Kaunas, antras pagal dydį Lietuvos miestas, garsėja ne tik savo istorija ir kultūra, bet ir unikaliais rajonais. Vienas tokių - Radijo rajonas, įsikūręs Žaliakalnyje, šalia Ąžuolyno parko. Ši vieta, tarpukariu susiformavusi kaip prestižinis namų kvartalas, pasižymi išskirtine architektūra ir turtinga istorija.
Ąžuolyno parkas - viena iš Radijo rajono kaimynysčių. Šaltinis: wikipedia.org
Radijo rajono istorija
1926 m. birželio 12 dieną iš šios Kauno dalies nuskambėjus pirmiems Lietuvos radijo žodžiams, ši vieta „pakrikštyta“ Radijo rajonu. Tačiau istorija siekia dar ankstesnius laikus. Dar 1913 m. Kauno tvirtovės ryšio priemonės buvo papildytos radijo ryšio įranga. Jai sumontuoti per porą metų pastatytas radijo stoties pastatas. Jo funkcija - užtikrinti ryšį su nutolusiais valdymo centrais, vadais, kariais. Pastato sienos storos - net 4 m storio, nes turėjo būti atsparios sviediniams.
Atnaujinus bunkerį, 1926 m. birželio 12 d. 19 val. iš šios Kauno radijo stoties pasigirdo istorinė frazė: „Alio, alio, kalba Kaunas, Lietuva.“ Ši diena - tai Lietuvos radijo gimtadienis. Po poros metų studija perkelta į Laisvės al., vėliau į S. Daukanto g. Bene žinomiausias Radijo stoties laidų vedėjas buvo Pupų Dėdė (Petras Biržys), vedęs pusvalandžio trukmės laidas „Pupų Dėdės pastogėje“.
Pradėjus veikti radijui netruko pasklisti mitai, manyta, kad radijas pritraukia žaibus, prišaukia lietų. 1927 m. liepos 12 d. „Lietuvos žinių“ straipsnyje „Visam kaltas radio“ rašoma: „Nausodžio kaime lijo smarkus lietus cikloninio pobūdžio. Daugelio ūkininkų rugius suklojo ir sumaišė su purvu. Tas pats lietus Panevėžyje pridarė nuostolių perkūnas trenkė į elektros vielas. Žmonės apie Panevėžį kalba, jog, girdi, radio imtuvai kalti, pirmiau, girdi, jokių „ciklonų“ nebuvo. Kai kuriose vietose žadama radio priimtuvus naikinti”.
Radijo rajonas apima Vaižganto gatvę ir Perkūno alėją, kurios sudaro ratą, į rajoną dar įeina vidinės gatvės: Margio, Joninių, Paparčių, Ąžuolyno ir E. Fryko. Tarpukariu suformuotas Radijo rajonas buvo mėgstamas inteligentų ir laikytas prestižiniu.
Perkūno alėja - viena iš pagrindinių Radijo rajono gatvių. Šaltinis: wikipedia.org
Architektūra ir žymūs gyventojai
Radijo rajone galima rasti įvairių architektūrinių stilių pastatų, atspindinčių tarpukario Kauno dvasią. Pirmieji kotedžai Lietuvoje atsirado būtent Kaune, Radijo rajone, Perkūno al. 52-64. Jie pastatyti dar 1939 metais. Septyni namai buvo sublokuoti po du ir po tris butus. Pasakojama, kad 1938 m. septyni banko tarnautojai gavo paskolą iš banko namų statybai, tad susikooperavę jie įsigijo žemės sklypus Radijo rajone.
Pastatai yra dviejų aukštų su palėpe, rūsiu, terasomis šoniniuose fasaduose (I a.) bei balkonais (II a.). Kotedže yra 4 kambariai, virtuvė su tarnaitės kambariuku, vonia bei tualetas. Namuose gyveno šie banko darbuotojai: Stasys Gaigalas, Augustinas Milieška, Jonas Grinkevičius, Pranas Naruševičius, Jonas Dagys, Pranas Voleišis, Vytautas Jazbutis.
Vaižganto g. 10 gyveno ne vienas žinomas žmogus: kunigas, rašytojas Antanas Šmulkštys-Paparonis, chorų dirigentas Nikodemas Martinonis. Radijo rajone gyveno: aktorė Unė Babickaitė-Greičiūnienė (Vaižganto g. 14), Krašto apsaugos ministras Juozas Papečkys (Vaižganto g. 23) diplomatas Petras Klimas ir kurį laiką pagyveno jo žmonos giminaitis kunigas Juozas Tumas-Vaižgantas (Vaižganto g. 25), pulkininkas, ginklavimosi valdybos viršininkas Pranas Lesauskis (Vaižganto g. 26), menininkai Liudas Truikys ir Marijona Rakauskaitė (E. Fryko g. 14), rašytojas Vincas Mykolaitis-Putinas (Vaižganto g. 36), knygnešys, rašytojas nepriklausomybės kovų karys Petras Ruseckas (Perkūno al. Dabartiniais laikais Radijo rajone gyveno legendinis Lietuvos krepšininkas Arvydas Sabonis su šeima (Perkūno al.
Viena iš žinomų nuomininkių buvo pirmoji šalies egiptologė Marija Rudzinskaitė-Arcimavičienė, ji kurį laiką gyveno žinomo žurnalisto Juozo Purickio name (Vaižganto g. 14). Vaižganto g. 25 stovi diplomato Petro Klimo ir jo žmonos Bronislavos vila „Eglutė”. Kurį laiką joje gyveno kunigas Juozas Tumas-Vaižgantas, kurio garbei ir pavadinta ši gatvė. Dar vienas garsus nuomininkas - Perkūno al. 57 gyvenęs Nyderlandų konsulas Janas Zvartendijkas, jis pabėgėliams išdavė leidimus vykti į Nyderlandams pavaldžias Kurasao ir Surinamo salas. Jo dėka buvo išgelbėta daugiau kaip 2 tūkst.
Šiame name 1925-1940 m. gyveno radijo inžinierius, Lietuvos radijo stoties viršininkas Aleksandras Stankevičius. Dabar čia įrengti butai, vieno jų (2 k. butas, bendra virtuvė, WC ir dušas su kitais dviem butais) nuoma skelbime - 180 eurų.
Lankytinos vietos Radijo rajone
- Vytauto parkas. Parkas suformuotas XIX a. II pusėje, iš pradžių jis vadintas Petro vardu, nes jį atidarinėjant minėtos 200-osios Petro I-ojo gimimo metinės. Parke stovėjo medinis paviljonas, vasaros estrada, sūpuoklės. Tik 1919 m. parkas pervadintas į Vytauto. Tarpukariu kas vakarą parke grodavo orkestras, paviljone jaunimas šokdavo valsą, fokstrotą. 1930 m. minint Vytauto Didžiojo 500-ąsias mirties metines, Vytauto parkas aptvertas tvora, kuri paimta iš nebenaudojamų fortų.
- Kauno radijo stotis. Atnaujinus bunkerį, 1926 m. birželio 12 d. 19 val. iš šios Kauno radijo stoties pasigirdo istorinė frazė: „Alio, alio, kalba Kaunas, Lietuva.“ Ši diena - tai Lietuvos radijo gimtadienis.
- Sugiharos muziejus (Vaižganto g. 30). Japonijos diplomatas Č. Sugihara šiame pastate žydams išdavinėjo „vizas gyvenimui“ ir taip nuo mirties išgelbėjo apie 6 tūkst. žydų.
- L. Truikio ir M. Rakauskaitės namai-muziejus.
Čijunės Sugiharos muziejus
Viena iš svarbiausių Radijo rajono vietų - Sugiharos muziejus (Vaižganto g. 30). Japonijos diplomatas Č. Sugihara šiame pastate žydams išdavinėjo „vizas gyvenimui“ ir taip nuo mirties išgelbėjo apie 6 tūkst. žydų. Č. Sugihara yra sakęs: „Aš negaliu leisti numirti žmonėms, kurie pas mane atėjo su mirties šešėliu veide, kad ir kokia bausmė manęs lauktų, aš klausysiu tik sąžinės balso“.
Kaune dirbęs Č. Sugihara 1939-1940 m. Iki pandemijos diplomato namas Žaliakalnyje, iš kurio atsiveria centrinės Kauno dalies vaizdas, buvo lankytojų iš Japonijos traukos centras. Dėl COVID-19 apribojimų šios šalies turistų srautui nusekus, muziejus, pristatantis Č. J. Kagan, kuri nuo 2017 m. Č. Sugiharos istoriją menininkė siekia paversti emocine kelione, atskleisiančia sudėtingus pasirinkimus, tarpukario Kauno bei dramatiškus pabėgėlių, Holokausto, Antrojo pasaulinio karo kontekstus.
Menininkė pripažįsta, jog kol kas turi tik abstrakčią idėją, kas galėtų būti įgyvendinta Č. Kagan taip pat norėtų Č. Ji sako, kad jai svarbu net ir tamsiausiose istorijose rasti ne šviesą (angl. Nors J. Planuojama, jog projekto įgyvendinimo kaina galėtų siekti kiek daugiau nei 100.000 Eur, tačiau tiek J.
J. Kagan taip pat norėtų Č. „Siūlau sukurti garso patirtį, prasidedančią miesto centre, į kurią galėtumei leistis su ausinėmis savo telefone. Ji prasidėtų Laisvės alėjoje ir atvestų iki namo. Kol jį pasieki, gauni patirties, garsų, istorijos nuotrupų, - pasakojo J. Kagan. „Tad mes paliktume namą ir grįžtume į miestą, apžiūrėtume geležinkelio stotį, galvodami apie deportacijas, eitume per Ramybės parką, galvodami apie partizanus, eitume Miško gatve pro „Lietūkio“ žudynių vietą, - kalbėjo ji. Jai svarbu, kad išgirsti, paliesti ir kitaip tiesiogiai patirti istoriją lankytojai galėtų ir Č. Sugiharos namuose.
Nors, atrodytų, visada skubantis, Vilnius vasarą kiek stabteli, išsivalo nuo transporto spūsčių ir atkreipia dėmesį į poilsiui skirtas miesto erdves. Kaunas tampriai susijęs su vandeniu. Anksčiau mieste veikę Hanzos pirkliai keliaudavo Nemunu, o dabar palei šią upę driekiasi ne tik atnaujintos krantinės, bet ir tvarkoma poilsiui idealiai tinkanti Nemuno sala.
Užsukę į radijo rajoną ne tik grožėkitės architektūra, įspūdinga panorama nuo kalno, bet ir nepraleiskite progos apsilankyti dviejuose muziejuose: Sugiharos namuose bei L. Truikio ir M. Rakauskaitės namuose-muziejuje. Miesto svečiams gali būti aktualus pirmasis Lietuvoje šeimyninis keturių žvaigždučių viešbutis „Perkūno namai“ (Perkūno al. 61). Taip pat raginame apsilankyti po Radijo rajoną rengiamose ekskursijoje su įvairiais gidais, sėkmės atveju, gal net pateksite į istorinę Radijo stotį.
Į Radijo rajoną patogu patekti laiptais, kurių į šį kalną yra nemažai: Girstupio g. laiptai nuo geležinkelio stoties, E. Fryko laiptai šalia autobusų stoties, S. Kudoko arba Vaižganto laiptai (vietinių dar vadinami Putino), o kiek toliau - Vytauto parko laiptai.
Sugiharos muziejus Kaune. Šaltinis: lithuania.travel
Radijo rajono žemėlapis
Žemiau pateikiamas Radijo rajono žemėlapis su pagrindinėmis gatvėmis ir lankytinais objektais.
Radijo rajono žemėlapis. Šaltinis: wikipedia.org