Trakiškis, įsikūręs Panevėžio rajone, vilioja lankytojus ramybe, gamtos grožiu ir galimybe pabėgti nuo miesto šurmulio. Kaimo turizmo sodybos šiame regione siūlo įvairias paslaugas ir pramogas, pritaikytas skirtingiems poreikiams - nuo šeimų su vaikais iki verslo klientų, ieškančių vietos konferencijoms ar seminarams.
Kaimo turizmo sodybų ypatumai Panevėžio rajone
Panevėžio rajone įregistruotos septynios kaimo turizmo sodybos, tačiau realiai veiklą vykdo keturios. Dvi iš jų įvertintos trimis gandrais iš galimų keturių, dar dvi pelniusios po du gandriukus, kitos jais visai nepažymėtos. Tačiau toks vertinimas gana sąlyginis - gandrai skiriami tik į Kaimo turizmo asociaciją įstojusioms sodyboms.
Pagrindiniai tokių sodybų rajone klientai - darbo reikalais į Panevėžį atvykę verslininkai ar pravažiuojantys užsienio turistai. Norinčiųjų jose atostogauti - mažuma. Specialistai pripažino pasigendantys pačių sodybų šeimininkų aktyvumo pritraukiant turistus: trūksta salių konferencijoms, per mažai vietų pobūviams.
Apskrities Turizmo informacijos centro turizmo vadybininkės Redos Arūnaitės teigimu, šiais metais besidominčiųjų poilsiu kaime itin sumažėjo. Tačiau, vadybininkės nuomone, tai nereiškia, kad atokvėpis mūsų rajono kaimo sodybose nebedomina miestiečių. Anksčiau labai daug žmonių pas mus užplūsdavo teiraudamiesi, kur galėtų pailsėti.
Klientų poreikiai ir reikalavimai
Turistai iš kaimo sodybų reikalauja dviejų visiškų priešingybių - nori jose triukšmingai pašvęsti arba visiškos ramybės. Tačiau ne visos sodybos gali patenkinti tokius klientų poreikius: dažniausiai jei yra pakankamai vietos puotai, šeimininkai neturi kur svečių apnakvindinti.
Į Turizmo informacijos centrą kreipiasi nemažai verslininkų, pageidaujančių atokių sodybų su erdvia konferencijų sale. Reikalavimai kaimo turizmo sodyboms kasmet auga: turistai kaimiškoje aplinkoje pageidauja daug konforto ir pramogų. Sodyba nebeįsivaizduojama be pirties, vis daugiau atsiranda norinčiųjų pajodinėti žirgais, o klientų vaikams šeimininkai privalo pastatyti vos ne visą atrakcionų parką.
Be visų patogumų, pageidaujama dar ir gaidį, rytais užgiedantį, ar karvutę, laukuose sumūkiančią, išgirsti. Klientai nori etnografinės aplinkos viešbučio ant upės ar ežero kranto, bet mokėti tiek, kiek viešbutyje, atsisako.
Kainos ir populiarumas
Jos teigimu, para vienam žmogui mūsų rajono kaimo sodybose vidutiniškai kainuoja 35 litus. Dėl prieinamos kainos sodybas netoli miesto, anot R.Arūnaitės, ypač pamėgę pro Panevėžį keliaujantys užsieniečiai - viešbučiai mieste jiems arba per brangūs, arba juose nebėra vietų.
Be to, mūsų rajone visiškai nesudarytos sąlygos turistams nakvoti kempinguose, todėl kaimo turizmo sodybos, įsikūrusios vos keli kilometrai už Panevėžio, tampa mažais viešbutukais. Tai, kad neturime kempingų - labai didelis minusas. Juose nakvoti pageidaujančius turistus esame priversti išsiųsti iš mūsų rajono.
Pašnekovės teigimu, šią vasarą ypač padaugėjo mūsų rajonu besidominčių turistų dviratininkų ne tik iš Baltijos šalių, bet ir Anglijos, Suomijos, Prancūzijos, Vokietijos, netgi Italijos ir Ispanijos. Ir nors, R.Arūnaitės tvirtinimu, svečiai apie Panevėžį atsiliepia labai palankiai, tačiau užsienio kalbos nemokantys sodybų šeimininkai vargu ar keliautojams palieka tikrų europiečių įspūdį.
Kalbos barjeras - viena didžiausių besiverčiančiųjų kaimo turizmu problemų. Rusų kalbą dar iš senų laikų moka visi, bet angliškai retas kuris susikalba. Jos manymu, nors dažniausiai kaip didžiausią mūsų rajono trūkumą sodybų šeimininkai įvardija menkus vandens telkinius, tačiau trūksta ir jų pačių iniciatyvos pritraukiant klientus.
Dažniausiai būna taip, jog nori iš turizmo užsidirbti, bet mažai į jį investuoja. Žinoma, tai lemia kiekvieno finansinės galimybės. Vieni, ieškodami išeities, orientuojasi į pobūvius, kiti visai nieko nedaro, tik laukia.
Kaimo turizmo sodybų pavyzdžiai ir atsiliepimai
Rigoletas Mykolaitis ir sodyba Čiūrų kaime
Jau 5-erius metus kaimo turizmo verslą vystantis Rigoletas Mykolaitis įsitikinęs, jog iš jo nei mūsų rajone, nei apskritai Lietuvoje gerai užsidirbti neįmanoma. Nors poilsiautojų sodybos Čiūrų kaime šeimininkas sulaukiantis nemažai - apie 1000 per metus, tačiau tvirtina pelno iš to didelio negaunantis. Verslininkas teigė orientuojąsis į poilsį šeimai.
Nors sodybą net iš trijų pusių supa Nevėžis, tačiau atvykstantieji turistai vienu didžiausiu jos pliusų įvardija tai, jog sudaryta galimybė poilsiauti vieniems. R.Mykolaitis sodyboje yra įrengęs tik vieną namelį, kuriame apsigyventi gali nemaža šeimyna. Visi lietuviai - geri ekonomistai: esą kuo daugiau namelių, tuo daugiau poilsiautojų ir, žinoma, pelnas didesnis. Nieko panašaus! Pirmas besiteiraujančiųjų dėl poilsio klausimas: ar būsime vieni.
Nors pagrindiniai jo klientai - tėvai su vaikais, atrakcionų mažiesiems savo kieme verslininkas atsisakė. Buvau įrengęs įvairių, bet dabar saugumo sumetimais visus ardau. Žmonės atvykę į kaimą įsivaizduoja: atvežėme vaikus ir paleidome. Man pačiam sunku iš tolo stebėti, kad jiems nieko neatsitiktų, o aš juk ne tėvas - neturiu teisės paauklėti, - kalbėjo sodybos šeimininkas.
Sodyboje Čiūruose dažnai pailsėti apsistoja užsieniečiai. Verslininkas suskaičiavo, jog per 5-erius metus pas jį poilsiavo svečiai iš 17-os šalių. 50 proc. užsieniečių - amerikiečiai. Gal nauja mada atėjo, kad į Lietuvą atostogų atvažiavę užsieniečiai, nenorėdami varginti giminaičių, apsistoja ne pas juos, o kaimo sodyboje, - svarstė R.Mykolaitis.
R.Mykolaičio teigimu, jo sodyboje turistų netrūksta ištisus metus - nėra skirtumo, sausis ar liepa. Yra tokių klientų, kurie tik žiemą atvažiuoja: ištisą dieną prasėdi ant ledo su meškerėmis, o vakare - į pirtelę ir prie židinio, - kalbėjo verslininkas.
Nors imdamasis kaimo turizmo jis nė neplanavo, jog sodyboje galėtų būti rengiami pobūviai ar seminarai, tačiau dabar jo 150 metų senumo klėtyje mielai firmos organizuoja susirinkimus.
Gina Jakubauskienė ir sodyba Paliūniškio kaime
Tik prieš metus kaimo turizmo sodybą Paliūniškio kaime įregistravusi Gina Jakubauskienė tvirtino daugiausia sulaukianti užsakymų pobūviams. Ant Lėvens kranto tarp medžių įsikūrusią 1,5 ha užimančią sodybą ypač pamėgę vestuvininkai. Anot šeimininkės, iki vasaros pabaigos jau užsakyti visi savaitgaliai. Norintieji čia surengti šventę vasarą sodybą jau užsisako nuo Naujųjų metų.
Pavieniams kaimo ramybės ištroškusiems poilsiautojams lieka šiokiadieniai, tačiau tokių turistų G.Jakubauskienė teigė sulaukianti nedaug. G.Jakubauskienės nuomone, norint, kad į sodybą įdėtos investicijos ir darbas atsipirktų, verslą reikia labai gerai išvystyti.
Šeimininkė tikisi, jog jų sodyba susidomės menininkai - erdviame medžių ir upės apsuptame kieme puikios sąlygos organizuoti stovyklas. Ateityje, anot verslininkės, ketinama įrengti ir konferencijų salę.
Danguolė Kariniauskienė ir sodyba greta Panevėžio
Vaivadietė Danguolė Kariniauskienė su dukra Erika kaimo turizmo verslu užsiima tik nuo balandžio. Į greta Panevėžio esančią sodybą dažniausiai pernakvoti užsuka nebrangios nakvynės ieškantys tolimųjų reisų vairuotojai. Šeimininkai pasiruošę vienu metu priimti penkis žmones - įrengti vienas dvivietis ir vienas trivietis kambariai.
Larisa Leonavičienė ir sodyba Trakiškyje
Kaimo turizmo mūsų rajone pradininkė Larisa Leonavičienė neslėpė: prieš šešerius metus iš tokios jos idėjos rajono Savivaldybėje buvo atvirai šaipomasi. Valdininkai netikėjo, jog Trakiškiu gali susidomėti turistai. Tačiau skeptiškos Savivaldybės darbuotojų prognozės nepasitvirtino.
Anot L.Leonavičienės, iš pradžių jų sodyboje daugiausia apsistodavo darbo reikalais į Panevėžį atvykę verslininkai. Dabar ją pamėgo ir šeimos bei seminarus rengiančios firmos. L.Leonavičienės sodyba - vienintelė rajone, turinti ir konferencijų salę. Vietos, pasak šeimininkės, paprastai būna užimtos kelis mėnesius į priekį.
Verslininkai miesto viešbučius į nakvynę užmiestyje iškeičia ne tik dėl artimų namams gyvenimo sąlygų, bet ir malonių šeimininkų.
Salomėja Adinavičienė ir sodyba Naciagalos kaime
Jau kitais metais poilsiautojus savo sodyboje Naciagalos kaime ketina priimti Salomėja Adinavičienė. Moteris tikisi, jog poilsį pas juos pamėgs miestiečiai bei užsieniečiai, ieškantys autentiškos kaimo aplinkos. Etnografinėje sodyboje iki kitų metų turėtų būti iškastas tvenkinys, įrengta liaudiška gydomoji pirtelė.
Mūsų dukra, užsienio kalbų specialistė, užsiima turizmu, ji ir sugalvojo, kad galime pritraukti ieškančiuosius ramybės ir poilsio kaime, - sakė ponia Salomėja.
Kaimo turizmo asociacijos rekomendacijos
Kaimo turizmo asociacijos prezidentės Reginos Sirusienės nuomone, miestiečiai, vykstantys poilsiauti į sodybas, neturėtų pamiršti, jog vis dėlto važiuoja ne į pramogų parką, o į kaimą. Tam reikia nusiteikti ir orientuotis į kaimui būdingas pramogas: pasivaikščiojimą miške, pasivažinėjimą dviračiais, paplaukiojimą valtimi, maudymąsi. Pagrindinė kaimo vertybė - oras ir ramybė, o jie duodami veltui, - akcentavo R.Sirusienė.
Vis dėlto, anot jos, pagrindinis miestiečių poreikis - už mažą kainą gauti aukščiausias paslaugas. Jie ir pramogų reikalauja tokių, kaip mieste: teniso kortų, baseinų, oro balionų, vandens pramogų kompleksų.
Asociacijos administratorė Vilma Rakauskaitė įsitikinusi, jog kaimo turizmo verslą sėkmingai galima plėtoti ir vandens telkinių negausiose teritorijose. Viskas priklauso nuo sodyboje siūlomų pramogų ir įvairovės lygio. Jei sodybos šeimininkas pasiūlys poilsiautojui alternatyvą, jo verslas nenukentės ir be vandens telkinio. Didelis privalumas yra sodyba vienkiemyje, kadangi ten didesnės plėtros galimybės, poilsiautojų nevaržo triukšmo apribojimai, - akcentavo administratorė.
Jos teigimu, norint užsiimti kaimo turizmu, nepakanka sodybos gražioje vietoje - sodybos šeimininkas privalo išmanyti verslo pagrindus, etnografiją, mokėti kurti sodybos interjerą, sugebėti skoningai tvarkyti aplinką, išmanyti bendravimo psichologiją. Deja, Lietuvoje dažniausiai viskas vyksta atvirkščiai - pradeda nuo teisinio verslo įregistravimo, o po to ima rūpintis, kaip ir ką sodyboje dirbti.
Suomiška pirtis - tradicija ir atsipalaidavimas
Suomiška pirtis, arba sauna, yra labai artima mūsų tradicinei pirčiai. Ir jos evoliucija yra labai panaši: nuo senovinių rąstinių dūminių pirtelių iki šiuolaikinių pirčių kompleksų su dušais. Anksčiau tai buvo vieta, kur galima buvo pasišildyti, nusiprausti, atstatyti savo sveikatą.
Dėl atšiauraus ir drėgno klimato sauna Suomijoje, o taip pat ir kaimyninėje Karelijoje, visad buvo kone svarbiausias sodybos statinys. Nuo jos prasidėdavo suomio įsikūrimas naujoje vietoje. Kartais saunoje ir gyvendavo. Suomiškoje pirtyje (kaip, beje, ir lietuviškoje) buvo įprasta gimdyti vaikus, apiplauti mirusius.
Seniau visos saunos buvo dūminės. Įkaitindavo jas didelis „kiuas" - krosnis. Ją kraudavo iš gana didelių akmens luitų. Iš viršaus sukraudavo mažesnius. Gerai iškūrenta tokia krosnis laikydavo šilumą 5-12 val., nežiūrint į gana nesandarią rąstų pirties konstrukciją.
Vakarinėje Suomijoje pirtys būdavo gana didelės, aukštos, o plautai įrengiami ant lentų platformos, esančios žmogaus aukštyje. Šiose pirtyse ne tik maudėsi, bet ir džiovino linus, salyklą, odas, rūkė mėsą. Maudydavosi jose žiemą kartą, o vasarą apie 2 kartus per savaitę.
Rytinėje Suomijoje pirtys buvo mažos ir savo konstrukcija labai priminė lietuviškas vienkamerines pirtis.
Vandens pilimas ant akmenų - būtina procedūros dalis
Neaišku kodėl, tačiau mūsų tautiečių tarpe yra labai gaji nuomonė, kad saunoje vanduo ant akmenų nepilamas. Norėdamas baigti šį analfabetizmą, atsakingai pareiškiu, kad VANDENS PILIMAS ANT AKMENŲ YRA ESMINĖ IR BŪTINA SAUNOS PROCEDŪROS DALIS. Tai vienbalsiai tvirtina visi sutikti suomiai, taip parašyta visose suomių knygose apie sauną. Tai sutampa su praktika ir atitinka sveiko proto kriterijus.
Buvimo saunoje procedūra yra paprastesnė nei rusiškos pirties. Įprasta kaitintis 2-3 kartus, pasiekiant gausaus prakaitavimo efektą. Po prakaitavimo būtinai prausiamasi duše arba maudomasi baseine. Šiuolaikinėmis miesto sąlygomis sauna yra lengviausiai realizuojamas pirties tipas.
Suomiai turi šimtametę nepertraukiamą saunos tradiciją. Iki šių dienų saunoje kas savaitę lankosi 90% suomių. Sauna yra ta vieta, kur suomis eina po ilgos kelionės, prieš svarbius įvykius arba šiaip turėdamas gražaus laiko. Taip elgiasi ir Suomijos prezidentas, ir suomių taikdariai kareiviai Balkanuose. Specialios požeminės pirtys buvo sudėtinė apkasų dalis karo metais.
Tačiau visais atvejais ir visais laikais sauna būdavo ir yra vieta, kurioje susikaupiama, būnama su savimi bei medituojama. Joje apsivaloma ne tik fiziškai, bet ir dvasiškai. Populiari suomių patarlė sako, kad saunoje elgiamasi lygiai taip, kaip bažnyčioje: nesikeikiama, nesistumdoma, laikomasi tylos.
Kiek teko pastebėti, tai ne teorija, o kasdienė tikrovė. Vyrai ir moterys maudosi atskirai, jeigu jie nėra tos pačios šeimos nariai. Privačiose kompanijose šios taisyklės griežtai nesilaikoma. Tiesa, visi maudosi tik nuogi. Tačiau bet kuriuo atveju čia nebūna jokių erotinių minčių ar nuotaikų. Suomiams yra būdinga pirtyje visiškai atsipalaiduoti. Jei temperatūra leidžia, galima net nusnūsti.
Daug dėmesio kreipiama ir į higienos normas. Prieš einant į grupinę sauną, būtinai apsiprausiama duše. Naudojami individualūs rankšluostukai atsisėdimui. Įprasta kaitintis 3-4 kartus, pasiekiant gausaus prakaitavimo būseną. Oro temperatūra saunoje gali pakilti iki 90-120°C. Tačiau gali būti tik 60 -70°C - viskas priklauso nuo šeimininko ir vietinių pirties tradicijų.
Paprastai maudymosi stilių diktuoja šeimininkas. Išeinantys ir įeinantys į garinę mauduoliai mandagiai paklausia, ar nereikia ant akmenų dar vandens užmesti. Svarbi saunos tradicija - „vihta" arba „vasta", mūsiškai tariant - vanta. Dažniausiai ir plačiausiai naudojamos beržinės vantos. Seniau būdavo džiovinamos.
Įdomu tai, kad suomiškos pirties procedūra yra šiek tiek konservatyvi. Joje nelinkstama naudoti papildomų priemonių prakaitavimui skatinti ar garinės orui aromatizuoti. Suomiai mano, kad ant akmenų geriausiai tinka grynas vanduo.
Dar viena neatsiejama saunos lankymo dalis - tai poilsis po jos. Kiekvienoje šiuolaikinėje saunoje rasite patogius krėslus atsipalaidavimui. Labai populiarūs atviri ugniakurai su rusenančiomis žarijomis, kuriuose taip patogu išsikepti kelias dešreles. Tačiau valgoma ir geriama su saiku, manoma, kad jau pati saunos procedūra yra didelė vertybė - nuostabi dovana kūnui ir sielai.
Urho Kekkonen, Suomijos prezidentas, taip kalbėjo apie sauną: „Sauna atpalaiduoja kūną ir protą. Rami atmosfera padaro žmogų tolerantiškesniu.
Nuomojama sodyba Trakiškyje
Išnuomojama šiuolaikiškai įrengta salė su pirtimi, esanti 6 km už Panevėžio. Iki 16 žmonių (vyresnių kaip 25 metų). Priešpirtė, WC, dušas, kambarys nakvynei, židinys, mini virtuvė su baru. Uždara teritorija, automobilių stovėjimo aikštelė, geras privažiavimas, asfaltuotas kelias, lauko kubilas. Kontaktai: Panevėžio raj., Trakiškio km.
Išnuomojama šiuolaikiškai įrengta salė su pirtimi, esanti 6 km už Panevėžio. Priešpirtė, WC, dušas, kambarys nakvynei, židinys, mini virtuvė su baru. Uždara teritorija, automobilių stovėjimo aikštelė, geras privažiavimas, asfaltuotas kelias, lauko kubilas. Panevėžio raj.
Kaimo turizmo statistika Lietuvoje
Per metus, anot prezidentės, kaimo turizmo sodybų skaičius šalyje išaugo apie 30 proc. Daugiausia poilsiui skirtų sodybų Aukštaitijoje - apie 38 proc., Žemaitijoje - 33 proc., Dzūkijoje - 25 proc., Suvalkijoje - tik apie 4 proc.
Anot R.Sirusienės, poilsio kaime poreikis kasmet auga. 2001-aisiais kaimo turizmo sodybose ilsėjosi 67 tūkst. turistų, 2002 m. - 120 tūkst., 2003 m. - 164 tūkst., praėjusiais metais - 186,1 tūkst. Šiemet kaime tikimasi sulaukti 210 tūkst. poilsiautojų.
Ši lentelė apibendrina kaimo turizmo populiarumo augimą Lietuvoje:
| Metai | Poilsiautojų skaičius |
|---|---|
| 2001 | 67,000 |
| 2002 | 120,000 |
| 2003 | 164,000 |
| Praėję metai | 186,100 |
| Šiemet tikimasi | 210,000 |
Incidentai ir saugumas
Ten gimtadienį švenčiančius jaunuolius užpuolė 4 nepažįstami vaikinai, kurie vieną vaikiną apipurškė dujomis ir smogė į veidą. 4 val. 32 min. Panevėžio apskrities Vyriausiajame policijos komisariate gautas pranešimas, kad tą pačią dieną apie 4 val. Panevėžio r., Trakiškio kaime, Taikos g., į kaimo turizmo sodybą įsibrovė keturi jaunuoliai, kurie papurškė T.P. Taip pat asmenys išdaužė kaimo turizmo sodybos dviejų pokylio salių durų stiklų paketus ir pagrobė CD leistuvą. Policijos departamento duomenimis, vienas įtariamasis neblaivus D.P.
Dar vienas plėšimas šį savaitgalį užfiksuotas Prienuose. Vasario 2 d. apie 8 val. 15 min. į Alytaus apskrities VPK Prienų r. komisariatą kreipėsi J.M. (gimęs 1956 m.), kuris pareiškė, kad vasario 1 d. apie 19 val. Prienuose, Statybininkų g., savo bute, jį išgertuvių metu sumušė iš matymo pažįstami asmenys ir pagrobė 1 200 litų.
tags: #kaimo #turizmo #sodyba #trakiskyje