Ar neaiškumai dėl daugiabučių namų žemės statuso iš tiesų reiškia, jog daugiabučių gyventojams kada nors teks mokėti nuomos mokestį už žemę, ant kurio stovi jų namas?
Apibūdindama žemės po daugiabučiais, taip pat aplink esančios teritorijos - pavyzdžiui, sodelių prie balkonų - statusą, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos viešųjų ryšių skyriaus vyriausioji specialistė Aldona Jakavonienė pasakoja, kad realybėje pasitaiko labai įvairių variantų.
„Žemė po senos statybos daugiabučiais gali būti ir valstybinė, ir privati. Todėl reikėtų nagrinėti kiekvieną konkretų atvejį, aiškintis, ar yra suformuoti žemės sklypai, ir ar sudarytos valstybinės žemės nuomos ar pirkimo-pardavimo sutartys“, - paaiškina pašnekovė.
Ar Po Dešimtmečio Namą Gali Nugriauti?
Viena iš populiaresnių baimių, apie kurią kalbama ir daugiabučių modernizacijos kontekste - tai, kad jeigu žemė po daugiabučiais valstybinė, o nuomos sutartis - nesudaryta, daugiabutį gali netikėtai apmokestinti mokesčiu už žemės naudojimą arba - jeigu bus priimtas toks sprendimas - net jį nugriauti.
Komentuodama šių baimių pagrįstumą, Aldona Jakavonienė pabrėžia, kad kol kas valstybė tikrai neturi teisinių galimybių priversti nuomotis valstybinę žemę.
„Šiuo metu tai yra asmenų teisė, o ne pareiga“, - sako specialistė. Be to, sprendimai griauti daugiabučius taip pat nebūtų susiję su tuo, kam priklauso žemė po jais.
Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) Projektų įgyvendinimo skyriaus vedėja Gintarė Burbienė atkreipia dėmesį, kad į tokius nuogąstavimus reikėtų žiūrėti labai rimtai, jeigu jie tampa kliūtimi renovuoti daugiabutį.
„Jeigu per gyventojų susirinkimą paaiškėja, jog kai kurie žmonės baiminasi investuoti pinigus į daugiabučio energetinį efektyvumą dėl to, jog nėra tikri dėl to, kas laukia pastato po dešimties ar daugiau metų, tikrąjį žemės statusą reikėtų išsiaiškinti ir šios padėties pristatymą įtraukti į gyventojų susirinkimo darbotvarkę“, - pataria BETA specialistė.
Kaip Išsklaidyti Baimes Dėl Žemės Statuso?
A.Jakavonienė akcentuoja, jog išsklaidyti baimes dėl daugiabučių namų žemės statuso išties nėra sudėtinga.
„Daugiabučio namo savininkai - t. y. butų savininkai arba bendrija - visada gali vadovaudamiesi teisės aktais inicijuoti žemės sklypo, reikalingo pastatui eksploatuoti, formavimą ir jį išsinuomoję arba nusipirkę tapti teisėtais žemės sklypo naudotojais arba savininkais ir tokiu būdu išvengti nepagrįstų baimių dėl to, kad pastatas bus nugriautas dėl neaiškus žemės statuso“, - sako ji.
Specialistė įsitikinusi, jog panašios kalbos apie rimtas problemas dėl žemės po daugiabučiais kyla dėl teisės aktų ir tikrojo tokios žemės statuso nežinojimo.
VMI Mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė-Šnirienė 15min „Būsto ABC“ aiškino, jog nuo 2003 metų valstybinės žemės nuomos mokestį administruoja savivaldybės. Dėl to daugiau informacijos šia tema galėtų pateikti savivaldybė, kurioje ant valstybinės žemės yra pastatytas daugiabutis.
Valstybinė mokesčių inspekcija administruoja žemės mokestį už gyventojams ir įmonėms nuosavybės teise priklausančią privačią žemę. Žemės mokesčiu nėra apmokestinama miško žemė ir žemės ūkio paskirties žemė, kurioje įveistas miškas.
„Pažymėtina, jog daugiabučių savininkai, kurių būstai pastatyti ant valstybinės žemės nėra šios žemės savininkai, todėl žemės mokesčio mokėti jiems nereikia. Naujų daugiabučių savininkai, kurių būstai pastatyti ant privačios žemės, sudarydami sutartis su butų statytojais tuo pačiu metu įsigyja ir žemės lopinėlį, esantį po namu. Todėl didelė dalis naujų rajonų, kuriuose yra pastatyti butai ant privačios žemės, gyventojai turi sumokėti žemės mokestį“, - sakė S.Aliukonytė-Šnirienė.
Vilniaus miesto savivaldybės Mokesčių poskyrio vedėja Edita Žilinskienė tikino, kad gyventojas, įsigijęs butą daugiabučiame name, neturės mokėti valstybinės žemės nuomos mokesčio, nes daugiabučiams namams Vilniuje yra taikoma valstybinės žemės nuomos mokesčio lengvata.
„Už daugiabučius namus žemės nuomos mokestį moka tik juridiniai asmenys, turintys turtą daugiabučiame name“, - sakė ji. Tą patį pakartojo ir Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidentas Mindaugas Statulevičius.
„Ant valstybinės žemės stovinčių daugiabučių gyventojus nuo žemės mokesčio atleidžia savivaldybės. Ant privačios žemės stovinčių daugiabučių šeimininkai kasmet turi mokėti žemės mokestį“, - teigė jis.
Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Ruslanas Golubovas 15min „Būsto ABC“ sakė, kad tuo atveju, kai yra įkurta Daugiabučio namo savininkų bendrija (DNSB), ji turi pateikti prašymą NŽT sudaryti valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį.
„Jeigu DNSB nėra, tuomet patalpų savininkai pateikia prašymą NŽT sudaryti sutartį dėl valstybinės žemės sklypo dalių nuomos, o patalpų nuomininkai - prašymą sudaryti sutartis dėl valstybinės žemės sklypo dalių nuomos patalpų nuomos laikotarpiui“, - kalbėjo jis.
R.Golubovo teigimu, nuomininkas žemės nuomos mokestį moka pagal savivaldybės tarybos patvirtintą tarifą nuo valstybinės žemės nuomos sutartyje nurodytos vertės.
„Valstybinės žemės nuomos sutartyje turi būti nurodoma, kad, savivaldybės tarybai pakeitus žemės nuomos mokesčio tarifą, sumažinus žemės nuomos mokestį arba nuo jo atleidus, šios sutarties šalys privalo vadovautis savivaldybės tarybos sprendimais. Vadovaujantis savivaldybės tarybos sprendimu pakeisti žemės nuomos mokesčio tarifą ar sumažinti žemės nuomos mokestį, perskaičiuojamas žemės nuomos mokesčio dydis. Savivaldybė taryba taip pat gali priimti sprendimą atleisti DNSB ar daugiabučio namo savininkus nuo žemės nuomos mokesčio ar jį sumažinti“, - aiškino jis.
Apibendrinant, žemės nuomos klausimai po daugiabučiais Lietuvoje yra gana sudėtingi ir priklauso nuo daugelio faktorių, įskaitant žemės statusą (valstybinė ar privati), savivaldybės politiką ir DNSB buvimą. Gyventojams svarbu išsiaiškinti savo konkrečią situaciją ir pasinaudoti galimomis lengvatomis.
Investicijos į žemės ūkio valdas. Kiek kartų galiu būti projekto partneriu?
Pagrindiniai Aspektai, Susiję Su Žemės Nuoma Po Daugiabučiais
Šioje lentelėje apibendrinami pagrindiniai aspektai, susiję su žemės nuoma po daugiabučiais namais:
| Aspektas | Paaiškinimas |
|---|---|
| Žemės statusas | Gali būti valstybinė arba privati. Svarbu išsiaiškinti, ar suformuotas žemės sklypas ir ar sudarytos nuomos sutartys. |
| Nuomos mokestis | Nuo 2003 m. administruojamas savivaldybių. Daugiabučių gyventojai dažnai atleidžiami nuo šio mokesčio, ypač jei žemė valstybinė. |
| Mokestis už privačią žemę | Mokamas naujų daugiabučių savininkų, kurie kartu su butu įsigyja ir žemės dalį. |
| DNSB įtaka | Jei įkurta DNSB, ji turi teisę sudaryti valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį. |
| Savivaldybės sprendimai | Savivaldybės gali priimti sprendimus dėl žemės nuomos mokesčio tarifų, lengvatų ar atleidimo nuo mokesčio. |