Šildymo būdo pasirinkimas senos statybos name - svarbus sprendimas, lemiantis komfortą ir išlaidas šaltuoju metų laiku. Renkantis šildymo būdą, svarbu atsižvelgti į įvairius faktorius: kuro kainas, įrengimo išlaidas, priežiūros poreikį ir poveikį aplinkai.
Panagrinėkime populiariausius šildymo būdus ir jų ypatumus, pritaikytus kaimo vietovei.
Malkinis šildymas: tradicijos ir iššūkiai
Pagal sudarytą kuro rūšių kainų lentelę, pigiausia kuro rūšis yra malkos. Tačiau su sąlyga, jeigu atsiveži iš miško rąstus, kuriuos pats susipjaustai kaladėmis ir susiskaldai malkas. Jeigu malkos perkamos iš sunkvežimiukų jau gatavai suskaldytos, tai jų šilumos kaina prilygsta medžio granulėms, briketams ir gamtinių dujų kainai. Medienos trūkumas - reikia gana daug papildomo darbo, malkų džiovinimo ir saugojimo patalpų. Dar nuolatinis katilo užkrovimas, jo valymas ir, reikia nepamiršti kaminų valymo.
Vis dėlto, takių, būdu, paskaičiavus, kiek kainuotų gera malkinė (granulinė) katilinė su akumuliacine talpa ir papildomos patalpos medienos kurui laikyti, turbūt geriau būtų iš karto nusitaikyti į šilumos siurblį oras-vanduo.
Alternatyvūs šildymo būdai
Šiuolaikinės technologijos siūlo įvairių alternatyvų tradiciniam malkiniam šildymui, kurios gali būti patogesnės ir efektyvesnės:
- Granulinis šildymas: Patogus ir automatizuotas būdas, nereikalaujantis nuolatinio katilo užkrovimo.
- Dujinis šildymas: Viskas automatizuota ir kaminų valyti nereikia, nes nėra teršalų.
- Šilumos siurbliai: Aišku, kai dujų nėra ir reikia automatizacijos, tada vienintelis pažangus ir visai netaršus būdas yra šilumos siurbliai.
Šilumos siurbliai oras-vanduo: privalumai ir trūkumai
Šiuo metu populiariausi šilumos siurbliai yra oras-vanduo tipo. Gruntas-vanduo tipo šilumos siurbliai reikalauja brangaus žemės kolektoriaus arba gręžinių. Tačiau oras-vanduo šilumos siurbliai turi šiokių tokių nepatogumų, esant žemai lauko temperatūrai. Nors yra modelių, kurie gali dirbti iki -25 - 28 laipsnių, bet tokiose temperatūrose jų išvystoma šilumos galia yra apie 2 kartus mažesnė už jų deklaruojamą galią. Energijos transformacijos koeficientas krenta maždaug nuo 3-5 iki 1,3-1,5 karto. Aišku, tai vis tiek geriau, nei šildytis tiesiog elektriniais šildymo elementais su koeficientu apie 0,95-0,98.
Per visą šildymo sezoną vidutiniškai dienų su tokiomis žemomis temperatūromis būna tik 5. O vis dažniau būna žiemų, kai per visą žiemą nebūna žemiau -10 laipsnių. Taigi, nieko baisaus, jeigu kelias dienas per žiemą bus įjungti elektriniai šildymo elementai, vietoj šilumos siurblio. Tai yra priimtinas, nedidelis mokestis už tai, kad būtų pasirinktas šiek tiek mažesnės galios šilumos siurblys. Be to, praktiškai visi šilumos siurbliai oras-vanduo turi savyje įmontuotus el. šildymo elementus.
Namo apšiltinimas: pirmas žingsnis link mažesnių išlaidų
Kadangi išlaidas už šilumą lemia ne katilo galia, o namo šilumos nuostoliai, tai pirmas ir svarbiausias darbas būtų gerai apsišiltinti namą. Pigesnis ir efektyvesnis būdas - klijuojamas polistirolis su tinko sluoksniu (reikėtų, kad polistirolio sluoksnis būtų ne mažesnis kaip 20 cm).
Taip pat neatidėliotinas darbas pasikeisti langus į kaip įmanoma efektyvesnius su trijų stiklų paketais su dviem selektyviniais sluoksniais. Atlikus tuos darbus, Jūs nušausite tris zuikius. Tai yra sumažės namo šilumos nuostoliai, tuo pačiu ir dujų sąnaudos net nekeičiant katilo. Namas taps šiltas, ilgiau laikysis šiluma - rudenį bus galima pradėti vėliau šildyti, o pavasarį baigti šildymą anksčiau. Pradėsite pajusti, kad saulė per langus nemažai prišildo patalpas.
Idealu būtų įsirengti prie radiatorių termostatinius ventilius, kad atskiros patalpos neperkaistų. Tai dar labiau prisidės prie šilumos taupymo. Dėl namo apšiltinimo ir šilumos nuostolių sumažėjimo, nepakeitus radiatorių, ženkliai sumažės šildymo sistemos vandens temperatūra.
Rekuperacinė vėdinimo sistema: būtina sąlyga sandariam namui
Kad ir kokį pasirinksite apšiltinimo būdą (su vėdinamu ar su nevėdinamu fasadu) vis tiek teks pagalvoti apie rekuperacinės vėdinimo sistemos įrengimą. Priešingu atveju teks visą laiką gyventi pravertais langais. Jeigu to nebus, tai teks susidurti su grybeliais ir pelėsiu.
Teoriniu šilumos taupymo požiūriu name visai neturėtų būti jokių perteklinių angų į lauką, išskyrus rekuperacinės vėdinimo sistemos. Vonios patalpa paprastai jungiama prie rekuperacinės vėdinimo sistemos ir padeda pašalinti perteklinę drėgmę.
Virtuvėje viryklės gartraukį kaip tik nerekomenduojama jungti į rekuperacinę vėdinimo sistemą, nes ten šalinama daug riebalų. Taigi, jeigu gartraukis būtų jungiamas į rekuperacinio vėdinimo sistemą, ji būtinai bus užteršiama riebalais su įvairiomis nemaloniomis pasekmėmis (o po kurio trumpo laiko dar ir gana brangiomis).
Gartraukį galima atskirai išvesti į lauką. Jo veikimo atveju vis tiek būtų išbalansuojama vėdinimo sistema. Tačiau atkreipkite dėmesį, kad gartraukio išvedimas į lauką niekaip neįtakoja namo sandarumo matavimo ir A+ klasės gavimo. Todėl, kad matavimo metu visos tokios angos užsandarinamos. Pastato sandarumo matavimo tikslas yra patikrinti pačių konstrukcijų sandarumą, nevertinant angų į lauką įtakos.
Taupiuose namuose naudojamas sprendimas - uždaro ciklo gartraukiai, kurie šalina orą ne į lauką, o pučia į pastato vidų. Tas traukiamas oras yra tik filtruojamas. Tokiu būdu neišbalansuojama vėdinimo sistema ir išvengiama šalčio tiltų iš lauko.
Ortakinė ar beortakinė rekuperacinė sistema?
Atskiri didesni rekuperatorių įrenginiai, skirti ortakių prijungimui bet kokiu atveju yra efektyvesni. Šiaip, tai jų viduje esantis inercinis elementas, kuris sugeria šilumą ir ją atiduoda yra gana mažas, todėl jo efektyvumas esant didesniam temperatūrų skirtumui turėtų mažėti.
Grindinis šildymas: komfortas ir efektyvumas
Šildomų grindų temperatūra labai priklauso nuo įvairiausios daugybės veiksnių. Pirmiausia - kokios energetinės klasės namas. Nuo to priklauso jo bendri šilumos nuostoliai, kuriuos turės padengti grindinis šildymas. Kiekvienai patalpai tie nuostoliai yra skirtingi ir nėra tiesiogiai susiję su grindų šildomu plotu.
Lygiai taip pat turime žinoti, kokią oro temperatūrą patalpose norėsite palaikyti, ar tai bus +20, ar +22 laipsniai. Kokia temperatūra vonios patalpoje - gal +24 laipsniai? Nuo to priklauso grindų paviršiaus temperatūra. Ji paprastai turi būti 2-9 laipsniais aukštesnė už oro temperatūrą. Grindų paviršiaus temperatūra keičiasi, priklausomai nuo lauko oro temperatūros. Kuo lauke šalčiau, tuo grindų paviršius turi būti šiltesnis.
Maksimali leistina pagal normas grindų paviršiaus temperatūra gyvenamosiose patalpose negali viršyti + 29 laipsnių, o vonių ir pan. + 33 laipsnių.
Šiaip skaičiuojama, kad idealiu atveju maksimali tiekiamo vandens temperatūra neturėtų viršyti + 35 laipsnių. Taigi, maksimali leistina vandens temperatūra grindiniame šildyme negali viršyti + 50 - + 55 laipsnių. Ši vandens temperatūra taip pat priklauso nuo atstumo tarp vamzdelių. Nuo šio atstumo priklauso šildomų grindų paviršiaus temperatūra ir galingumas.
Kadangi tiekiame vienodą vandens temperatūrą į visus žiedus visoms patalpoms ir norime, kad oro temperatūra būtų maždaug vienoda, tai, įvertinant, kad kiekvienai patalpai yra vis kitoks šildymo galios ir šilumos nuostolių santykis, tai atstumas tarp vamzdelių kiekvienoje patalpoje dažniausiai turi būti skirtingas. Ir yra klaida, kai vamzdeliai išvedžiojami visose patalpose vienodais atstumais.
Paprastai tankiausiai vamzdeliai klojami kas 10 cm, o rečiausiai - kas 30 cm. Dažniausias atstumas tarp vamzdelių būna 20 cm, tačiau tai nėra taisyklė. Kuo rečiau pakloti vamzdeliai, tuo turėtų būti aukštesnė vandens temperatūra. Ir kuo tankiau pakloti vamzdeliai, tuo užtektų žemesnės vandens temperatūros.
Vamzdžio skersmuo grindiniam šildymui
Vamzdžio skersmens pasirinkimas labiausiai priklauso nuo kiekvieno žiedo maksimalaus praktikoje leistino ilgio. Juk, kuo ilgesnis žiedas, t. y. kuo daugiau metrų vamzdžio tame žiede paklojama, tuo didesnis pasipriešinimas reikalingam vandens srautui pratekėti.
Maksimaliai leistinas vieno žiedo ilgis neturėtų būti viršijamas D 16 mm - 60-80 m, D 18 mm - 100-110 m. Atitinkamai, įvertinus D 20 mm vamzdžio mažesnį pasipriešinimą tam pačiam vandens srautui, galima būtų maksimaliai išvynioti iki maždaug 140-150 m ilgio šildymo žiedą.
| Vamzdžio skersmuo | Maksimalus žiedo ilgis |
|---|---|
| D 16 mm | 60-80 m |
| D 18 mm | 100-110 m |
| D 20 mm | 140-150 m |