Pastaruoju metu nuskambėję rezonansiniai nusikaltimai į dienos šviesą iškėlė klausimą, ar tikrai viskas yra gerai su Kaunu, tačiau statistika rodo, jog nerimauti dėl nusikalstamumo nėra priežasties. Panagrinėkime, ką rodo statistika ir kaip vertina situaciją patys kauniečiai.
Kauniečių saugumo jausmas
Remiantis Vidaus reikalų ministerijos (VRM) pernai atlikta apklausa, kauniečiai saugumo jausmą vertina prasčiau nei kiti Lietuvos gyventojai, dažniau nepasitiki ir policijos pareigūnais. Ji pastebėjo, kad kauniečiai saugumo jausmą įvertino kiek prasčiau nei kiti Lietuvos gyventojai. 27 proc. kauniečių, paklausti, ar jaučiasi saugūs vaikščiodami tamsiu paros metu, atsakė neigiamai, 69 proc. - teigiamai.
Vis dėlto, svarstė E. Vileikaitė, ar tikrai tai rodo, kad Kaune situacija prastesnė? Oficiali užregistruotų nusikaltimų statistika to nerodo.
Nusikalstamumo statistika
Tikrąją padėtį mieste pristatė Kauno policijos viršininkas Mindaugas Baršys, pastebėjęs, kad mažėja sunkių nusikaltimų, tačiau yra ir prastų žinių. Anot M. Baršio, Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų tenka 1578 nusikalstamos veikos, Kaune šis skaičius truputį mažesnis - 1519. Apžvelgdamas pastarąjį dešimtmetį Kauno policijos viršininkas atkreipė dėmesį, kad 6 proc. mažiau užregistruota sunkių ir labai sunkių nusikaltimų.
M. Baršys paneigė mitą, esą Kaunas - nesaugus miestas. Pasak jo, pareigūnai išaiškina 31 proc. nusikaltimų. „O ištiriame 93,5 proc., respublikoje bendrai ištiriama 80 proc.
Statistika rodo, kad bendras nusikalstamumas paaugo 2 proc., tačiau toks įspūdis gali būti klaidingas, nes, pavyzdžiui, net 63 proc. įvykių sudaro sukčiavimo atvejai internetu. Tarp nusikaltimų dominuoja įvairios vagystės, nors jų išaiškinama 17 proc. daugiau. Antroje vietoje yra fizinio skausmo sukėlimas, dažniausiai tai smurto artimoje aplinkoje atvejai.
Tarp sunkių ir labai sunkių nusikaltimų vyrauja disponavimas narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti. Pasak M. Baršio, pernai užfiksuota 18 atvejų, kai narkotinės ar psichotropinės medžiagos buvo platinamos nepilnamečiams. Dėl organizuoto nusikalstamumo pernai iš viso atlikti 5 tyrimai, virtę ikiteisminiais tyrimais, iš kurių dalis jau pasiekė teismą. Dažniausiai tokie nusikaltėliai verčiasi prekyba narkotikais, pasitaiko prekybos žmonėmis atvejų.
„Dažniausiai žmonės pastebi tai, kas įvyksta, pavyzdžiui, Laisvės alėjos įvykį [rugpjūčio 25 su nusikalstamu pasauliu siejami veikėjai sukėlė muštynes miesto centre], tačiau nemato to, kas neįvyksta. M. Baršio teigimu, nors pernai Kauno apskrityje eismo įvykiuose žuvo kiek daugiau asmenų nei užpernai (atitinkamai 21 ir 17), tačiau tendencijos išlieka teigiamos.
„Nepilnamečių nusikalstamumas yra didelė problema, augimas akivaizdus [daugiau kaip 20 proc.]. Dažniausios veikos, kurias įvykdo nepilnamečiai, yra nedidelis smurtas, vagystės, disponavimas narkotinėmis medžiagomis, turto sugadinimas ir viešosios tvarkos pažeidimai“, - pasakojo M. Baršys. „Yra vietų, kur mes tiesiog nematome, o turėtume matyti. Tam tikri rezonansiniai įvykiai parodo mums, kur yra trūkumas ir kur tikrai labai reikia [vaizdo kamerų]“, - teigė M. Baršys.
Gyventojų saugumo priemonės
E. Vileikienė atkreipė dėmesį, kad pastaraisiais dešimtmečiais augo žmonių sąmoningumas - vis dažniau draudžiamas turtas, bendradarbiaujama su kaimynais. Net 61 proc. kauniečių namuose įrengtos šarvuotos durys arba rakinamos laiptinės, Lietuvoje šis skaičius siekia 49 proc. Dar 30 proc. kauniečių teigė namuose turintys apsaugos sistemą. Kiek mažesnis skaičius, 65 proc., saugo asmens duomenis, o likusioje šalies dalyje tam dėmesį skiria 69 proc.
Kaune, palyginti su kitais Lietuvos gyventojais, mažiau žmonių pasitiki institucijomis - policija (77 proc. Kaune, Lietuvoje - 82 proc.), Bendruoju pagalbos centru (83 proc. Kaune, Lietuvoje - 87 proc.), Valstybės sienos apsaugos tarnyba (72 proc. Anot jos, 42 proc. kauniečių teigė žinantys, kaip elgtis evakuacijos metu, ir tiek pat - karo pavojaus atvejus. Bendri Lietuvos rodikliai kiek aukštesni, atitinkamai siekia 47 ir 44 proc. E. Vileikaitė atkreipė dėmesį, kad tik 46 proc. šio miesto gyventojų žino, kaip elgtis potvynio metu (53 proc.
Civilinė sauga ir perspėjimo sistemos
Vidaus reikalų ministerija (VRM) siekia, kad kiekvienoje savivaldybėje būtų civilinės saugos pareigūnas, kuruojantis tik šią sritį. Pasak ministrės, per 1,5 metų priedangų sistema buvo sukurta „nuo nulio“ ir tebėra tobulinama, siekiama, kad nelaimės, pavyzdžiui, oro pavojaus, atveju trumpam pasislėpti priedangose galėtų 60 proc. didžiųjų miestų ir 40 proc. kaimų gyventojų. A. Bilotaitės teigimu, priedangose galėtų pasislėpti vos 18 proc.
„Kaune turime 89 sirenas, tai yra tikrai geras skaičius, palyginti su Vilniumi. Vilniuje yra perpus mažiau sirenų“, - apie gyventojų perspėjimo sistemą užsiminė ministrė. Jos teigimu, šiuo metu ministerija kuria programėlę telefonams, kad gyventojus pasiektų žinia apie ekstremalią situaciją bei informacija, kokių veiksmų reikėtų imtis.
Nusikalstamumo geografija
Nusikalstamùmo geogrãfija - mokslas, tiriantis nusikalstamumo teritorinę diferenciaciją bei geografinių sąlygų ir nusikalstamumo lygio ryšius įvairaus taksonominio rango teritorinėse sistemose. Sistemingi kiekybiniai ir kokybiniai nusikalstamo elgesio erdvėje tyrimai padeda įvertinti esamą kriminogeninę situaciją, skirtingų tipų nusikalstamų veikų teritorinę sklaidą, išskirti tendencijas ir prognozuoti jų tolesnę raidą, formuluoti strategijas ir optimizuoti išteklius su nusikalstamumu susijusioms problemoms spręsti.
Nuo 1986 nusikalstamumo geografijoje pradėta naudoti kompiuterinė ir programinė įranga. Lietuvoje pirmieji nusikalstamumo geografijos moksliniai tyrimai atlikti po Nepriklausomybės atkūrimo.
Šiuo metu Informatikos ir ryšių departamentas skelbia interaktyvų internetinį žemėlapį Lietuvos policijos 2015-2019 m. Nusikalstamų veikų žinybinio registro duomenų pagrindu. Tokius duomenis atskleidžia naujausias savivaldybių gyvenimo kokybės indeksas (GKI), pateikiamas Finansų ministerijos valdomoje svetainėje Lietuvosfinansai.lt. Naudojantis GKI, galima pamatyti kiekvienos savivaldybės bendrą, atskirų sričių ir rodiklių įvertinimą, savivaldybes palyginti tarpusavyje ar stebėti pokyčius 2013-2020 m.
Savivaldybių palyginimas pagal nusikalstamumą
Viešosios infrastruktūros, gyvenamosios aplinkos kokybės ir saugumo subindeksas sudarytas iš vienuolikos rodiklių, iš kurių du rodikliai atspindi gyventojų saugumą savivaldybėse: užregistruotų nusikaltimų, baudžiamųjų nusižengimų skaičius, tenkantis 100 tūkst. gyventojų ir kelių eismo įvykių skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų.
Mažiausiai nusikaltimų 2020 m. užfiksuota Molėtų rajono savivaldybėje, toliau - Kretingos ir Klaipėdos rajonų, Visagino ir Druskininkų savivaldybėje. Daugiausiai užregistruotų nusikaltimų, baudžiamųjų nusižengimų 2020 m. buvo Kaišiadorių, Anykščių, Utenos rajonų, Palangos miesto ir Kalvarijos savivaldybėse.
| Savivaldybė | Nusikalstamumo rodiklis (nusikaltimų skaičius 100 tūkst. gyventojų) |
|---|---|
| Molėtų rajono savivaldybė | Mažiausias |
| Kaišiadorių rajono savivaldybė | Didžiausias |
Karantino įtaka nusikalstamumui
Šių metų kovą šalyje paskelbtas karantinas policijos darbą stipriai pakoregavo. Spėliota, kad dėl karantino, privertusio žmonės užsidaryti namuose, gali kilti smurto artimoje aplinkoje banga, tačiau bent Klaipėdos apskrityje taip nenutiko - nuo metų pradžios iki gegužės 15 dienos užregistruoti 1 436 pranešimai apie galimą smurtą artimoje aplinkoje, pradėti 289 ikiteisminiai tyrimai.
Klaipėdos apskrityje mažėjo ir kitų nusikaltimų - šiemet iki gegužės vidurio dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis pradėti 52 ikiteisminiai tyrimai - pernai tuo pačiu laikotarpiu jų buvo 90, dėl viešosios tvarkos pažeidimų šiemet pradėti 77 ikiteisminiai tyrimai - 27-niais mažiau nei pernai.
Vagysčių žemėlapis Lietuvoje
Pagal Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pateiktus duomenis, DELFI sudarė Lietuvos vagysčių žemėlapį. Jame pateikiama visų Lietuvos apskričių bendra vagysčių iš privačios nuosavybės, įsibraunant į gyvenamąsias patalpas, transporto priemones, statistika.
Daugiausia vagysčių įvykdyta didžiausiose pagal gyventojų skaičių apskrityse - Vilniaus, Kauno, Klaipėdos. Jos pirmauja ne tik pagal vagysčių skaičių, bet ir pagal vienam gyventojui tenkančią visų mieste įvykdomų vagysčių dalį. Vilniuje vagysčių skaičius išaugo nuo 3 tūkst. 538 iki 3 tūkst. 622. Kauno apskrityje - nuo 2 tūkst. 352 iki 2 tūkst. 499. Lyginant su 2014 m., Kaune vagysčių skaičius išaugo 6 proc., sostinėje - tik 2 proc.
Bendra Lietuvos statistika rodo, jog privačios nuosavybės, transporto vagysčių per pirmus penkis šių metų mėnesius sumažėjo, tačiau įsibrovimų į gyvenamąsias patalpas yra daugiau: jų skaičius išaugo beveik 10 proc.
tags: #butai #skriaudziuose #mieste