Kęstučio apygarda: Lietuvos partizanų pasipriešinimas

Kęstučio apygarda (JKA), įsikūrusi vėlokai, palyginti su Pietų Lietuvos, Aukštaitijos junginiais, kurios organizacija maksimaliai atitinka ginkluoto partizaninio karo sąlygas, jau vyko tolesni struktūriniai procesai - sričių kūrimas.

Rezistencija, palyginti su kita Lietuvos dalimi, turėjo savo bruožų, nemažą reikšmę turėjo čia gana ilgai išsilaikęs frontas (beveik iki 1944 m. pabaigos).

Kęstučio apygardos teritorija

Bendradarbiavimas ir konfliktas su Lietuvos laisvės armija

Lietuvos laisvės armija (LLA) ir apygardos nariai. Jų veiklos pobūdis skyrėsi, tačiau LLA struktūros labiau tiko partizaniniam karui. Dėlto, vienijami pavojų, jie prarado aštrumą, išliko gana ilgai - iškildavo dar apygardos steigimo posėdžiuose 1946 m.

Jau 1944 m. liepos 14 d. Raseiniuose, B. LF ir LLA vadovų pasitarimai1. Dalyvavo V. Stonys, S. Ignatavičius, B. Urbutis, J. Kriščiūnas, K. V. Adomaitis. Buvo svarstomos bendros veiklos galimybės.

1944 m. rugpjūčio mėn. sudarytas štabas, į kurį įėjo V. Stonys, B. Urbutis, P. Gužaitis2. dokumentų, veikė savarankiškai (pavyzdžiui, B. LF įtaka buvo stipresnė Jurbarko valsčiuje. 1944 m. P. Paulaitis ir VI. 1941-1944 m. Jurbarke veikusio LF padalinio nariai3. Visose kitose apskrityse neabejotiną įtaką turėjo LLA.

1944 m. liepos 24 d. LLA Raseinių aps. vadas J. Čeponis pasirašė įsakymą Nr. kuopų ir būrių vadams4". Jame rašoma: „1. dezertyravimu ir priesaikos sulaužymu. /.../ 3. rajonuose, juose įsitvirtindami, palaikydami ryšį su apylinkės štabu. /.../ 9. vyriausiosios vadovybės liepos mėn. išleistam dokumentui. nesitraukti iš Lietuvos, organizuoti pasipriešinimą. pagrindines nuostatas. partizanų vadų poziciją legalizacijos atžvilgiu. priesaikos sulaužymu ir dezertyravimu. Tokia nuostata išliko iki galo.

Dėsninga - beveik visi Kęstučio apygardos vadai -P. Bartkus, J. Žemaitis, J. Čeponis ir kt. tapusios Kęstučio apygarda. 1944-1945 m. veikusius būrius5. (Beje, organizuoti karinius vienetus J. buvo gavęs nurodymą iš gen. St. veikusių „Laisvės Šaulių" vado.) Be J. Žemaičio, rinktinei vadovavo J. Čeponis/ir P. Bartkus.

1944 m. į Šiaulių LLA Saturno apygardą, vadovaujamą A. Eidimto-Žybarto6. Rinktinės štabui vadovavo Pr. Podolskis (Vilniaus LAF štabo narys) ir A. areštų Vilniuje 1945 m. pradžioje). 1945 m. A. (turimas galvoje LLA štabas) ir junginių7. Laiške sakoma, kad 1944 m. gruodžio 23 d. jis, susitikęs su K. aptarė ryšio galimybes, punktus. Nuo to laiko ryšio nebeturįs. kad, K. pradžių neišvengta ir stichiškumo. tikėdamiesi, kad po savaitės kitos grįš su pergale.

Kovos ir struktūros formavimasis

Miškų „šukavimų", tokie dažniausiai grįždavo į namus. Raseinių apskrityje 1944 m. pabaigoje veikė 19 būrių - 2 tūkst. žmonių. (ten, kur veikė geriau organizuoti štabai). Pavyzdžiui, 1944 m. gruodžio 4-5 d. buvo užpultas Girkalnio miestelis. vadovaujamas A. Stašaičio. šovinių, kulkosvaidis, 15 šautuvų9. Be to, pats šio štabo buvimas stabdė mobilizaciją į sovietų armiją. sunaikinimo 1945 m. sausio mėn. Į minėtą 2 tūkst. įtraukti ir neginkluoti asmenys, nužudyti „šukavimo" operacijų metu.

Metodas 1944-1945 m. Prieš partizanus buvo mestos reguliariosios armijos pajėgos. Pavyzdžiui, 1944 m. patrankų baterija, 3/31, 2/94 pasienio pulkai. 12 kulkosvaidžių10. Operacijoje dalyvavo du sustiprinti naikintojų batalionai. Paliepių kautynės. Paliepų miške partizanai, vadovaujami P. įsirengę bunkerius, kuriuose galėjo tilpti arkliai, vežimai. 1945 m. pradžioje įvykusiose kautynėse dalyvavo keletas šimtų partizanų. Ypač svarbios ir reikšmingos buvo kautynės Virtukų miške11.

Naujos struktūros. Mūšis įvyko 1945 m. liepos 19 d. valandos. moterys. Vadovavo J. Žemaitis, J. Čeponis, A. Zaskevičius. šautuvais, 10 paprastų šautuvų, pistoletais ir granatomis. todėl partizanams teko trauktis. Šis mūšis tebuvo tik viena 1945 m. operacijos dalis. sunaikintas ir išblaškytas Vėgėlės štabas, likviduoti Šiaulių (A. Eidimtas, J. Kubilius ir kt. ) ir Raseinių (suimtas OS vadas J. štabai, iš dalies sunaikinti J. Strainio, J. Venclausko, K. Noreikos, P. J. Šneiderio būriai (iš jų liko nedidelės grupės). Iš 1945 m. grupės po 8-10 žmonių12.

Tada pastebimai keitėsi ir būrių aktyvumas. 1945 m. reiškėsi Betygalos, Nemakščių ir Kražių vls. veikti - J. operacijų visai nutrūko. iš pradžių orientuotų ir koordinuotų apskrities partizanų būrių veiklą. 1945 m. birželio mėn. bandyta kurti Vyčio apygardą15. priežasčių (nepavyko susitarti su Lydžio rinktinės vadovais). Vis dėlto 1945 m. spalio mėnesį buvo įkurta Žaibo apygarda16. Jos vadu nuo įkūrimo iki 1946 m. spalio mėn. buvo J. Žemaitis. susitarti su ambicingais vadais, suvienodinti struktūras.

Taigi 1946 m. balandžio-rugsėjo mėnesiais vyko paruošiamieji darbai. Žebenkšties rinktinės štabo nariai - J. Čeponis, J. Žemaitis, A. Zaskevičius, P. Bartkus. rinktinė. Jos struktūra ir veiklos nuostatai vėliau sudarė JKA pagrindą. rinktinė, įsikūrusi 1945 m. apskrities Nemakščių, Šimkaičių valsčius17. žmones. Kuopos per operatyvinį skyrių buvo pavaldžios rinktinės vadui. buvo 4 skyriai: organizacinis, operatyvinis, informacinis ir ūkio. srityje veikė du sektoriai - operatyvinis ir organizacinis18. Dar 1946 m. spalio mėn. Nemakščiai-Alksnis, Šimkaičiai-Erškėtis. Iki 1947 m. rinktinėse. Kuopos vadas buvo atsakingas už jos įkūrimą ir sėkmingą veiklą. m. Lydžio rinktinės štabui vadovavo H. organizaciniam skyriui J. Žičkus-Viksva, informacijos skyriui - K. skyriui J. Mocius-Paulius, ryšių skyriui J. Rimša-Justas20. Turėdami stiprią struktūrą, Lydžio rinktinės vadai 1946 m. svarstė apygardos sukūrimo galimybes.

Apygardos formavimasis ir veikla

Balandžio 13 d. nariai su 14 žmonių apsauga: H. Danilevičius-Vidmantas, J. Žičkus-Viksva ir kpt. J. Kasperavičius-Šilas21. Kita rinktinė, 1946 m. pabaigoje įėjusi į JKA, buvo P. Lukšio rinktinė (kuri dar vadinama Pietų Lietuvos rinktine). atkurta 1946 m. kovo mėn. iš sunaikintos LLA Kovo rinktinės likučių. t. y. beveik visa Kėdainių apskritis. teritorijoje veikė LLA Kovo rinktinė, turėjusi ryšį su Kauno LLA štabu (plk. Matulionis, ltn. A. Tuinyla, Listopadskis). Ryšys buvo palaikomas per D. Razgaitį23.

Rinktinei vadovavo J. 1945 m. buvo sunaikinta ir atkurta P. 1946 m. birželio-gruodžio mėn. taip pat buvo atkuriamos OS struktūros24. rinktinės vadovybė ir pavadinimai. Žebenkšties rinktinė 1946 m. rugpjūčio mėn. buvo pavadinta Šerno rinktine ir 20 dienų jai vadovavo A. Zaskevičius. mėn. rinktinei ėmė vadovauti J. Žemaitis (A. dalyvauti BDPS Prezidiumo darbe), ir ji tapo Savanorio rinktine26. Tokia pavadinimų kaita paaiškinama konspiracijos sumetimais. rinktinės). Štabe su apsauga buvo 20 partizanų. - apie 50 partizanų (be štabo narių).

Įdomu tai, kad 1946 m. viršininku buvo paskirtas P. Paulaitis-Aidas. Lietuvos rezistencijos vadovų. P. rinktinę (dar vadinamą Batalionu Nr. Lietuvos laisvės gynėjų komitetui, buvo „Laisvės varpo" redaktorius ir leidėjas. Suimtas 1947 m. balandžio mėn. siekiams. Lageryje jį vadindavo „Prezidentu", ir net priešas, išdavikas J. 1946 m. vasario mėn. apskrityje buvo vykdomos didelės MGB operacijos28. Tada buvo sutriuškinta Lietuvos laisvės gynėjų rinktinė (1946 m. spalio mėn. atkurta, o 1947 m. sausio mėn. ryšininkų ir rėmėjų grupė, Montviliškio grupė.

1946 m. rugpjūčio-spalio mėnesiais buvo įkurta Jungtinė Kęstučio apygarda. vadu buvo išrinktas aviacijos j. ltn. J. - su Žemaičių apygarda, su Aukštaitija. atstovą Erelio BDPS Komitete. Juo tapo A. Zaskevičius-Šalna (1947 m. užverbuotas MGB agentu). Ryšininke tarp BDPS ir JKA štabo tapo N. Nausėdaitė-Rasa. 1947 m. Beje, 1946 m. nutarta išnaudoti mažiausią galimybę, jei tokia yra29. Gruodžio 22 d. per Batakių geležinkelio stotį į JKA štabą atvyko Erelis ir J. Lukša-Skirmantas tartis dėl JKA prijungimo prie BDPS30. MGB operaciją vykdė balandžio mėnesį. matyt, dar tikėjosi įtraukti savo įtakos sferon JKA vadovybę.

Smūgiai ir reorganizacija

Nepavykus, 1947 m. Kelmės OS, suduotas smūgis Trijų lelijų rinktinei (visiškai sunaikinta 1947 m. vasarą). Gegužės 24 d. žuvo A. bunkerių sunaikinimas. Viename iš jų, netoli Batakių, žuvo apygardos vadas J. Kasperavičius-Visvydas ir jo adjutantas A. Biliūnas-Džiugas, kitame - suimtas P. Kaip jau minėta, 1947 m. tokių nuostolių, po kurių buvo būtina reorganizacija. Nuo 1947 m. kitaip susiję su J. 1947 m. gegužės 20-25 d. pasitarime J. J. Žemaitis gimė 1909 m. Palangoje. laipsnį. Pokarinė jo kova - ne atsitiktinumas, nes jau 1944 m. į gen. P. Plechavičiaus rinktinę, buvo bataliono vadu.

1945 m. kapitonu, baigęs - partizanų generolu, J. 1947 m. pareigūnų į apygardas ir rinktinių štabus. Šis procesas vyko visą mėnesį. Pagrindinis ir vienintelis J. Žemaičio pagalbininkas tuo metu buvo P. Žebenkšties rinktinės štabą, kuris, išėjus J. Žemaičiui, liko be vadovybės. Rinktinės vadu buvo paskirtas E. štabo viršininku - B. Neverdauskas. Tuo metu buvo formuojamas ir apygardos štabas. viršininku buvo paskirtas P. apygardos vadas), operatyvinio skyriaus viršininku - V. Jūros srities štabo viršininkas), informacijos skyriaus viršininku - A. (vėliau Jūros srities štabo narys). 1948 m. vienu nariu - V. Ivanausku-Vyteniu, Gintautu (vėliau - Jūros srities vadas)34.

Jonas Žemaitis-Vytautas

Koordinuoti padalinių veiklą. Tuo rūpinosi visi štabo nariai. spaudos leidimas. Po to, kai balandžio mėn. buvo pavesta Vaidoto (buv. Naro) rinktinės vadovybei; 1947 m. rugpjūčio mėn. ryšininkas S. pradėjo eiti. kai 1948 m. sausio 16 d. bunkeris, kuriame buvo tipografas. pirmųjų Žemaitijos partizanų organizatorių kpt. J. Iki 1948 m. pavasario J. Kęstučio apygardoje galutinai susiformavo rinktinės. (Voverės, Atžalyno, P. vyriausiąją vadovybę ir su ta užduotimi sėkmingai susidorojo. 1948 m. 1948 m. gegužės 5 d. jos vadu (iki birželio mėn.) tapo J. Žemaitis. srities vado pareigas A. Pažymėtina, kad 1948 m. veiklai (t. y. mobilizacijos planus ir metodinius nurodymus39).

1948 m. liepos mėnesį sudarytas naujas KA štabas. H. Danilevičius-Vidmantas, štabo viršininku -R. (buv. Birutės rinktinės štabo informacinio skyriaus viršininkas). kuriuose gyveno po kelis štabo narius41. literatūra. Tokios sudėties štabas išsilaikė iki 1949 m. skyrimas į kitas pareigas, štabo nario nušalinimas dėl netinkamo elgesio. Paskutinioji priežastis yra reta, tačiau 1949 m. balandžio mėn. 1948 m. gruodžio 1 d. apygardos vadas H. Danilevičius-Vidmantas su štabo apsaugos būrio vadu VI. ryšininku J. Trumpaičiu savavališkai išvyko į Kauną pasimatyti su žmona42. „Kelionėje" suimti VI. Švelnys ir J. pabėgti Vidmantui.

Išdavystės ir sunaikinimas

1949 m. balandžio mėn. kurie įtarė apygardos vadą dirbant MGB. užverbuotas, išsiųstas į Rytų Lietuvą kaip Vakarų srities atstovas43. Vidmantas 1949 m. lapkričio 1 d. žuvo Algimanto apygardos vado A. Naujuoju apygardos vadu tapo A. (iki 1946 m. - Žygaičių mokyklos mokytojas). Jo pavaduotoju tapo S. štabo viršininku liko R. Tokia štabų sudėties kaita, žinoma, labai trukdė darbą. parengti taktinius nurodymus. tai atlikti. bet ir sričių lygyje. Po to, kai 1948 m. pogrindinės organizacijos - OS, 1949 m. ir įvesta efektyvesnė „trejetukų-slapukų" sistema. išdavikų.

1949-1953 m. 1949 m. birželio 7-9 d. sunaikintas Kęstučio apygardos štabas48. A. Norkus-Satkus, suimtas štabo viršininkas R. Gedvilas-Sidabras. gimdė išdavystę, saugumiečių klastai nebuvo ribų, palūžo net stiprieji. R. Gedvilas po suėmimo 3 mėnesius tylėjo. kitų suimtųjų akistatas. žmonės įspėjo, kad bėgtų iš kaimo, nes ir ją nori sušaudyti. .../ tardytojas man „išsitarė", kad seserį nušovęs Lyras (Lyras-J. MGB agentas Šiaurys nuo 1950 m. Eimučio. Šovė į pakaušį. Išdavystė yra išdavystė - ji visada buvo ir bus laikoma bjauriausiu poelgiu. 1949 m. birželį naujuoju Kęstučio apygardos vadu tapo A. Bakšys-Germantas (iki tol - Vaidoto rinktinės vadas).

A. Bakšys gimė 1923 m. birželio 13 d. amatininko šeimoje. 1941 m. baigė gimnaziją, o 1944m. jis jau P. vietinės rinktinės karys. pradinėse mokyklose. gimnazijoje, o 1947 m. Kaip jau minėta, pasikeitė visa apygardos štabo sudėtis. senojo štabo liko tik K. rinktinių - rajonų struktūra. dažniausiai išlaikydami tą pačią teritoriją. Pvz., Butegeidžio (buv. Aukuro) rinktinėje 1948 m. vėliau peraugę į Šalnos, Visvydo ir Dariaus rajonus. pagal rinktinės ar apygardos poreikį: 1949 m. Švyturio rajono vadas Pr. Briedis-Jūra buvo paskirtas Butegeidžio štabo viršininku, būrio vadas P. Balčiūnas-Pušis - rajono vadu. Tuos pasikeitimus sąlygojo rinktinės vado A. Miliulio paskyrimas Kęstučio apygardos vadu.

Laiką problemiška padėtis buvo Klaipėdos krašte. palaikyti veiklius kovos vienetus - 1948 m. Šilutės valsčiuje veikė Rambyno rinktinė51. Matyt, ji egzistavo fragmentiškai -1948 m. rinktinės vadą J. Jurkšaitį, ir rinktinė buvo likviduota. svarbus strateginis taškas, 1950 m. rinktinės Dubysos rajono vadovybei - St. Narbutui-Apolinarui, Br. m. kovo 24 d. turime paminėti tai, kad jau 1949- 1950 m. žuvo daug senųjų partizanų vadų. Padėtį atskleidžia Jūros srities vado V. kuriame rašoma, kad jo srityje 1949 m. turėjo tėvūnijos vadų teises. pareigas. Vien tik birželio mėn. 1951-1953 m. 1951 m. srityje, pas J. dalyvavo Prisikėlimo apygardos vadas P. apygardos vadas K. Labanauskas-Justas, Kunotas (buv. Birutės rinktinės vadas). Tai pareigūnai, kurie iki 1953 m. dar organizavo štabų darbą55. Nuo birželio iki lapkričio mėn. srities vado pareigas ėjo P. A. vėl tapo srities vadu, o P. Morkūnas gruodžio mėn.

1952 m. m. - jau tik 23 partizanai56. Apygardos štabą sudarė du asmenys - vadas Rimantas ir štabo viršininkas J. Vilčinskas-Algirdas (jam žuvus - St. Zinkevičius). Dar 1952 m. Prezidiumo pirmininko J. Žemaičio-Vytauto paieškomis. 1952-1953 m. Tik 1953 m. kovo mėn. Granitą buvo laiškais užmegztas ryšys su Rimantu. 1953 m. birželio 19 d. iškviestas į susitikimą jis žuvo58. veikė dar iki 1957-1958 metų. rinktinės partizanų žūtį Kelmės rajone. 1955 m. Eugenijus Kybartai. apygardos vado Justo-K. Labanausko. džiaugėsi apgavę saugumą. brolius59.

Kęstučio apygardos struktūra 1946 m.

Ši lentelė apibendrina Kęstučio apygardos struktūrą 1946 m., atspindėdama jos organizacinį pagrindą ir teritorinį suskirstymą.

tags: #ar #reikalingas #gretimu #sklypu #savininku #sutikimas