Paveldėjimo procese Lietuvoje notaro vaidmuo yra pagrindinis. Notaras atlieka svarbias funkcijas, užtikrinančias teisėtą ir sklandų turto perėjimą įpėdiniams. Pagal Notariato įstatymo 1 straipsnį notariatas yra visuma notarų, kuriems pagal šį įstatymą suteikiama teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą.
Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Tokie notaro veiklos ypatumai lemia, kad jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai, savo funkcijas jis turi atlikti, tiksliai laikydamasis notaro veiklą ir teisinius santykius, su kuriais susijęs atliekamas notarinis veiksmas, reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų.
Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta notaro pareiga tuo atveju, kai notarinio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų, atsisakyti atlikti tokį veiksmą. Ši nuostata taikytina ir išduodant paveldėjimo teisės liudijimą.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad notaras, gavęs kasatorės prašymą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į visą palikėjo turtą, išanalizavęs šiam klausimui tinkamai išspręsti svarbias aplinkybes dėl palikėjo turto ir jo sudėties bei atlikęs teisinį tyrimą, nustatė, kad ginčo žemės sklypas įgytas palikėjo ir suinteresuoto asmens santuokos metu, o nutraukiant jų santuoką sklypas padalytas nebuvo. Įvertinęs šias aplinkybes notaras padarė išvadą, kad buvusi palikėjo sutuoktinė yra minėto žemės sklypo bendraturtė, todėl atsisakė išduoti kasatorei paveldėjimo teisės į šį turtą liudijimą, kartu pažymėdamas, kad dėl kito palikėjo turto paveldėjimo dokumentai gali būti išduodami. Dėl šios priežasties, kai paveldint bendrąją nuosavybę nėra aiški palikėjui priklausiusi turto dalis, notaras privalo atsisakyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, o ginčas pagal suinteresuotų asmenų kreipimąsi spręstinas teisme.
Europos paveldėjimo pažymėjimas
Pagrindiniai notaro išduodami dokumentai paveldint turtą
Dokumentus išduoda tik paskirtas notaras Paveldėjimo teisės liudijimas - oficialus palikimo priėmimo faktą ir teisę į palikimą patvirtinantis dokumentas.
Paveldėjimo teisės liudijimas išduodamas pateikus savo asmens dokumentą ir nuosavybės teisę į palikėjui priklausiusį turtą patvirtinančius dokumentus, t.y. registrų centro pažymą ar išrašą, įrodantį, jog turtas priklausė velioniui. Jie įprasta tvarka išduodami praėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos. Tam tikrais atvejais, paveldint tiek pagal įstatymą, tiek pagal testamentą, liudijimas gali būti išduodamas ir anksčiau.
Paveldėjimo teisės liudijimas
Šiame straipsnyje aptariami pagrindiniai dokumentai, kuriuos išduoda notaras paveldėjimo procese Lietuvoje:
- Paveldėjimo teisės liudijimas: Svarbiausias dokumentas, patvirtinantis įpėdinio teisę į palikimą.
- Nuosavybės teisės į dalį sutuoktinių bendro turto liudijimas: Išduodamas pergyvenusiam sutuoktiniui, patvirtinantis jo teisę į pusę bendro turto, įgyto santuokos metu.
- Europos paveldėjimo pažymėjimas: Standartizuotas dokumentas, palengvinantis paveldėjimo procesus tarpvalstybiniu mastu Europos Sąjungos valstybėse narėse.
- Nuorašai ir išrašai: Notariškai patvirtintos dokumentų kopijos, reikalingos įvairioms procedūroms.
- Kiti notariniai veiksmai: Parašo dokumentuose tikrumo liudijimas, dokumentų pateikimo laiko tvirtinimas, pareiškimų perdavimas, piniginių sumų priėmimas į depozitinę sąskaitą, jūrinių protestų priėmimas, vekselių ir čekių protestavimas, vykdomųjų įrašų atlikimas, dokumentų dėl juridinių asmenų registrui pateikiamų duomenų tikrumo tvirtinimas ir kt.
How do you find out if you are an heir or beneficiary?
Paveldėjimo bylų tvarkymo ypatumai
Paveldėjimo byla pradedama gavus įpėdinio pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Palikimui priimti nustatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos, t. y. įpėdinis, turintis teisę paveldėti, notarui turi paduoti pareiškimą apie palikimo priėmimą arba faktiškai pradėti valdyti paveldimą turtą per tris mėnesius nuo palikėjo mirties (Civilinio kodekso 5.50 straipsnis). Pareiškimas paduodamas palikimo atsiradimo vietos notarui.
Kiekvieną kartą, kai į notarą kreipiasi asmuo dėl paveldėjimo, notaras, nepriklausomai nuo paveldėjimo būdo, patikrina, ar nėra nepilnamečių įpėdinių, t. y. nustato, ar nėra įmanomas paveldėjimas transmisijos bei atstovavimo būdu (paveldėjimo pagal įstatymą atveju) bei ar nėra nepilnamečių, kuriems įstatymas nustato teisę į privalomąją palikimo dalį (paveldėjimo pagal testamentą atveju).
Nustatęs, kad egzistuoja bent viena iš išvardytų aplinkybių, notaras informuoja vaiko atstovą pagal įstatymą arba jo globėją apie vaiko teisę paveldėti (atstovo pareigą kreiptis į teismą dėl leidimo išdavimo), taip pat šią informaciją pateikia vaiko teisių apsaugos tarnybai, privalančiai konsultacijomis padėti vaiko atstovui įgyvendinti paveldėjimo teisę, o prireikus - pačiai kreiptis į teismą dėl teismo leidimo paveldėti turtą išdavimo bei turto administratoriaus paskyrimo. Į teismą dėl leidimo paveldėti turtą išdavimo bei turto administratoriaus paskyrimo taip pat gali kreiptis ir prokuroras, gindamas viešąjį interesą. Esant išdėstytam, ir vadovaujantis išimtinai nepilnamečių interesais, siekiant išvengti ateityje galinčių kilti teisminių ginčų dėl paveldėto turto, notarė pagrįstai neišdavė paveldėjimo teisės liudijimo pareiškėjai, kol nebus išspręstas klausimas dėl nepilnamečių vaikų turto paveldėjimo.
Siekiant užtikrinti labiau pažeidžiamų asmenų teises, Civilinis kodeksas nustato sąlygą, kad jie palikimą gali priimti tik turėdami išankstinį teismo leidimą. Be išankstinio teismo leidimo tėvai neturi teisės savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą.
Teismo dalyvavimo gali prireikti ir įpėdiniui kreipiantis į notarą dėl privalomosios palikimo dalies paveldėjimo. Civilinio kodekso 5.20 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau.
Europos paveldėjimo pažymėjimas
Nuo 2015 m. rugpjūčio 17 d. Europos Sąjungos valstybėse narėse (išskyrus Airiją, Daniją ir Jungtinę Karalystę) pradėtas taikyti vadinamasis Paveldėjimo reglamentas. Šis reglamentas aktualus tais atvejais, kai paveldėjimo santykiai yra tarptautinio pobūdžio, pavyzdžiui, paveldimas turtas yra keliose valstybėse, palikėjas turėjo kelias gyvenamąsias vietas skirtingose valstybėse.
Siekiant užtikrinti, kad tarpvalstybinio pobūdžio klausimai būtų sprendžiami greitai, sklandžiai ir veiksmingai bei įpėdiniams būtų suteikta galimybė lengvai įrodyti savo statusą ir teises, tarptautinio paveldėjimo bylose įpėdinių prašymu notaras gali išduoti standartizuotą Europos paveldėjimo pažymėjimą, kuris gali būti naudojamas kitoje nei išduota Europos Sąjungos valstybėje narėje (Paveldėjimo reglamento 63 straipsnio 1 dalis). Pažymėjimas sukelia pasekmes visose Europos Sąjungos valstybėse narėse, nereikalaujant jokių specialių procedūrų (Paveldėjimo reglamento 69 straipsnis).
Prašymas išduoti Europos paveldėjimo pažymėjimą gali būti laisvos formos. Prašyme turi būti pateikiama Paveldėjimo reglamento 65 straipsnio 3 dalyje numatyta informacija, kiek ji žinoma pareiškėjui, ir ją pagrindžiančių dokumentų originalai arba tinkamai patvirtintos kopijos.
Kiti notariniai veiksmai
Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punktą notaras išduoda nuosavybės teisės į dalį sutuoktinių bendro turto liudijimus. Mirus vienam iš sutuoktinių, t. y. pasibaigus bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei, notaras pagal rašytinį pergyvenusio sutuoktinio prašymą išduoda nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimą dėl pusės bendro turto, įgyto santuokos metu. Jeigu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įregistruotas likusio gyvo sutuoktinio vardu, šiam sutinkant gali būti išduotas mirusiojo sutuoktinio dalį nustatantis liudijimas.
Taip pat, notaras liudija parašo dokumentuose tikrumą, tvirtina dokumentų pateikimo laiką, perduoda vienų fizinių ir juridinių asmenų pareiškimus kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims, priima į depozitinę sąskaitą pinigines sumas, priima jūrinius protestus, protestuoja vekselius ir čekius, atlieka vykdomuosius įrašus, surašo ir tvirtina dokumentus dėl juridinių asmenų registrui pateikiamų duomenų tikrumo ir tvirtina, kad juridinį asmenį registruoti galima, nes įstatymuose ar steigimo sandoryje nustatytos prievolės yra įvykdytos ir atsirado įstatymuose ar steigimo dokumentuose numatytos aplinkybės.
Dokumentų tvarkymo įkainiai
Už paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą į nekilnojamuosius daiktus, už Europos paveldėjimo pažymėjimo parengimą ir jo patvirtintos kopijos išdavimą notaro įkainiai siekia 0,1 proc. nuo paveldimo turto vertės, bet ne mažiau kaip 14,48 eurų ir ne daugiau kaip 289,62 eurų.
Bendra dokumentų tvarkymo kaina priklauso nuo turto vertės.
Siekdami užtikrinti „vieno langelio“ principą turto pirkėjams nebereikia patiems kreiptis į Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją (VĮ Registrų centrą) dėl sutarties fakto ar nuosavybės teisių įregistravimo, visa tai atlieka notaras, patvirtinęs sandorį.