sudaryti materialinės atsakomybės sutartis. Sutartyje būtina nurodyti visas išduotas priemones ir gauti darbuotojo parašą, patvirtinantį, kad jis prisiima atsakomybę už šias priemones.

Darbdavio teisės ir atsakomybė

Darbdavys turi daug teisių, įskaitant teisę reikalauti materialinės atsakomybės sutarties pasirašymo. Pavyzdžiui, priimant sandėlininką, kuris atsisako pasirašyti visiškos materialinės atsakomybės sutartį, darbdavys gali jo nepriimti į darbą. Taip pat, jei darbuotojas perkeliamas dirbti vairuotoju-ekspeditoriumi ir jam priskiriamas įmonės automobilis, būtina sudaryti materialinės atsakomybės sutartį už automobilį ir prekes.

Darbdaviai taip pat atsakingi už laikinųjų darbuotojų, savarankiškai dirbančių asmenų ir praktikantų darbo sąlygas. Jiems turi būti taikoma tokia pati apsauga kaip ir nuolatiniams darbuotojams. Darbdaviai privalo užtikrinti, kad patalpos, įranga ir įrankiai būtų suprojektuoti ir prižiūrimi taip, kad darbuotojai nebūtų sužeisti.

Pagal Civilinio kodekso 7:658 straipsnį, darbdavys yra atsakingas už nelaimingus atsitikimus darbe, įvykusius dėl netinkamų darbo sąlygų. Be to, darbdavys gali būti atsakingas už žalą, kurią darbuotojai padarė tretiesiems asmenims darbo metu.

Direktoriaus atsakomybė

Direktorius gali būti materialiai atsakingas už transporto priemonę, kurią vairuoja vairuotojas. Taip pat direktorius gali būti ilgalaikio turto (IT) nurašymo komisijos pirmininkas ar narys. Jei įmonėje mažai darbuotojų, pakanka vieno komisijos nario.

Atsakomybės rūšys

Nyderlandų teisinė sistema skiria civilinę ir baudžiamąją atsakomybę. Be to, išskiriama:

• Atsakomybė dėl kaltės: Nukentėjęs asmuo turi įrodyti, kad kita šalis buvo neatsargi.
• Griežta atsakomybė: Atsakomybė nereikalauja įrodyti kaltės.

Atsakomybė nėra savarankiška, o yra grandinės dalis: atsakomybė → žala → kompensacija → draudimas

Be atsakomybės, kylančios iš neteisėtų veiksmų, atsakomybė taip pat gali atsirasti dėl to, kad įstatymas nustato pareigą mokėti kompensaciją, nors nėra jokio neteisėtumo. Tai vadinama atsakomybe, kylančia iš teisėtų veiksmų. Pavyzdžiai apima įgaliojimus, nepagrįstą praturtėjimą ir nepagrįstą mokėjimą.

Draudimas vaidina labai svarbų vaidmenį sprendžiant atsakomybės klausimus. Dauguma žmonių turi civilinės atsakomybės draudimą motorinėms transporto priemonėms ir asmeninės atsakomybės draudimą kasdienėms rizikoms.

Praktiniai patarimai ir klaidos

Svarbu žinoti dažniausiai daromas klaidas, kurios gali turėti neigiamų pasekmių:

1. Nedelsiant pripažinti kaltę avarijos vietoje.
2. Per vėlai pranešta draudikui (viršijant terminą).
3. Nepakankamas draudimas (nepakankamas draudimas).
4. Neapdraustas teisinėmis išlaidomis.

Prieš derėdamiesi su kita šalimi patys, visada pirmiausia pasitarkite su savo draudiku.

Socialinė atsakomybė

Socialiai atsakingas verslas siekia gerovės ne tik pačiai organizacijai, bet ir ją supančiai visuomenei. Dažniausiai tai išreiškiama dalimi pajamų, skiriamų labdarai, investuojant į tvarias technologijas ar remiant įvairius socialinius projektus.

Socialiai atsakingi asmenys dažnai džiaugiasi geresne psichologine sveikata, jaučia didesnį pasitenkinimą gyvenimu ir mažesnį streso lygį. Bet koks veiksmas, užtikrinantis etišką, teisingą ir sąmoningą elgesį su kitais žmonėmis bei aplinka - tai socialinės atsakomybės atspindys.

Svarbu! Būti socialiai atsakingu nereiškia, kad reikia daug pastangų ir laiko. Galima paaukoti labdarai internetu, paremti paramos organizaciją socialiniuose tinkluose ar prenumeruoti gerumo dėžutę.

Fizinis asmuo prie visuomenėje opių socialinių problemų gali prisidėti savo laiku, pavyzdžiui, savanoriaujant. Savanorystė - ypatingas būdas prisijungti prie bendruomenės keletą valandų per savaitę, mėnesį ar bet kurį kitą Jums patogų laiką skiriant vietinei labdaros organizacijai, mokyklai, senelių namams, kitoms įstaigoms.

Net jei neturite galimybės prisidėti savo laiku ar finansiniais resursais, informacijos sklaida - taip pat efektyvus būdas pasiekti platesnę auditoriją, didinti žinomumą apie visuomenėje įsitvirtinusią problemą ir skatinti žmones veikti.

Vadovo atsakomybė

Ant vadovo pečių dažniausiai krenta atsakomybė už bet kokius įmonėje vykstančius procesus, įskaitant ir klaidas. Tačiau ar visuomet už darbuotojų klaidas turi būti atsakingas vadovas? Ką apima vadovo atsakomybė? Kaip padaryti, kad vadovas netaptų kolektyvo atpirkimo ožiu?

Vadovo atsakomybė yra ribinė. Už rezultato buvimą arba nebuvimą vis tiek atsakingas vadovas. Tačiau už kitų klaidas vadovas neprivalo būti atsakingas, nebent nėra aiškiai iškomunikuoti lūkesčiai darbuotojų atžvilgiu.

Svarbu aiškiai susitarti su darbuotojais dėl KPI (angl. - Key Performance Indicators). Tai yra tai, pagal ką galima vertinti darbuotojų veiksmus, elgseną. Jei esate apsitarę, kokių veiksmų tikitės iš darbuotojų ir darbuotojai tuos jūsų veiksmus yra priėmę, iš esmės jie prisiima atsakomybę.

Kai atsitinka taip, kad darbuotojas padaro klaidą, labai gerai būtų susėsti kartu ir aptarti, kas atsitiko. Ne kas kaltas arba kodėl kažkas neveikia, bet kas atsitiko, kas įvyko. Ar darbuotojui buvo aišku, ar darbuotojas turi kompetenciją, ar mes su darbuotoju susitarėme, koks turi būti rezultatas, kada jis turi būti.

Jei aiškiai iškomunikuojate savo lūkesčius, padedate savo darbuotojams suprasti, kodėl jiems apsimoka, verta tuos lūkesčius realizuoti, tai jūsų atsakomybė už darbuotojų klaidas minimalizuojasi.

Šiandien su darbuotojais įmanoma pasiekti rezultatą, jei mes susitariame. Ne kažkas nurodė ar liepė, bet susitariame. Tačiau susitarimas yra įmanomas tik tuo atveju, jei abi pusės nori susitarti.

Vadovas turi būti lyderis, su kuriuo norės susitarti. Tai yra, neturi prabangos nebūti tuo, su kuriuo norės susitarti. Šis momentas labai stipriai susijęs su vadovo noru tobulėti, jo savidisciplina, orientacija į rezultatą, emocine kompetencija, gebėjimu padėti savo darbuotojams, jais pasitikėti, juos gerbti.

Per tai ateina pagarba iš anos pusės ir tuomet įmanomas susitarimas. Kitu atveju kaltės iš abieju pusių bus per akis. O kaltė, kaip žinia, yra labiausiai destruktyvi emocija. Realiai kaltė nieko gero nesukuria, bent jau kiek aš žinau. Atsakomybė sukuria, o kaltė ne.

Tiekėjų pašalinimo pagrindai viešuosiuose pirkimuose

VPĮ 46 straipsnyje reglamentuojami tiekėjų pašalinimo pagrindai (privalomi ir neprivalomi) bei apsivalymo (angl. Perkančioji organizacija, rengdama pirkimo dokumentus, gali vadovautis VPT siūlomomis pirkimo dokumentų nuostatomis, susijusiomis su pašalinimo pagrindais, Tiekėjo pašalinimo pagrindų, kvalifikacijos, kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų vertinimo procedūrų vadovu, taip pat atsižvelgti į metodinę priemonę, kurioje pateikiami privalomi ir neprivalomi pašalinimo pagrindai.

Tiek privalomi, tiek neprivalomi tiekėjų pašalinimo pagrindai, įtvirtinti VPĮ 46 straipsnyje, suformuoti vadinamąja negatyviąja prasme, t. y. VPĮ 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti privalomi tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros pagrindai. Tai reiškia, kad perkančiosios organizacijos neturi teisės pasirinkti netaikyti šių pašalinimo pagrindų viešajame pirkime, t. y. kaip nurodyta pirmiau, šiuos pašalinimo pagrindus kiekviena perkančioji organizacija privalomai turi nustatyti pirkimo sąlygose.

VPĮ 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti pašalinimo pagrindai yra susiję su nusikalstomomis veikomis, kurios reglamentuojamos BK, suderintu su Direktyva 2014/24/ES. VPĮ 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti pašalinimo pagrindai taikomi pačiam tiekėjui ir jo atsakingam asmeniui.

Remiantis VPĮ 46 straipsnio 1 dalimi, tiekėjas pašalinamas iš pirkimo procedūros, jei nustatoma, kad tiekėjas arba jo atsakingas asmuo yra nuteistas už nusikalstamą veiką, nurodytą VPĮ 46 straipsnio 1 dalies 1-8 punktuose. Laikoma, kad tiekėjas ar jo atsakingas asmuo yra nuteistas, jei yra priimtas ir įsiteisėjęs LR teismo apkaltinamasis nuosprendis ar kitos valstybės teismo sprendimas, pagal teisės aktų reikalavimus.

VPĮ 46 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtintas pašalinimo pagrindas yra taikomas tik kitos valstybės tiekėjui, t. y. tokiam tiekėjui, kuris padarė nusikaltimą, apibrėžtą kitos valstybės teisės aktuose, taip pat ir įgyvendinančiuose Direktyvos 2014/24/ES 57 straipsnio 1 dalyje išvardintus ES teisės aktus.

VPĮ 46 straipsnio 2 dalyje apibrėžta, kada yra laikoma, kad tiekėjas ar jo atsakingas asmuo yra nuteistas už VPĮ 46 straipsnio 1 ir 3 dalyje nurodytas nusikalstamas veikas.

VPĮ 46 straipsnio 21 dalis yra taikoma tik tiekėjui, kai jis yra juridinis asmuo, kita organizacija ar jos struktūrinis padalinys, ir nustatytas siekiant užtikrinti, kad viešuosiuose pirkimuose dalyvautų skaidrūs juridiniai asmenys. Perkančiosios organizacijos neturi teisės pasirinkti netaikyti šio pašalinimo pagrindo viešajame pirkime, t. y. nepriklausomai nuo to, ar jis nustatytas pirkimo dokumentuose ar ne, jis yra privalomai taikomas.

Apklausa apie atsakingą verslą Lietuvoje

2020 m. atlikta apklausa parodė, kad Lietuvos gyventojams svarbiausia, jog verslas sąžiningai elgtųsi su darbuotojais (84,6 proc.). Taip pat svarbu mokesčių mokėjimas (71,4 proc.). Mažiau svarbios kitos savybės: prisidėjimas prie bendruomeninių projektų (14,2 proc.), rūpinimasis aplinka (10,9 proc.), investavimas į infrastruktūrą (6,1 proc.).

Apklausoje dalyviai verslo atsakingumą vertino skalėje nuo 1 (visiškai neatsakingas) iki 10 (labai atsakingas). Bendras atsakymų vidurkis sudarė 6,29 balo. Dažniausiai paminėta priežastis, kodėl verslas nėra labai atsakingas - noras daugiau uždirbti (64,4 proc.). Taip pat gyventojai mano, kad verslas nepakankamai prižiūrimas valdžios institucijų (34,8 proc.) ir nesupranta, jog turi veikti bendram gėriui (30,6 proc.).

Socialinės atsakomybės ir tvarios veiklos specialistas Donatas Kuras teigia, kad kalbant apie atsakingą verslą pirmiausiai reikėtų kalbėti apie klasikinę socialinės atsakomybės sampratą. Ją sudaro 4 pagrindinės dimensijos: santykiai su darbuotojais bei žmogaus teisių apsaugą, aplinkosauga, atsakomybė prieš visuomenę ir geroji įmonės valdymo praktiką, kuri apima ir tokius aspektus, kaip bendrovės elgesys rinkoje bei atsakinga rinkodara.

Atsakingo verslo dimensijos

D. Kuras pabrėžia, kad nereta įmonė dažnai socialinę atsakomybę visų pirma supranta kaip paramos projektus, o jei, pavyzdžiui, įmonė yra gamybinė - aplinkosauginus klausimus. Tačiau santykiai su darbuotojais yra tas aspektas, kuriam įmonės teikia vis daugiau dėmesio pastaruoju metu.

tags: #buti #atsakingu #ar #atsakingam