Palanga, populiarus Lietuvos kurortas, susiduria su iššūkiu, kai statytojai, pasinaudodami teisės aktų spragomis, vietoj individualių namų stato daugiabučius. Ši praktika daro įtaką nekilnojamojo turto (NT) rinkai ir kelia susirūpinimą vietos gyventojams.
Nusivylę mažomis bankų palūkanomis ir su netikrumu laukdami euro Lietuvoje įvedimo, net mažiau santaupų turintys lietuviai linkę nusiimti indėlius ir jį investuoti į nekilnojamą turtą (NT) - būstą Palangoje.
Kaip Vietoj Vienbučio Iškyla Daugiabutis?
Palangos savivaldybė išdavė leidimą statyti beveik 1000 kv. m itin erdvų ir prabangų vienai šeimai skirtą trijų aukštų vienbutį namą Kunigiškėse, visai netoli jūros, tačiau jis pavirto tikrų tikriausiu daugiabučiu. Projektinėje medžiagoje statinys vaizduojamas, kaip prabangi vila, skirta gyventi vienai šeimai. Techniniame projekte net pavaizduota erdvi salė rojaliui, tačiau name atsirado atskiros pertvaros, įėjimai, sanitariniai mazgai ir kiti daugiabučio požymiai.
Pagal statybos techninį reglamentą, statant daugiabutį, privaloma vienam butui įrengti vieną automobilio stovėjimo vietą. Šiuo atveju kaimynai nerimauja, kaip bus su parkavimu, nes kol kas automobilių stovėjimo vietų iš viso nėra įrengta, bendrai sklype numatytos vos 4 parkavimo vietos. Be to, statant daugiabutį būtini visai kitokie priešgaisriniai reikalavimai nei statant namą vienai šeimai, nes pastate vienu metu gali būti kur kas daugiau žmonių, kurie gaisro atveju turėtų galėti evakuotis.
Ši įmonė, Registrų centro duomenimis, turi vienintelį akcininką, vadovą ir vos vieną darbuotoją Andrių Ivanovą. Pastarasis teigė nieko žiniasklaidai nekomentuosiantis. „Baigsis teismas, žiūrėsim, ką daryti su tuo namu. Dabar laukiam teismo pabaigos, kol kas nėra, ką komentuoti“, - kalbėjo A. Ivanovas. Visi supranta, kad tai daugiabutis, bet VTPSI didelių pažeidimų nenustatė.
"Malūno Vilos" Pavyzdys
Vienas žinomiausių „Kauno būstų“ statytas objektas apylinkėse - „Malūnų vilos“. Tai didžiulis namų kompleksas, kuriame vienu metu buvo užregistruota per 400 bendrasavininkių, nes gyventojai nusipirko ne butus, o poilsio paskirties patalpas. Naujausias „Malūno vilų“ projektas, kurį vysto UAB „Kauno būstai“.
Šis projektas nuo pat pradžių nuskambėjo iš neigiamos pusės: administracinės paskirties statinys, parduodamas butais. Tai yra - parduodamas daiktas, kurio dar nėra, arba dar kitaip, - katė maiše. Kas savaime turėtų būti neįmanoma ir tai turėtų liautis, o uždavus dėl šio projekto klausimų Aplinkos ministerijai, sulaukėme atsakymo, kad tai panašu į sukčiavimą, tačiau tuo pačiu metu visi tik gūžčiojo pečiais nežinodami, kaip tokį projektą, o kartu ir įžūlų statytoją, suvaldyti“, - pasakojo Palangos bendruomenė.
Tiesa, „Kauno būstų“ vadovas P. Loda pats anksčiau žiniasklaidoje teigė statinį jau pardavęs ir nesukantis galvos dėl to, kur būstus nusipirkę gyventojai parkuos savo automobilius arba kaip bus su jų atliekų išvežimu, kai oficialiai pastatas skirtas tik vienai šeimai. Registrų centro duomenimis, sklypas dabar priklauso įmonei UAB „Financial Way“, o statinys nėra registruotas.
Statybos Leidimai ir Reglamentavimo Problemos
Palangos savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo pavaduotojas Vidmantas Danta teigė, kad problemą išspręsti yra ne savivaldybės jėgoms. „Problema, kad dėl teisės aktų netobulumo vienbučiai gyvenamieji namai de facto virsta daugiabučiais, aktuali ne tik Palangai, bet ir Vilniui, taip pat - kitiems šalies miestams.
Savivaldybės atstovai pasitarimo metu dar kartą akcentavo būtent vienbučių bei dvibučių pastatų, kurie de facto virsta daugiabučiais namais, projektavimo reglamentavimo netobulumus. Konstatuota, jog, pasinaudojant tuo, kad namų maksimalūs parametrai nėra reglamentuojami, atsiranda galimybė pastatyti „vienbučius“ gyvenamuosius namus, kurie vėliau pardavinėjami atskiromis patalpomis skirtingiems savininkams. Taip vienbutis namas de facto virsta daugiabučiu.“
Kaimynai nustebo, kai šalia jų, gyvenvietėje, kurioje yra tik individualūs namai, buvo pradėtas statyti didžiulis pastatas. Tiesa, jų teigimu, iš pradžių savivaldybė nepateikė daug informacijos apie būsimą statinį, tik vėliau jie sužinojo, kad greta jų namų iškils 940 kv. m, 3 aukštų, 10 m aukščio statinys, įspraustas į 20 arų sklypą, kuris oficialiai yra vienbutis namas. Gyventojai teismuose už savo tiesą kovoja jau nuo 2014 metų.
Kadangi oficialiai statytojams yra leista statyti tik vienbutį namą, 24 butus įsigiję namo naujakuriai oficialiai taptų tik vieno buto bendrasavininkiais ir net neturėtų savo buto, o valdytų tik vieną buto dalį. Statytojai, pardavinėdami butus dvibučiuose arba vienbučiuose pastatuose, niekuomet nenaudoja pačios sąvokos „butas“, jie savo svetainėse rašo ir naudoja sąvoką „būstas“.
Pardavėjai negali naudoti sąvokos „butas“, kai visas statinys oficialiai susideda iš dviejų ar vieno buto, todėl vartodami sąvoką „būstas“, jie iš tiesų turi omeny tik kažkokią dalį name esančio buto. Taip „būstus“ nusipirkę žmonės teisiškai tampa vieno buto bendrasavininkiais. Tokia verslo schema gudraujant žodžiais jau seniai buvo pastebėta palangiškių.
Buvo kreiptasi į Konkurencijos tarybą dėl klaidinančios reklamos, mat vartotojas, pirkdamas būstą nesitiki, kad jis nusipirks tik buto dalį. Konkurencijos taryba atsisakė pradėti tyrimą, tačiau konstatavo klaidinančios reklamos faktą. „Minėtuose nekilnojamojo turto skelbimų svetainėse skleistos reklamos galimai turi/turėjo klaidinančios reklamos požymių. Konkurencijos taryba pasiūlė bendrovėms nutraukti arba pakeisti nekilnojamojo turto skelbimų portaluose skelbiamų reklamų turinį.“ - rašoma Konkurencijos tarybos paaiškiname.
NT Rinka ir Investicijos Palangoje
Anot kalbintų NT žinovų, 80 procentų pirkėjų ieško naujos statybos, nedidelių ir palyginti nebrangių butų. „Nors už lango - vėlyvas ruduo, susidomėjimas nekilnojamuoju turtu Palangoje yra, bet 80 procentų ieško naujo, nedidelio ir palyginti nebrangaus nekilnojamojo turto.
„Bet kainos riba yra labai plati: nuo 2 iki 10 tūkstančių litų už 1 kvadratinį metrą. Brangiausi butai yra prie Birutės parko. Kai kurie jų kainuoja nuo 1 iki 2 milijonų litų. Tokiais butais labiausiai domisi ir perka rusai ir baltarusiai“, - sakė R.
Kalbant apie kompaktiško dydžio naują būstą Palangoje, kaip pavyzdys minimas UAB „Kauno būstai“, kurie Palangoje jau yra baigę kelis nekilnojamojo turto projektus, o šiuo metu strateginėje miesto vietoje, Ganyklų gatvėje, vysto naują NT projektą „Malūno vilos“ - stato namus, kuriuose dauguma butų yra iki 50 kv.
„Man „Malūno vilos“ pasirodė geriausias variantas biudžeto prasme - namas pačiame miesto centre, geriausias kainos ir būsto ploto santykis“, - sakė E. Stonkus, įsigijęs maždaug 35 kv. m. Vyras džiaugiasi, kad butas yra šiltas. „Jau gruodžio pradžia, o šildymu dar nepradėjau naudotis“, - sakė vyras. Jam čia butą įsigyti patarė ir tėtis. E.
„Net šiuo vėlyvu metų laiku jaučiamas didelis susidomėjimas nekilnojamuoju turtu. Dėmesio centre - pigesnis naujas būstas, iki maždaug 200 tūkstančių litų“, - „Palangos tiltui“ sakė O. Pasak jos, anksčiau į būstą dažniausiai investuodavo turintys pakankamai daug laisvų pajamų.
„Tokią tendenciją nulėmė ir tai, kad nuo šių metų sausio pirmosios, vykdant Europos Sąjungos reikalavimus, pas notarą tvirtinant būsto pirkimo-pardavimo sutartis, būtina pateikti ir namo šiluminės varžos sertifikatą. Ji naujuose namuose turi būti ne mažesnė negu 5, tuo tarpu senesnės statybos namuose varža tėra 2-2.5. Su ja sutinka ir „Ober-Haus“ atstovas R.
„Pastaroji, kaip aš vadinu, stato 20-25 kvadratinių metrų „narvelius“, bet žmonės beveik išpirko ir tokius, nes siekia investuoti pinigus. „Skirtingai nuo nuomonės, kad 2008-2009 krizė labai smogė visam nekilnojamojo turto sektoriui, mūsų agentūra jos padarinių nepajautė, nes būstą per ją pas mus noriai pirko rusai. Ir 2010, ir 2011, ir 2012 metais mūsų finansiniai rodikliai buvo panašūs“, - sakė O.
„Ir pas mus, ir sostinėje brangiausiose vietose siekia iki 10-12 tūkstančių litų už vieną kvadratinį metrą, - sakė moteris. - O štai palyginus gyventojų skaičių Palangoje ir Klaipėdoje su atitinkamai būsto pardavimų skaičiais, Palanga lenkia uostamiestį penkis su puse karto. Tai - įspūdinga.
„Ypač kauniečiai ir vilniečiai, bet jie ieško mažesnio, iki 50 kv. m būsto. Kas pastaraisiais metais Palangoje statė mažą būstą, tas išlošė. Tuo tarpu pirkėjus iš Nepriklausomų valstybių sandraugos domina 50-100 kv m. butai, būtinai su dviem miegamaisiais ir tiek pat sanitarinių mazgų“, - sakė E.
Išvados
Situacija Palangoje atspindi platesnę problemą, susijusią su statybos leidimų išdavimu ir reglamentavimu. Būtina peržiūrėti teisės aktus ir užtikrinti, kad būtų užkirstas kelias piktnaudžiavimui ir kad statybos atitiktų vietos bendruomenės interesus bei urbanistinę aplinką.
Vietos gyventojai ir valdžios institucijos turi bendradarbiauti, siekdami rasti sprendimus, kurie užtikrintų tvarų Palangos vystymąsi ir išsaugotų kurorto unikalumą.
Lietuvos GRIETINĖLĖS NT Palangoje ir Žemaitaičio apartamentai prie Pušyno
tags: #butai #maluno #g #palangadelfi