Šiame straipsnyje aptarsime vieną iš svarbiausių norvegų kalbos gramatikos temų - butąjį laiką. Sužinosime, kaip formuojami būtieji laikai, kokios yra jų ypatybės ir kaip jie vartojami.
Norwegian Verb VÆRE (To Be): Present, Past & Future - Conjugation Drill
Veiksmažodžių sistemos ypatumai
Norvegų kalbos veiksmažodžių sistemoje nėra asmenavimo, t. y. veiksmažodžiai nekaitomi pagal asmenis. Pavyzdžiui:
- Jeg leser (aš skaitau)
- Du leser (tu skaitai)
- Han leser (jis skaito)
Veiksmažodžiai bendratyje turi dalelytę "å", pvz., å snakke (kalbėti), å komme (ateiti), å gå (eiti). Esamajame laike (presens) dauguma veiksmažodžių sudaromi prie bendraties pridedant priesagą -r. Tačiau yra ir išimčių, pvz.:
- å gjøre (daryti) - gjør (darau, darai ir t.t.)
- å si (sakyti) - sier (sakau, sakai ir t.t.)
- å være (būti) - er (esu, esi ir t.t.)
Taip pat yraModaliniai veiksmažodžiai, kurie vartojami be dalelytės "å", pvz.:
- kan (galėti, mokėti)
- skal (pagalb. vks. būsimajam laikui sudaryti)
- må (privalėti)
- vil (noriu, nori ir t.t.)
- bør (turėti, derėti)
Imperatyvas (liepiamoji nuosaka) dažniausiai sutampa su veiksmažodžio šaknimi, atmetus nekirčiuotąjį -e, jei bendratis baigiasi šiuo garsu. Pvz.:
- å snakke (kalbėti) - Snakk langsommere! (Kalbėkite lėčiau!)
- å komme (ateiti) - Kom hit! (Eikš čia!)
- å gå (eiti) - Gå! (Eik!)
Būsimasis laikas
Norvegų kalbos veiksmažodžio sistemoje nėra ateities laiko formos. Ateities reikšmė dažniausiai išreiškiama esamuoju laiku arba modaliniu veiksmažodžiu "skal". Pvz.:
- Han kommer i morgen. (Jis ateis rytoj.)
- Vi skal på kino i kveld. (Mes eisime į kiną šį vakarą.)
Modalinis veiksmažodis "skal" gali būti vartojamas ir kalbant apie ateities planavimą, ir apie prognozavimą.
Būtieji laikai
Norvegų kalboje yra keletas būtųjų laikų formų. Pagal tai, kaip sudaromos būtųjų laikų formos, jie skirstomi į stipriuosius ir silpnuosius. Perfekto formas sudarome su tam tikromis priesagomis. Bendros taisyklės, kada vartojamos priesagos -et, -et ir -te, -t nėra.
Kai kurie veiksmažodžiai gali būti kaitomi keleriopai. Yra du pagrindiniai būtieji laikai, taigi vartojami nusakyti veiksmui, vykusiam praeityje. Jų vartojimas šiek tiek skiriasi:
- Preteritumas (praėjęs kartinis laikas)
- Perfektas (atliktinis laikas)
- Preteritumas reiškia veiksmą, kuris įvyko ir pasibaigė.
- Perfektas reiškia veiksmą, kuris įvyko praeityje, tačiau dar nepasibaigė.
Pavyzdžiui:
- Katrine falt. (Katrinė krito.)
- Katrine har falt. (Katrinė nukrito.)
Pirmasis variantas reiškia, kad veiksmas įvyko ir pasibaigė - ir dabartyje nebeturi jokių pasekmių. Antrąjį variantą sakysime, kai pvz., Katrinė vis dar guli ant žemės. Preteritumas dažnai vartojamas su laiko aplinkybėmis, žyminčiomis pasibaigusį laiko tarpą, pvz., i går (vakar), for to år siden (prieš dvejus metus), i forrige uke (pereitą savaitę) ir t.t. Perfektas dažniausiai vartojamas su laiko aplinkybe, žyminčia dar nepasibaigusį laiko tarpą, pvz., i dag (šiandien), i år (šiais metais) ir pan.
Norvegų kalboje taip pat yra pasyvo formos. Formos su priesaga -s (vad. refleksyvinis pasyvas) dažnai vartojamos aprašymuose, receptuose, informaciniuose lapeliuose ir pan. Pvz.:
- Jeg skjærer osten i terninger. (Aš pjaustau sūrį kubeliais.)
- Osten skjæres i terninger. (Sūris pjaustomas kubeliais.)
- Osten blir skåret i terninger. (Sūris yra pjaustomas kubeliais.)
- Osten er skåret i terninger. (Sūris yra supjaustytas kubeliais.)
Pavyzdžiui:
- Pasienten blir / ble / har blitt undersøkt. (Pacientas yra / buvo / buvo ištirtas.)
- Landet er / var / har vært okkupert. (Šalis yra / buvo / buvo okupuota.)
Veiksmažodis "å se ut" reiškia "atrodyti". Šis veiksmažodis dažnai vartojamas apibūdinant išvaizdą ar įspūdį, kurį sudaro kažkas ar kažkas. Tikslus reikšmės niuansas priklauso nuo konteksto ir kitų žodžių sakinyje.
Tikiuosi, kad šis straipsnis padėjo jums geriau suprasti butąjį laiką norvegų kalboje. Sėkmės mokantis!
