Pastaruoju metu vis daugiau žmonių renkasi gyvenimą ne mieste, o gamtos apsuptyje. Vienas iš tokių pavyzdžių - Bajorų kaimas Kauno rajone, kur įsikuria jaunos šeimos, ieškančios ramybės ir švaresnio oro.
Kauno rajonas Lietuvos žemėlapyje.
Naujakurių Patirtys Bajoruose
Indrė ir Artūras Sipavičiai - Bajorų naujakuriai, kurie čia įsikūrė ieškodami gyvenimo ne bute, o name ir ne mieste. Jie vertina gamtą ir norėjo gyventi ten, kur girdėti medžių ošimas, o oras švaresnis. Indrė juokiasi, kad jubiliejinis vaikas į namus parvažiavo jau kaip bajoras.
Pagrindiniai kriterijai renkantis būstą Bajoruose:
- Gyvenimas ne bute, o name.
- Atokiau nuo miesto triukšmo.
- Artima gamta ir švarus oras.
- Nedidelis miškelis pasiekiamas pėsčiomis (apie 20 minučių).
- Netoli esantis tvenkinukas.
- Atokiau nuo pagrindinio kelio.
- Atitinkantis finansines galimybes.
Privalumas, kad dabar iki artimiausio nedidelio miškelio pėsčiomis kokios 20 minučių, tad gali su vaiko vežimėliu ten eiti pasivaikščioti. Netoli tvenkinukas.
Problemos ir Iššūkiai
Vis dėlto, gyvenimas Bajoruose turi ir savų iššūkių. Didžiausia problema - nėra centralizuotos nuotekų surinkimo sistemos. Kiekvienas namas turi savo valymo įrenginius, bet neturi kur jų pajungti.
Indrė stebisi: „Kiekvienas namas turi savo valymo įrenginius, bet neturi kur jų pajungti. Vaizdas tragiškas: dabar po liūčių prie kiekvieno namo iš valymo įrenginių šulinių - 60 m žarnos pumpuoja vandenį, kur papuola. Prezidento gatvėje kiti gyvena ir po 6-7 metus, tačiau problema nepajudinta. Vyriausybė nori naikinti lauko tualetus, o čia neturime galimybės savo valymo įrenginių prisijungti prie nuotekų tinklų.“
Bajoriškiai kelia ir gatvių asfaltavimo problemą. I.Sipavičienė sako suprantanti, kad savivaldybės pinigai nėra beribiai, greitai visų išasfaltuoti neįmanoma, tad gerai, kad jas bent pagreideriuoja.
Pagrindinės problemos Bajoruose:
- Nėra centralizuotos nuotekų sistemos.
- Žvyruotos gatvės ir lėtas asfaltavimas.
- Infrastruktūros trūkumas.
I.Sipavičienė pripažįsta: Bajoruose ir prie pat jų niekada nebus tiek pramogų ir prekybos centrų kiek Kaune, nors, žinoma, būtų gerai arčiau turėti būtiniausių prekių parduotuvę, bet visko yra Kaune, o ten nuvažiuoti - ir savotiška pramoga.
Bendruomenės Formavimasis
N.Augulis pasakoja buvęs vienas iš pirmųjų Bajorų naujakurių, čia jau dešimti metai. Tokių kaip jis senbuvių gal penki šeši. Su keliais iš jų ir įsteigė bendruomenę.
Bendruomenės pirmininkas pasakoja, kad bajoriškiai visi jauni, vieni kitus pažįsta, bendrauja, bet, pripažįsta, kad bendruomenę steigė daugiau dėl bendrų problemų, o ne bandydami kurti kokias tradicijas, drauge švęsti šventes. Tai leido į jos sąskaitą pervesti 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio, ir tai padėjo spręsti kai kurias problemas, visų pirma gatvių dangos.
Juolab kad bajoriškių vis daugėja: vienas nekilnojamojo turto vystytojas stato vienodus namukus, jau 120 iškilo, planuose antra tiek. Kiti perka sklypus ir patys statosi būstą.
Kol kas kaimo teritorijoje - tik gyvenamieji namai, poilsio zonų ar kitos viešosios infrastruktūros nėra. Tačiau, pasak N.Augulio, yra minčių viename bendro naudojimo sklype siūlyti įrengti vaikų žaidimo aikštelę, poilsio zoną. Netoli ir ugdymo įstaigos.
Kaimų Augimas Kauno Rajone
Kaip pasakoja Ringaudų seniūnijos, kuriai priklauso Bajorai ir gretimas dar vienas rekordiškai jaunas Poderiškių kaimas (jo gyventojų amžiaus vidurkis 29,5 metų), seniūnė Rūta Slivinskienė, tai tipiški pakaunės kaimai. Tipiški ir tuo, kad auga tiesiog nežmonišku greičiu. Štai Bajoruose pernai gyveno 275 gyventojai, bet kyla nauji namai, tad netrukus gali pralenkti ir kitus kaimus. Poderiškiuose - 348 gyventojai.
Net naujakuriai kartais nustemba tapę kaimiečiais. Tipiškos ir problemos. Į seniūniją naujakuriai dažniausiai kreipiasi dėl kelių, nes beveik visos gatvės žvyruotos, asfalto dar labai greitai nesulauks. O kai kurios gatvės - privačios.
Jauniausi kaimai Kauno rajone:
| Kaimas | Gyventojų amžiaus vidurkis |
|---|---|
| Žemaitkiemis | 26,4 metų |
| Šniūrai | 27,4 metų |
| Jonučiai II | 27,8 metų |
| Vijūkai | 29,8 metų |
| Pamaišupys | 29,2 metų |
| Poderiškės | 29,5 metų |
Štai ir jauniausio valstybėje Bajorų kaimo istorija skaičiuoja per šimtą metų. Tačiau šiandien jame senų sodybų belikę dvi ar trys, visi kiti - naujakuriai. Jis buvo tarp tų, kurie didžiausiais senojo kaimo griovimo metais - 1960-1984-aisiais, kai Lietuvoje numelioruota milijonai hektarų žemės ir nukeldinta per 100 tūkst. vienkiemių, buvo pasmerktas visai ar beveik išnykti. O dabar šie kaimai atgimsta naujam gyvenimui.
Tiesa, nors pakaunėje dygstančių naujų kvartalų oficialus statusas - kaimas, bet realiai tai tipiškos priemiesčių gyvenvietės, savo vaizdu ir gyvenimo būdu labiau primenančios miestą nei kaimą. Net ir savo dydžiu - pagal gyventojų skaičių jie didesni už ne vieną turintį miesto statusą ir vis auga.
Pakaunės naujakuriai turi tuos pačius privalumus - mažiau triukšmo, daugiau gryno oro ir gamtos nei mieste, bet ir tas pačias problemas - neasfaltuotas gatves, toliau nuo namų parduotuves, darželius, mokyklas, kitą infrastruktūrą. Dauguma pakaunės gyventojų dirba Kaune, dažnas ir vaikus į mokyklas ten vežioja, bet vaikų klegesiu išsiskiriančiuose miestietiškuose kaimuose ima dygti vaikų darželiai.
Paklausus apie vietos įžymybes ar kokį išskirtinumą, kol kas naujakuriai ne itin turi ką pasakyti. Bet didžiausias jų išskirtumas ir yra jaunystė.