Herkaus Manto gatvė - viena seniausių Klaipėdos miesto tranzitinių arterijų. Visi žino, kad pagrindinė Klaipėdos miesto gatvė vadinasi Herkaus Manto vardu, tačiau net istorikai negali atsakyti, nuo kada ir kodėl taip yra. Klaipėdos sovietmečio istorijoje daug baltų dėmių. Herkaus Manto gatvės pavadinimo atsiradimas - viena iš jų.
Šiame straipsnyje panagrinėsime šios gatvės ir vieno iš jos ryškiausių akcentų - „Manto namų“ - istoriją, apžvelgdami įvairius laikotarpius ir įvykius, formavusius dabartinį miesto veidą.
Ankstyvoji Istorija: Nuo XVI Amžiaus Sodybų Iki Krūmamiesčio
Architektūros istorikas Jonas Tatoris yra rašęs, kad archeologiniai tyrimai rodė, jog dešiniajame Dangės krante jau XVI a. yra buvę sodybų. Iš pradžių jos stovėjusios padrikai, ne kartą degusios vis būdavo atstatomos. 1678 m. ir 1757 m. tuomet čia buvusio Krūmamiesčio namai buvo sudeginti ir nugriauti ir po to šis rajonas jau kūrėsi daugmaž planingai. Anot istoriko, krūmamiesčio kvartalai buvo ilgesni ir erdvesni nei Senamiestyje ar Frydricho mieste. Pasak J. Tatorio, Ligoninės, Mažosios Smilties, Žalioji (dabar - J. Karoso) g. tęsėsi tik iki S. Daukanto, nes ji iki XIX a. Jų ilgosios kraštinės derintos prie magistralinės Liepojos gatvės krypties.
Šalia magistralinių gatvių sklypus turėjo pirkliai, smuklininkai, valdininkai. Šalutinėse stovėjo amatininkų namai. Pavyzdžiui, XVIII a. dabartinė Mažosios Smilties gatvė buvo vadinama Vežėjų sala (Fuhrmanns Werder). Pavadinimas rodo, kad šalia jos (tuo metu akligatvio) yra gyvenę miesto vežėjai“, - rašė J. Liepojos gatvę visada stengtasi išlaikyti tiesią. Ji dar 1790 m. buvo išgrįsta akmenimis iki dabartinės S. Daukanto gatvės. XIX a. antroje pusėje danga buvo pakeista į skaldytus akmenis.
Gatvės Pavadinimai: Istorijos Atspindžiai
XVIII a. antroje pusėje ši gatvė vadinosi Ilgąja, o 1884 m. ji buvo pervadinta vokišku Libauer-strasse pavadinimu. Žinoma, jog 1935 m. vokiečiai šią gatvę vadino Libauer, lietuviai - Liepojos (Liepojaus). Karo metu vokiečiai jai suteikė Reichstago prezidento Hermano Geringo vardą. Iš karto po karo galėjo būti grąžintas Liepojos gatvės pavadinimas, vėliau pakeistas.
1945 m. gatvė vadinosi Montės vardu. Montės vardas yra vokiškas. Montės gatvės pavadinimas buvo suteiktas 1945 m. V. Bergo iniciatyva. Ppirmasis Vykdomojo komiteto pirmininkas buvo pagarsėję lietuvybės puoselėtojas.
1948 m. buvo išleista knyga "Kryžiuočių valstybės santvarkos bruožai", kurioje formuojamas Herkaus Manto, kovotojo prieš kryžiuočius, įvaizdis. Prūsai sovietmečiu buvo tapatinami su lietuviais. Istorinės Prūsijos figūros Herkus Mantas, Kristijonas Donelaitis, Mažvydas buvo prijaukintos Klaipėdoje, priešpriešinant lietuviškumą vokiškumui. Architektas Petras Lapė tikino, jog Herkaus Manto gatvės pavadinimas - buvusio Vykdomojo komiteto pirmininko Alfonso Žalio ir jam pritarusio partijos Klaipėdos komiteto pirmininko Jono Gurecko nuopelnas.
Nežinoma, kas pirmiau Klaipėdoje atsirado, ar paminklas Herkui Mantui (pastatytas 1983 m.), ar gatvė. 1971 m. skulptorius Vytautas Mačiuika (1930-1999 m.) tuometiniam Klaipėdos vykdomojo komiteto pirmininkui Alfonsui Žaliui parodė Prūsijos sukilimo vado monumento eskizą ir šis užsidegė idėja pastatyti paminklą. A. Žalį palaikė partijos sekretorius Jonas Gureckas.
Tačiau procesas sustojo. Centro komiteto trečiasis sekretorius Lionginas Šepetys pabūgo Maskvos reakcijos. Tą pačią dieną, kai 1982 m. mirė Leonidas Brežnevas, leidimas statyti Herkaus Manto paminklą buvo duotas. 1983 m. spalio 28 d. paminklas buvo pastatytas.
Pokario Metai: Atstatymas ir Nauja Architektūra
1945 m. kovo pradžioje pirmasis Klaipėdos miesto Vykdomojo komiteto pirmininkas Viktoras Bergas teigė, jog „probėgomis sprendžiant“ mieste sugriauta apie 50 proc. pastatų. Atsižvelgiant į didelius sugriovimo mastus pačiame miesto centre 1948 m. „Pavyzdžiui, Laivų remonto gamykla pradėjo vystyti standartinių medinių surenkamųjų vienbučių namų ir barakų statybą.
Šis pirmasis gyvenamųjų namų kompleksas Montės gatvės prieigose pradėtas statyti 1951 m. Abiejose Montės gatvės pusėse buvo pastatyti serijų Nr. 201 ir Nr. 204 gyvenamieji namai (projektai parengti „Lenrybpromprojekte” - architektai I. Sidorova, A. Agafonov, A. Vėliau paskiri kvartalų fragmentai buvo papildyti Lietuvos architektų projektais - gyvenamuosius namus M. Gorkio (Liepų) ir Žaliosios (J. Karoso) gatvių rajone suprojektavo K.
„Respublikoje po karo architektų buvo likę nedaug, jie gyveno daugiausia Kaune ir Vilniuje, todėl projektuoti Klaipėdai pastatus buvo kviečiami „Lenprojekto“ projektuotojai iš Leningrado. Buvo pritaikomi seni prieškariniai tipiniai projektai (M. Mažvydo al. 9, 11, Montės 5 ir 8).
„Naujieji trijų keturių aukštų gyvenamieji namai beveik visi iškilo maždaug 1949-1956 m. „Lenprojekto“ institute adaptavus tipinius Leningrado architektūrinės tradicijas atitikusius projektus. Jie buvo statomi, žinoma, neatsižvelgiant į buvusias sklypų ribas, bet tik laikantis naujai suplanuotų raudonųjų linijų, kas, savo ruožtu lėmė anksčiau Klaipėdai nebūdingų vidaus erdvių suformavimą išgriautose miesto dalyse. Tokių namų atsirado M. Mažvydo, Žaliojoje (dabar - J. Karoso), Montės ir kitose gatvėse“, - teigia V.
Pasak T. S. Butkaus, architektūriniu pirmojo kvartalo akcentu tapo kampiniai Montės ir Mažvydo g. bendrabučiai su bokšteliais. Jie buvo suprojektuoti „Lenprojekto“ IV dirbtuvėse, vadovaujant italų kilmės architektui Giovani Ripa Angioletto. Pasak P. Nuo 1952-ųjų Klaipėdoje darbų vykdytoju pradėjęs dirbti inžinierius Mykolas Pužauskas knygoje „Darbas saulę palydėdavo“ rašė, kad Statybos valdybos Nr.
M. Mažvydo Alėja: Pėsčiųjų Zona ir Visuomeniniai Objektai
Pasak V. Safrnonovo, vienas iš esminių Klaipėdos centro pokyčių buvo tiesios ir plačios M. „Tiek tiesiant gatvę, tiek rekonstruojant ją į alėją buvo formuojamas naujas užstatymas pritaikant tipinių pastatų projektus, o senoji dar išlikusi architektūra griaunama.
Tuo metu Lietuvoje populiarėjo pėsčiųjų gatvės. Panašią į Laisvės alėją Kaune ar Saulės alėją Šiauliuose norėjome įrengti ir Klaipėdoje. Tuo metu M. Mažvydo alėjos viduryje buvo plati žalia juosta, apsodinta medeliais, o iš abiejų pusių - automobiliams važiuoti skirtos juostos. Projekto autorė buvo architektė Gina Mačiulytė-Galdikienė.
Norėjome M. Mažvydo alėjoje pastatyti ir kokį nors visuomeninės paskirties objektą. Tuo metu Klaipėdoje nebuvo specialiai vaikams skirtos kavinės. Pasitarę su A. Lichtinšainu (Prekybos valdybos viršininkas - M. V. past.) ir A. Tumėnu (Klaipėdos valgyklų, restoranų ir kavinių tresto direktorius - M. V. past.), nusprendėme ją įkurti atskirame priestate prie statomo gyvenamojo namo. Kavinė „Du gaideliai“ (architektas Ramūnas Kraniauskas, kaip ir Santuokų rūmų - M. V. past.) buvo labai populiari.
Visgi T. S. Kad alėjos projektas nepateisino lūkesčių jau 1986 m. „Viena pirmųjų ne tik mieste, bet ir respublikoje ji buvo paversta pėsčiųjų zona. Ir vis dėlto didelės traukos nesusilaukė.
Ekskursija po Klaipėdos apskrities archyvą
Architektūriniai Akcentai: R. Kraniausko Kūryba
XX a. 7-8 dešimtmetyje regioninės architektūros ir vietinės statybos tradicijas bandyta pritaikyti ir tipiniams projektams, Klaipėdoje tai įgyvendino A. G. Tiškaus, E. Arkušausko, iš R. Kraniausko projektuotojų komandos. Daugeliu atvejų tokios iniciatyvos kartojo tipiniams daugiabučiams taikytas laisvojo planavimo schemas, tačiau vizualiai tokie pastatai kvestionavo tuo metu dominavusią utilitarios architektūros sampratą, darė įtaką bendrai vizualinei miesto raiškai.
1975 m. H. Manto ir S. Daukanto gatvių kampe iškilo originalus penkiaaukštis pastatas. Šio pastato projekto autoriui R. Kraniauskui pavyko savitai ir kūrybiškai pritaikyti kai kurias tradicinės architektūros detales, medžiagas, tūrinius-erdvinius sprendimus ir naujai išvystyti kai kuriuos charakteringus uostamiesčio architektūros elementus.
Penkių aukštų gyvenamasis namas su prekybinėmis patalpomis pastatytas naudojant raudonas plytas ir betoną. Medžiagomis siekta atkartoti prieškarinių pastatų stilistiką. Kaip teigia architektas: „Iki karo Klaipėdoje statytiems pastatams buvo būdingos čerpės, raudonos plytos, betonas, atsižvelgdamas į tai ir bandžiau kurti. Aš visada dirbdavau taip, kad naujieji pastatai primintų šį kraštą.“ R. Kraniauskas gimė Kaune, tačiau visa jo jaunystė prabėgo Priekulėje, todėl jam buvo gerai pažįstama Mažosios Lietuvos krašto kultūra ir architektūra.
Statant gyvenamąjį penkiaaukštį namą balkonams panaudotas medis: „Medį dėjom, nes tai jaukus dalykas, juk statom žmonėms, todėl svarbu kad pastatai jungtųsi su gamta. “Virš pirmojo, prekybinėms patalpoms skirto aukšto, suformuotas ilgas ištisinis balkonas.
Architektas pusiau juokais teigė: „Balkoną įdėjau, kad kai bus gegužės 1-osios dienos minėjimas, visi galėtų išeiti ir stebėti demonstraciją.“ Dėl funkcionalumo - kad lengviau būtų galima praeiti ir siekiant vizualiai palengvinti pastatą, antrojo aukšto ištisinis balkonas paremtas ant keturių masyvių kolonų. Pastato fasadas nelygus, judantis, kai kurios dalys labiau išsikišusios į gatvės pusę.
"Manto Namai": Nuo Griuvėsių Iki Šiuolaikinio Komplekso
Po buvusio bendrabučio nugriovimo duobė šioje vietoje miestą „puošė“ daugiau nei ketverius metus, kol ne kartą pasikeitus savininkams galiausiai bendrovė „Vėtrūna“ pradėjo statyti gyvenamųjų ir komercinių patalpų kompleksą „Manto namai“ (architektai Rolandas Palekas, Andrė Baldišiūtė, Agnė Natkevičiūtė, Bartas Puzonas, Mindaugas Leliūga). Per 60 mln. litų vertintos statybos buvo baigtos 2009 m.
Pasak V. Safronovo, statant namus tarp Liepų ir Mažvydo gatvių buvo griaunami dar likę aplinkiniai mažaukščiai statiniai. Taip nutiko su Montės g.
Sėkmingai realizuojant investuotojų patikėtas lėšas, turto valdymo įmonė „Orion Asset Management“ pardavė verslo centrą „Manto namai“, įsikūrusį H. Manto g. 7, Klaipėdoje. Sandorio metu pardavėjui atstovavo tarptautinė nekilnojamojo turto (NT) konsultacijų bendrovė „Newsec“.
Verslo centras „Manto namai“ yra įsikūręs Klaipėdos miesto centrinėje lokacijoje - iš šios vietos pėsčiomis greitai pasiekiama miesto savivaldybė ir kitos pagrindinės uostamiesčio institucijos, o taip pat uostas, autobusų bei traukinių stotys. Komercinės paskirties NT objekto plotas siekia daugiau nei 2,9 tūkst. kv. m, jam priklauso 58 privačios automobilių stovėjimo vietos, o šalia yra viešos aikštelės transporto priemonėms. 2010 metais pastatytas pastatas buvo rekonstruotas 2020 metais.
Verslo centre šiuo metu įsikūrę 7 nuomininkai, turintys ilgalaikes nuomos sutartis. Didžiausias iš jų - SEB bankas, kuris užima per 40 proc. „Manto namų“ vystymo projektui vadovavo Mantas Skipitis, taip pat einantis ir turto valdymo įmonės „Orion Asset Management“ generalinio direktoriaus pareigas. Pasak Manto Skipičio, projektas yra puikus koncepcinės NT objekto konversijos pavyzdys.
„Apjungę savo vidines struktūrizavimo, finansavimo ir nekilnojamojo turto projektų plėtros patirtį ir kompetencijas pavertėme „Manto namus” iš nekonkurencingo prekybos pastato į patrauklų, įvairias paslaugas teikiančių įmonių verslo centrą. Mumis patikėjo ne tik investuotojai, bet ir verslo centre įsikūrę puikiai žinomi vardai, tokie kaip SEB bankas, Lietuvos paštas, „Tez Tour“, „Audiomedika“ ir kiti.
„Klaipėda pastaruoju metu sulaukia vis didesnio investuotojų susidomėjimo, ypač iš privačių vietinių investuotojų, kurie siekia didesnės grąžos nei gali pasiūlyti Lietuvos sostinė ar antras pagal dydį miestas - Kaunas“, - teigia A.
Švolkai antrino M. „Nors pajūrio rinka yra labai savotiška, turinti tik jai būdingų požymių, tačiau kartu ji yra patraukli aukštesnį rizikos lygį toleruojantiems investuotojams dėl galimybių uždirbti didesnes investicines grąžas. Praktiškai susipažinę su minėtos rinkos ypatumais, galime patikinti, kad verslo centro „Manto namai“ pardavimas nereiškia mūsų pasitraukimo iš šio Lietuvos krašto ir mes toliau ketiname čia investuoti“, - A.
Kiti Istoriniai Pastatai Herkaus Manto Gatvėje
Herkaus Manto G. 1: "Memeler Dampfboot" Leidyklos Istorija
1866 m. šioje vietoje buvusiame pastate Friedrichas Wilhelmas Zybertas (F. W. Siebert) įkūrė spaustuvę. Įmonė turėjo spaustuvę, litografiją, knygrišyklą, knygyną. Spaudos įmonėje buvo leidžiamos knygos, įvairūs smulkūs leidiniai lietuvių kalba, skirti Mažajai Lietuvai. Įmonė leido laikraščius lietuvių ir vokiečių kalbomis, kitus periodinius leidinius „Pakajaus balsas“, „Keleivis“, „Lietuviškos kalendros“.
Pastatas H. Manto g. 1 pastatytas 1939 metais. Į naująjį pastatą persikėlė „Memeler Dampfboot“ akcinės bendrovės valdyba (iki tol laikraščio „Memeler Dampfboot“ spaustuvė ir leidykla buvo Žardžių gatvėje). Pastatas H. Manto g. 1 buvo modernus keturių aukštų pastatas su rūsiu ir mansarda, trimis į gatvės pusę išeinančiais fasadais. Architektas - Herbertas Reissmannas.
Pirmame pastato aukšte įsikūrė dienraščio vadovai, jo skyriai, AEG firmos salonas, Kaiser‘s kavos parduotuvė bei vaistinė. Kituose aukštuose - patalpos leidyklos administracijai, redakcijoms bei modernūs 3, 4 ir 5 kambarių butai. Palėpėje buvo įrengta ir pora nedidelių tarnybinių butų.
1944 m. spalį dienraščio redakcija persikėlė į Rytų Prūsiją - Šventapilėje (Heiligenbeil) laikraštis buvo leidžiamas iki 1945 m. 2019 m., minint laikraščio 170-ąsiais gyvavimo metines, ant pastato H. Manto g.
Pastatas nukentėjo nuo bombardavimų - 1944 m. spalio 19 d. buvo sugriautas šiaurinis pastato kampas. Po karo apgriautas pastatas rekonstruotas - panaikintas erkeris, pakeistas stogo kampas, pastate atsirado balkonai, ant sienų - stalinizmo stiliui būdingos rozetės.
Herkaus Manto G. 2: Miesto Taupomoji Kasa
Miesto taupomoji kasa įsteigta 1826 m. senamiestyje netoli Biržos tilto. XX amžiaus 4 - ajame dešimtmetyje pradėta svarstyti apie naujos taupomosios kasos pastato statybą. Jį miestas buvo įsigijęs dar 1926 m.
Didelis trijų aukštų su mansarda ir pusrūsiu pastatas užėmė visą kvartalo plotį - nuo dabartinės Liepų iki Vytauto gatvės (ten stovėjo sandėlis). Statyba pradėta 1937 m. gegužės pabaigoje, pirmasis aukštas baigtas statyti spalio mėn., o visi darbai baigti 1938 m.
Rūsyje buvo įrengtos vertybių saugyklos - seifai ir rūbinė, taip pat ir pirmoji Klaipėdoje priešdujinė ir priešlėktuvinė slėptuvė. Tokiai slėptuvei buvo reikalingos stiprios lubos, sienos, specialios durys. Miesto statybos įstaiga tokią slėptuvę statė pirmą kartą. Dėl to statybos darbai užtruko visą 1937 m.
Kažkokiu stebuklingu būdu H. Manto 2 - asis namas pasibaigus karui liko nenukentėjęs. Pagal projektą centrinės durys papuoštos kolonomis, ant kurių turėjo stovėti žvejo, amatininko skulptūros. Įėjus pro duris - didelis prieškambaris, iš kurio patenkama į centrinę kasų salę, biurus, direktoriaus kabinetą. Čia turėjo būti įrengta nuolatinė naujausių dujų ir elektros įrengimų, įvairių naujausių tos rūšies preparatų ir virtuvės reikmenų paroda.
Herkaus Manto G. 30: Pirklio E. Budriko Namas
Rajonas (nuo dabartinės Simono Daukanto g. iki Lietuvininkų a.), kuriame stovi Herkaus Manto g. 30 (prieškariu Liepojos g. 39), miestui statyboms buvo perduotas tik XIX a. viduryje. XIX a. pabaigoje sklypą įsigijo pirklys Erdmanas Budrikas (Erdman Buddrick), gimęs apie 1859 m. Į Klaipėdą jis atvyko apie 1885-1886 m.
1903 m., nugriovęs sandėlį Liepojos gatvėje, E. Budrikas pasistatė naują gyvenamąjį namą, stovintį iki šiol. 1909 m. E. Budrikas įvardijamas kaip pirklys, besiverčiantis linų eksportu, o Klaipėdoje prekiaujantis žemės ūkio technika, geležies, plieno prekėmis, krosnimis.
1931 m. perpus sumažėjusio sklypo savininkėmis įvardytos Budrikų seserys, o 1934 m. sklypo savininkė jau tik Erna Razvic. Pastatas U raidės plano, turi subrendusio jugendo stiliaus bruožų. Visas dėmesys sukoncentruotas gatvės fasado puošmenoms, profesionaliai atlikti lipdiniai, metalinės detalės.
Naujas Gyvenimas Senuose Pastatuose: Butų Įrengimas
Klaipėdos universitetas 1954 m. statybos pastatą Sportininkų g. 13, jo kiemo statinius bei aikštelę aukcione už 1,9 mln. eurų pardavė bendrovei „Antante“, kuri vienintelė ir dalyvavo šiame aukcione. Šį pirmadienį buvo paskelbti MB „NT KADASTRAS“ parengti projektiniai pasiūlymai, kuriuose rašoma, kad statinio paskirtis keičiama atliekant paprastąjį remontą.
Specialiai pardavimams sukurtame socialinio tinklo profilyje šis projektas įvardijamas kaip „retro stiliaus namas Klaipėdos miesto Bomelio Vitės mikrorajone”. Skelbimuose nurodoma, kad vieno kv. m buto su daline apdaila kaina čia siekia 1 500-1700 Eur/kv. Viename nekilnojamojo turto portale skelbiama, jog butai jau baigiami išparduoti - laisvi liko vos du. Čia įrengtų butų plotai siekia nuo 38 iki 60 kv.
| Pastato Metai | Paskirtis | Kaina (Eur/kv.m) | Butų Plotas (kv.m) |
|---|---|---|---|
| 1954 | Gyvenamasis namas (retro stilius) | 1500-1700 | 38-60 |
Butų interjerai dažnai atspindi individualų savininkų stilių ir skonį. Pavyzdžiui, plaukų stilistas Mantas Tautvaišas, įsirengdamas savo butą, sėmėsi idėjų iš kelionių ir instagramo, derindamas šviesias spalvas, medžio ir akmens tekstūras.
„Aš labai mėgstu keliauti ir kelionės yra kone pagrindinis mano atsipalaidavimo būdas, todėl siekiau, kad buto energetika tai spinduliuotų. Tikrai mėgstu savo darbą ir namie būnu nedaug, bet jie man yra šventa vieta, kur grįžęs ištiesiu kojas. Noriu, jog butas mane atpalaiduotų, o ne keltų įtampą nuo ryškių detalių, - aiškina M.Tautvaišas. - Todėl jeigu reikėtų duoti patarimą, pirmiausia rekomenduočiau atsakyti sau į klausimą, kokia tema bus jūsų butas, ką jis turėtų atspindėti. Aš kūriau pagal kelionių tematiką, norėjau, kad būtų šviesu, jaustųsi šiek tiek Ispanijos ir Amerikos, augtų kaktusai, vyrautų lengvumas, baltumas, medžio ir akmens tekstūra.“