Šildymo kainos yra vienas dažniausių klausimų, kuriuos užduoda būsto pirkėjai. Šildymo sąskaita kartais tampa svaria priežastimi keisti gyvenamąją vietą.
Šiame straipsnyje aptarsime, kas lemia šildymo kainas Lietuvoje, kaip jos kinta ir kaip galite sumažinti savo išlaidas šildymui.
AB „Šiaulių energija“ vartotojai gali patogiai ir greitai sužinoti apie tai, kiek vidutiniškai šilumos suvartojama jų daugiabučiame gyvenamajame name 1 m² apšildyti bei kokia buvo vidutinė namo 1 m² šildymo kaina.
Atkreipiame dėmesį, kad mokėjimai už buto šildymą apskaičiuojami paskirstant (pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus ar vartotojų pasirinktus šilumos paskirstymo metodus) per atsiskaitymo laikotarpį daugiabučiame gyvenamajame name suvartotą šilumos kiekį, išmatuotą kiekvieno namo šilumos punkte įrengtu šilumos apskaitos prietaisu.
Svarbu žinoti, kad tą patį atsiskaitymo laikotarpį skirtinguose daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose gali būti suvartojamas skirtingas šilumos kiekis ploto vieneto šildymui.
Šilumos Kainų Pokyčiai Lietuvoje
Šilumos kaina kiekvieną mėnesį apskaičiuojama pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) nustatytą metodiką.
Šilumos kainą sudaro trys pagrindinės dalys: pastovioji, kintamoji ir PVM.
Kintamoji kainos dalis nuolat keičiasi ir priklauso nuo šilumos gamybai sunaudojamo kuro kainų.
Vėstant orui pastatų šildymui reikia pagaminti daugiau šilumos energijos, todėl išauga sunaudojamo kuro kiekis.
Pastovioji kainos dalis yra fiksuota.
PVM - pridėtinės vertės mokestis, mokamas valstybei. Nuo 2026 m. sausio 1 d. Seimo sprendimu taikomas 21 proc.
Papildoma dedamoji kainos dalis - tai skirtumas tarp šilumos kainoje įskaitytų ir faktiškai patirtų sąnaudų.
Šilumos Kainų Kitimas 2024-2025 m.
2025 m. sausio mėnesį, palyginti su 2024 m. gruodžiu, 14 šilumos energijos tiekimo įmonių sumažino tiekiamos šilumos energijos kainas.
Šilumos kainas per mėnesį padidino 33 šilumos tiekimo įmonės.
Palyginti su gruodžiu, kaina sausį labiausiai padidėjo Panevėžio raj. - pakilo 12 proc.
Sausio mėnesį, palyginti su gruodžiu, šilumos energijos kaina padidėjo visuose didžiuosiuose miestuose, kuriuose vartotojams tiekiama apie 70 proc. pagamintos šilumos energijos.
Penkių didžiausių Lietuvos miestų vidutinė kaina šį sausį siekia 7,84 ct/kWh ir yra 7,5 proc. didesnė nei prieš metus, kai pernai sausį buvo 7,29 ct/kWh.
Mažiausia kaina tarp didžiųjų miestų yra Šiauliuose - 6,96 ct/kWh., kur lyginant su gruodžio mėnesiu, ji padidėjo 1,5 proc., o pernai sausį buvo 3,3 proc.
Kaune sausį šilumos energijos kaina - 8,2 ct/kWh.
Per metus, palyginus 2025 m. ir 2024 m. sausio mėnesius, 19 šilumos tiekėjų sumažino šilumos energijos kainas, 30 tiekėjų kainas padidino.
Savivaldybėse, kuriose šilumos kainos šį sausį padidėjo, lyginant su gruodžio mėnesiu, deklaruojama, kad kaina labiausiai kilo dėl išaugusios kuro įsigijimo kainos, kuri sudaro apie 60-80 proc. šilumos kainos ir labiausiai lemia šilumos energijos galutinę kainą.
O pati kuro įsigijimo kaina priklauso nuo to, kada sudarytos jo įsigijimo sutartys, ar jos trumpalaikės ar ilgalaikės.
Šilumos energijos galutinę kainą taip pat lemia naudojamo kuro struktūra, nes gamintojas gali naudoti įvairų kurą.
Be to, centralizuotos šilumos energijos tiekėjai, ypač didžiuosiuose miestuose, tik dalį šilumos energijos pagamina patys, o kitą dalį aukciono būdu superka iš nepriklausomų šilumos gamintojų.
Galutinis šilumos energijos tarifas nustatomas, įvertinus visų gamintojų kainas.
2024-2025 m. šildymo sezoną apie 80 proc. 2024 m. gruodžio mėnesį vidutinė biokuro kaina mūsų šalyje buvo 24,17 Eur/MWh - 14 proc. didesnė už lapkričio kainos vidurkį, kuris siekė 21,2 Eur/MWh, ir 5,5 proc. didesnė už 2023 m.
Biokuro 2024 metų kainos vidurkis siekė 19,3 Eur/MWh - tai 17,4 proc.
Šiemet sausį, sudarant ilgalaikius ketvirčio ir pusmečio biokuro tiekimo sandorius, svertinė kaina formuojasi apie 21,4 Eur/MWh.
Nuo 2025 m. sausio 1 d. Lietuvoje keičiasi gamtinių dujų tarifai buitiniams vartotojams.
Individualiam būstui šildyti dujas naudojantiems buitiniams vartotojams jos brangsta 17-18 proc.
Nuo 300 iki 20 000 kub. metrų dujų per metus suvartojantys II grupės vartotojai nuo sausio moka 0,69 Eur už kub. metrą dujų (buvo - 0,59 Eur/kub. m).
Daugiau nei 20 000 kub. metrų dujų per metus suvartojantys III grupės vartotojai moka 0,65 Eur už kub. metrą (buvo - 0,55 Eur/kub. m).
Mėnesio mokestis abiem grupėms - 3,99 Eur.
Iki 300 kub. metrų dujų per metus suvartojantys I grupės vartotojai mokės didesnę pastoviąją tarifo dalį - 0,99 Eur (buvo 0,56 ct. Kintamas tarifas mažėja 6 proc. - 0,99 Eur už kub. metrą (buvo 1,05 Eur/kub.
Primename, kad vartotojų gaunamų sąskaitų už būsto šildymą dydis priklauso nuo konkretaus šilumos tiekėjo energijos kainos.
Esminiu šilumos energijos kainą lemiančiu faktoriumi išlieka naudojamo kuro struktūra ir jo įsigijimo kaina, kuri vidutiniškai Lietuvoje sudaro iki 60-80 proc. galutinės šilumos kainos.
Kilus klausimų, prašome kreiptis:Vida Danilevičiūtė Černiauskienė, el.
Šildymo Kainos Senos Ir Naujos Statybos Būstuose
Vidutiniškai šildymas Vilniuje tiek senos, tiek naujos statybos pastatuose, kuriuose šilumą tiekia centriniai miesto tinklai, per mėnesį kainuoja 4,88 litus už kvadratinį metrą (2012 - 2013 metų „Vilniaus energijos“ duomenys).
Šildymo kaina senos statybos namuose svyruoja nuo 4 iki 14 litų už kvadratinį metrą.
Vadinasi, standartinio senos statybos 2 kambarių 50 kvadratinių metrų buto šildymas vidutiniškai per mėnesį gali kainuoti net iki 787 litų, o 3 kambarių 65 kvadratinių metrų ploto - iki 1000 litų.
„Naujos statybos B energinės klasės namuose, vidutinė šildymo kaina svyruoja nuo 1,2 iki 3,5 lito už kvadratinį metrą.
Pakeitus gyvenamąją vietą šildymo sezono metu per mėnesį galima sutaupyti nuo 350 iki 1250 litų.
„Persikėlus į naujos statybos būstą daugiausia sutaupyti gali energiškai neefektyvių nerenovuotų būstų šeimininkai.
Toje pačioje mieto vietoje pakeisti būstą į energiškai efektyvesnį reikalingos didelės investicijos.
Norint neturėti papildomų išlaidų reikia kompromiso tarp vietos ir kokybės.
Pavyzdžiui, Senamiestyje senos statybos butas yra brangesnis už naujos statybos būstą toliau nuo centro esančiuose rajonuose “, - teigia „Eika“ atstovė.
Anot R. Įmonės „Eika“ ir nekilnojamojo turto skelbimų portalo Domoplius.lt apklausos duomenimis, net 7 iš dešimties lietuvių prioritetą teiktų naujos statybos būstui.
Kaip pagrindinę priežastį rinktis naujos statybos butą pirkėjai nurodė mažesnes šildymo sąnaudas.
„Norintys sutaupyti ir naujos statybos būstą turėtų rinktis atidžiai, nes ne visuose naujos statybos namuose šildymo kainos vienodos.
Kaip sumažinti šildymo sąskaita Pradėk_nuo_savęs LTV_11-10-23
Kaip Sumažinti Šildymo Sąskaitas?
Kuo šalčiau, tuo daugiau šilumos energijos reikia sunaudoti tai pačiai gyvenamųjų patalpų temperatūrai užtikrinti.
Renovuoti, modernizuotas šildymo sistemas turintys namai šilumos energijos sunaudoja mažiau, nei senos statybos namai.
Šilumos poreikis yra individualus.
Jeigu jūsų būste yra galimybė reguliuoti energijos vartojimą pagal savo poreikius, nuo to priklauso ir šilumos suvartojimas.
AB „Šiaulių energija“ vartotojai gali patogiai ir greitai sužinoti apie tai, kiek vidutiniškai šilumos suvartojama jų daugiabučiame gyvenamajame name 1 m² apšildyti bei kokia buvo vidutinė namo 1 m² šildymo kaina.
Atkreipiame dėmesį, kad mokėjimai už buto šildymą apskaičiuojami paskirstant (pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus ar vartotojų pasirinktus šilumos paskirstymo metodus) per atsiskaitymo laikotarpį daugiabučiame gyvenamajame name suvartotą šilumos kiekį, išmatuotą kiekvieno namo šilumos punkte įrengtu šilumos apskaitos prietaisu.
Svarbu žinoti, kad tą patį atsiskaitymo laikotarpį skirtinguose daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose gali būti suvartojamas skirtingas šilumos kiekis ploto vieneto šildymui.