Nors tokio būsto tipo, kaip kotedžas, formaliai net neegzistuoja - nei statybų įstatyme, nei statybos techniniame reglamente šis terminas nenaudojamas - jo populiarumas tarp pirkėjų vis auga. Dažniausiai tai dvibutis ar keliabutis namas, turintis bendrą sieną su kaimynais (sublokuotas per buto sieną, garažą ar stoginę), atskirą įėjimą, kiemelį.
Būstą jau perkame ne visam gyvenimui, o tam tikram jo tarpsniui ir renkamės pagal šiam tarpsniui būdingus poreikius. Svarbu juos įsivertinti: šeimai su atžalomis reikia daugiau privatumo, erdvės, laisvės.
Kotedžo vieta ir kaina
Įprastiniai būstai dažniausiai turi tam tikrą specifiką. Kuo arčiau centro - tuo brangesnė bus kvadratinio metro kaina. Tuo tarpu individualūs namai dažniau bus didesnio ploto, tačiau rasti ar juo labiau pasistatyti namą miesto centre dėl aukštų žemės kainų reikės labai daug investicijų, todėl namą renkantis reikia įvertinti ir išlaidas, kurias teks patirti vykstant iki miesto centro.
Tarpinis variantas, kotedžas turi abiejų būsto tipų savybių. Dažniausiai kotedžai būną dviejų, kartais trijų aukštų, labai įvairaus dydžio. Pastaruoju metu populiarėja nedideli, vos 50-70 kv. m ploto kotedžai (užsienyje tokie vadinami „townhouses“ - miesto namais: nedaug vietos užimantys, bet aukštesni pastatai), tačiau galima rinktis ir gerokai 100 kv. m viršijančius būstus. Populiariausi ir Vilniuje, ir Kaune yra 80-100 kv.
Anksčiau kotedžai dažniau buvo statomi už miesto, tačiau šiandien didelė jų pasiūla atsiradusi ir miesto ribose, miegamuosiuose rajonuose, o retkarčiais galima rasti ir prabangių kotedžų visai netoli miesto centro. Kotedžų pasirinkimas - išties nemažas. Vien Vilniuje projektų, plėtojamų vystytojų, ir kuriuose galima įsigyti kotedžų, yra apie 50, o Kaune - apie 30.

Kotedžo kainos pavyzdžiai
Panagrinėkime konkretų pavyzdį. 95 kv. m ploto kotedžas miegamajame rajone (Pilaitėje) Vilniuje kainuoja apie 110 000 Eur. Į šią kainą įeina dvi parkavimo vietos, gana nemažas kiemelis (maždaug nuo 50 iki 120 kv. m), ekonomiškas geoterminis šildymas. Kaune to paties ploto kotedžas kainuoja pigiau - apie 97 000 Eur.
Dar įdomiau paskaičiuoti, kiek kainuotų panašaus dydžio - 90-100 kv. Loftą Vilniaus Naujamiestyje (Vytenio g.) galima nusipirkti ir kiek pigiau: 95 kv. m kainuos apie 74 000 Eur, tačiau tai - specifinis būstas ir ne visiems jis priimtinas, be to, jo įrengimas taip pat bus brangesnis nei įprasto buto.
Tiesa, viename brangiausių Vilniuje projektų, plėtojamame Konstitucijos pr. 100 kv. m butas kainuos net 404 650 Eur, tuo tarpu, viename pigiausių - Perkūnkiemyje, Leičių g. 93 kv.
Kotedžas vs. Individualus namas
Kitas konkretus pavyzdys: kadangi kotedžą galima palyginti ir su individualiu namu, paskaičiuokime, kiek kainuotų namas ir palyginkime šią kainą su kotedžo kaina. Pastaruoju metu Vilniaus mieste daugėja individualius namus siūlančių projektų-gyvenviečių. Tačiau jos, dažniausiai, yra tolokai nuo miesto centro, o kaina - tik šiek tiek žemesnė ar tokia pati, kaip kotedžų. Beje, kartais sunkoka atskirti, kada siūlomas būstas yra namas, kada - kotedžas.
Vilniuje individualius namus siūlančių projektų yra aplink Panerius, Lentvarį ar Vokę, Zujūnus, Galgius. Kaune individualūs namai visada buvo paklausūs, todėl jų pasirinkimas - tikrai nemažas; kainų spektras - taip pat didelis.
Taigi kotedžo kaina, lyginant su butais ir namais, yra pakankamai konkurencinga. Pirmiausia, todėl, kad pastatyti daugiabutį yra daug sudėtingiau ir brangiau: sudėtingesnis projektavimas, papildomai kainuoja bendrosios patalpos, laiptinės.
Žinoma, kotedžų kainos taip pat skiriasi. Jų galima rasti ir arčiau centro arba perspektyviose laikomose vietose. Visoriuose (O. Miciūtės g.; 92 kv. Lazdynėliuose (Sutemų g.; 90 kv. Senamiestyje (Raugyklos g.; 100 kv. Kauno Žaliakalnyje 100 kv.
Ar butai yra gera investicija?
Kotedžai dažniau būna didesni nei butai, tačiau mažesni nei namai. Jie statomi dažniau toliau nuo miesto centro, miegamuosiuose rajonuose ir kvadratinio metro kaina būna mažesnė nei buto, tačiau kiek didesnė nei namo.
Kotedžų privalumai ir trūkumai
Kiekvienas būsto tipas turi savus privalumus ir savus minusus ir pirkimo sprendimą priimti reikia atsižvelgiant į konkrečius poreikius.
Vertindami būsto įsigijimo galimybes, Vilniaus gyventojai visuomet galėjo rinktis iš gana plačios pasiūlos, tačiau naujas būstas senamiestyje visuomet skambėjo kaip gana abstrakti svajonė, kurią sau leisti galėjo tikrai ne kiekvienas. Nekilnojamasis turtas senamiestyje visuomet pasižymėjo gerokai didesnėmis kainomis. Norintiems įsigyti būstą senamiestyje reikėjo gana didelių santaupų. Be to, senos statybos būstai reikalavo remonto, t. y. papildomų išlaidų.
Gana didelės šildymo kainos, erdvaus būsto priežiūra, ribotos automobilių stovėjimo aikštelės ir panašios senamiesčio problemos kėlė gana daug klausimų patogumą ir taupumą vertinantiems pirkėjams. Dar vienas klausimas, kurį keldavo pirkėjai, - ar gyvenant senamiestyje galima mėgautis privatumu ir ramybe? Deja, nuolatos „gyvas“ miestas turi ir savų trūkumų - gyvenant čia tenka susitaikyti su nuolatiniu judesiu, žmonių gausa, sunkesnėmis transporto sąlygomis ir naktiniu gyvenimu.
Įvertinę pirkėjų poreikius, nekilnojamojo turto vystytojai nusprendė sukurti unikalų projektą - įkurti naujų gyvenamųjų daugiabučių ir verslo centrų rajoną Užupyje, kuriame būtų sujungti abiejų pasaulių privalumai: istoriją menančio senamiesčio nuotaika ir gamtos užuovėja, suteikianti ramybę, kurios ieškome. Tai architektūriškai pažangūs, išskirtiniai butai ir biurai, kurie užtikrina maksimalias komforto sąlygas. Kvalifikuota projekto komanda rūpinasi ne tik abstrakčiomis vidinėmis erdvėmis, bet ir visa gyvenamąja aplinka, sukurdama atskirą mikrorajoną, kuriame didelis dėmesys skiriamas patogiam išplanavimui, pasivaikščiojimų erdvėms, poilsio zonoms. Tai savarankiškas rajonas su mokyklomis, vaikų darželiais, parduotuvėmis, kavinėmis.
Apgalvotas tranzitinis judėjimas mažina transporto spūstis ir suteikia dar daugiau patogumo keliaujant dviračiais. Vilniuje NT projektai kyla nuolatos, konkuruodami vienas su kitu siūlomais patogumais ir kainos. Šiuo metu vienas patraukliausių naujų projektų - tai paupys.lt projektas, galintis žmonėms pasiūlyti naujos statybos būstus, gamtos apsuptį, upę ir vietą, esančią labai arti sostinės centro. Tai nebe ekonominės, o aukštesnės klasės rajonas, kurio augimu niekas neabejoja.
Visų pirma, turi būti bendras miesto augimas. Kodėl akivaizdu, kad šiuo metu biurų nuoma Užupyje yra labai patrauklus pasiūlymas, o tarkime biurų nuoma Varėnoje nėra kažkam įdomu? Nes būtent Vilniuje ir jo centrinėse dalyse yra didžiausias judėjimas, žmonių gimstamumas. Kai provincija lėtai merdi. Taigi, bendra miesto plėtra yra pirmasis variklis, kuris skatina plėstis miesto rajonams.
Dažniausiai viskas atsiranda dėl to, kad tai miestas, kuris pritraukia jaunus žmones iš visos Lietuvos. Klasikinis dalykas - studijos. Vilniuje daug universitetų, kolegijų, kurios pritraukia žmones. Tuos, kurie nestudijuoja, o galbūt po studijų užsienyje grįžta, taip pat traukia sostinė dėl daugybės darbo perspektyvų.
Pirmiausia visuomet yra stiprinamas senamiestis. Atstatoma kažkas, kas buvo sugriauta, gražinama, rekonstruojama. Čia kuriasi lankytinos vietos: kavinės, teatrai, barai, kino teatrai, viešbučiai ir pan. Jeigu mieste yra dalių, kurios anksčiau taip pat buvo gyvos, tačiau dėl kažkokių priežasčių vėliau jų klestėjimas praėjo, tai yra atkuriami senieji rajonai. Vilniuje tai galėtų būti Naujamiestis, iš dalies Žvėrynas.
Kai nebėra geriausiuose rajonuose vietos, imama "sofistikuoti" prasti centre, geroje vietoje esantys rajonai. Tarkime, stoties rajonas, Naujininkai, Naujoji Vilnia ir kitos pavojingomis laikomos, blogos reputacijos vietos, turinčios puikią geografinę padėtį, gamtinę apsuptį, artumą iki miesto centro.
Galiausiai prasideda plėtra naujose vietose. Pavyzdžiui, paupyje, kuris turi keletą medinių trobelių, tačiau šioje vietoje niekada nebuvo iš tiesų rimtos gyvenvietės.
Naujo būsto planavimas visuomet prasideda nuo savo poreikių įvertinimo. Suplanavus poreikius, anot D. Akuockienės, reiktų pradėti analizuoti būsto planą, kuriame išdėstyta privaloma patalpų struktūra. „Naujakuriai dažnai būstą renkasi su daline apdaila. Tai reiškia, jog techniniame projekte nurodoma, kad daugiabučiame gyvenamajame name turi būti įstatyti langai, palangės ir įėjimų į patalpas durys. Tačiau pačiame bute patalpos yra tik parengtos baigiamajam apdailos procesui: dažymui, plytelių ar tapetų klijavimui. Taip pat čia įrengti pagrindai grindų dangoms, funkcionuojančios ir atitinkančios nustatytus reikalavimus inžinerinės sistemos, yra bent po vieną unitazą ir praustuvę ar plautuvę, o kiti vamzdynai užaklinti arba prijungti prie įrengimų. Kartu užbaigta bendrojo naudojimo patalpų, kitų objektų apdaila, - pasakoja D. Akuockienė.
Savo ruožtu pačiam gyventojui pašnekovė pataria pasinaudoti techninio prižiūrėtojo paslauga, surašyti defektų, jei jų yra, aktą, pastarąjį pateikti vystytojui ar statytojui prieš priimant būstą su daline apdaila. Visgi insoliacija yra vienas iš netiesioginių miesto statinių planavimo rodiklių, padedantis suformuoti sveiką, kokybišką, tvarią gyvenamąją aplinką, mikroklimatą. Todėl svarbu į tai atkreipti dėmesį“, - teigia D. Akuockienė. Paklausta, kaip įvertinti, ar būsto kvadratūra yra tinkama gyvenimui, ekspertė pažymi - pasirinkimą dažniau lemia finansiniai aspektai.
Pasak D. Akuockienės, jei to žmogui pakanka, tuomet verta rinktis kompaktiškesnį variantą, bet norint namuose ir dirbti, ir kokybiškai ilsėtis, derėtų pasidairyti erdvesnio būsto. Neretai naujakuriai sprendžia ir dar vieną dilemą - rinktis būstą pirmame ar viršutiniuose namo aukštuose. Jiems D. Anot architektės, pirmame pastato aukšte yra daugiau triukšmo, labiau jaučiamas miesto šurmulys, tačiau čia įsikūrus namus pasiekti galima greičiau ir lengviau.