Veiksmažodis yra kalbos dalis, kuri reiškia daikto veiksmą. Veiksmažodžio laikai nurodo, kada veiksmas vyksta: dabartyje, praeityje, ar ateityje. Šiame straipsnyje aptarsime vieną iš praeities laikų - būtąjį kartinį laiką.
Kas Yra Būtasis Kartinis Laikas?
Būtasis kartinis laikas vartojamas tada, kai norime nurodyti, kad veiksmas vyko konkrečiu momentu praeityje ir jau yra pasibaigęs.
Kaip Atpažinti Būtąjį Kartinį Laiką?
Šis laikas atsako į klausimus: "Ką veikiau?", "Ką veikei?", "Ką veikė?", "Ką veikėme?", "Ką veikėte?", "Ką veikė?".
Pavyzdžiui:
- Aš skaičiau knygą vakar vakare.
- Tu žaidei su draugais parke.
- Jis bėgo maratoną praeitą savaitę.
Būtojo Kartinio Laiko Rašybos Ypatumai
Būtojo kartinio laiko veiksmažodžiuose klaidų gali kilti rašant vienaskaitos II asmens galūnes, kai atsakoma į klausimą „ką veikei?“.
- Jei III asmens galūnė yra -o, tuomet vienaskaitos II asmenyje rašome galūnę -ai.
- Jei III asmens galūnė yra -ė, tai II asmenyje rašome galūnę -ei.
Taip pat verta atkreipti dėmesį į vienaskaitos I asmens veiksmažodžius, atsakančius į klausimą „ką veikiau?“:
- Kai galūnės pradžioje yra j, rašome -au.
- Kitais atvejais, kai galūnėje girdime e, rašome -iau.
Pavyzdžiai
Štai keletas pavyzdžių, kaip teisingai rašyti būtojo kartinio laiko veiksmažodžius:
- III asmuo: Jis rašė. II asmuo: Tu rašei.
- III asmuo: Jis bėgo. II asmuo: Tu bėgai.
- I asmuo: Aš šokau.
- I asmuo: Aš piešiau.
Kiti Veiksmažodžių Laikai
Be būtojo kartinio laiko, lietuvių kalboje dar yra:
- Esamasis laikas: nurodo veiksmus, vykstančius dabartyje (pavyzdžiui, eina, žaidžia, važiuoja). Rašant esamojo laiko trečiojo asmens veiksmažodžius, atsakančius į klausimą „ką veikia?“, kyla problemų rašant galūnes. Dažnai šių veiksmažodžių pabaigoje girdime e, tačiau jie visada turi baigtis su -a arba -ia. Jei veiksmažodyje galūnė yra po j raidės, ji visada baigiasi -a. Jei po minkštojo priebalsio girdime e, galūnė turi baigtis su -ia.
- Būtasis dažninis laikas: atsako į klausimą „ką veikdavo?“. Juo apibūdinami veiksmai, kurie praeityje kartojosi arba vyko nuolat. Būtojo dažninio laiko veiksmažodžiai turi priesagą -dav-, kuri, susidūrusi dusliaisiais priebalsiais, pakeičia jų tarimą į skardžiuosius. Rašant tai kelia problemų: pavyzdžiui, šuo „bėkdavo“ ar „bėgdavo“? Norint šio laiko veiksmažodžius parašyti teisingai, juos paprasčiausiai reikia pakeisti kita jo forma, kurioje jis neturi šios priesagos ir skamba aiškiau.
- Būsimasis laikas: nurodo, kad veiksmas vyks ateityje, ir atsako į klausimą „ką veiks?”. Būsimųjų laikų veiksmažodžiai visada baigiasi priesagomis -s ar -š, pavyzdžiui: miegos, šoks, vaidins, pieš, veš, neš. Vienas iš sunkumų, kylančių rašant šiuos veiksmažodžius, yra tai, kad priebalsiai supanašėja. Pavyzdžiui, kyla klausimas - medis „augs“ ar „auks“? Norint suprasti, kuri priebalsė turi būti rašoma, reikia žodį pakeisti kita jo forma, kurioje jis skamba aiškiau. Jei norime iš veiksmažodžio bendraties padaryti būsimąjį laiką, gali kilti abejonių, kada balsės sutrumpėja, o kada lieka ilgos. Pavyzdžiui, lietus „lis“ ar „lys“? Jei veiksmažodžio bendratis sudaryta iš dviejų skiemenų, ir prieš priesagą -ti yra balsės y arba ū, tai būsimojo laiko III asmens veiksmažodžiuose šios balsės sutrumpėja. Pavyzdžiui: būti - bus, kliūti - klius, lyti - lis, gyti - gis. Jei veiksmažodžio bendratis sudaryta iš dviejų skiemenų, ir tarp priesagos -ti bei balsių y arba ū yra priebalsė, tai būsimojo laiko III asmens veiksmažodžiuose šios balsės lieka tokios pačios ir nesutrumpėja. Kai prieš bendraties priesagą -ti yra priesaga -y, tai būsimojo laiko III asmens veiksmažodžiuose balsė ynesutrumpėja.
Nors kartais gali būti sunku pasirinkti tinkamą laiką arba parašyti be klaidų, svarbu atsiminti, į kokius klausimus atsako kiekvienas laikas ir šias svarbiausias rašybos taisykles.
| Laikas | Klausimas | Pavyzdys |
|---|---|---|
| Esamasis | Ką veikia? | Jis dainuoja. |
| Būtasis kartinis | Ką veikė? | Jis dainavo. |
| Būtasis dažninis | Ką veikdavo? | Jis dainuodavo. |
| Būsimasis | Ką veiks? | Jis dainuos. |